- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- e2-26026-960/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19988-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Algis Petrulis, Aušra Kapočienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovei R. D., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti ieškovo teisę įgyvendinti žemės sklypų formavimo projektą, parengtą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. A30-1755 „Dėl savivaldybės teritorijos tarp M.Valančiaus ir V.Mykolaičio – Putino g. formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr., FPA-1073-(8.30) (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-38105), be atsakovės pritarimo. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovas nuosavybės teise valdo patalpą, esančią pastate, V.Mykolaičio – Putino g. 8, Vilniuje, todėl jam Žemės įstatymas numato teisę nuomoti arba pirkti žemės sklypą, užstatytą nuosavybės teise priklausančiais statiniais be aukciono, bet tam reikia suformuoti žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2017 m. birželio 14 d. įsakymu buvo pradedamas rengti apie 2980 kv.m. teritorijos, kurioje yra du pastatai ir garažas formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas suformuoti du naudojamus kitos paskirties žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS) planavimo organizatoriumi yra nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o projekto iniciatoriais – ieškovas ir atsakovė. Atliekant teritorijos planavimo darbus buvo parinktas projektuotojas, su juo buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis. Parengtas projektas buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, jis buvo pateiktas visuomenei susipažinti, suderintas. Pateikus projektą tikrinančiajai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai, buvo priimta išvada, jog tikslinga projektą tvirtinti, bet buvo konstatuota, jog jame nėra iniciatorės - atsakovės pritarimo. Ieškovas atliko visus veiksmus būtinus parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris atitinka teisės aktų reikalavimas, bet procedūra negali būti užbaigta be atsakovės pritarimo.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko su ieškiniu nurodydama, jog neturi teisės būti atsakove. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog niekada neturėjo įgaliojimo atstovauti namo, esančio M.Valančiaus g. 4, Vilniuje, 17 butų savininkus. Įrašas ŽPDRIS sistemoje, jog ji yra iniciatore, atsirado be atsakovės sutikimo ir šis įrašas nesuteikia teisės veikti viso daugiabučio namo butų savininkų vardu. Su ja nebuvo sudaryta jokia teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis. Atsakovais turėtų būti visi namo butų savininkai. Ji pati kaip viena iš namo butų savininkų informuoja teismą, jog nepritaria projektui. Teismui pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta kaip keisis ar keisis M.Valančiaus g. 4, namo žemės sklypo teritorija, nėra nei vieno brėžinio, kuriame aiškiai ir suprantamai būtų apibrėžtos teritorijos.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė bylą spręsti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, jog remiantis ŽPDRIS duomenimis pirminiai projekto iniciatoriai – ieškovas ir atsakovė. 2018 m. birželio 22 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo metu konstatavo, jog pritariama teikimui tvirtinti su sąlyga: kai bus gauti visi projekto iniciatorių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Nacionalinė žemės tarnyba pagal atsakovės 2018 m. liepos 16 d. pranešimą 2018 m. rugsėjo 10 d. panaikino įrašą, jog atsakovė yra ginčo projekto iniciatorė. 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nacionalinė žemės tarnyba informavo, jog projekto sprendiniai turėtų būti raštu suderinti su UAB „Naujamiesčio būstas“ ir teikiamu tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. 2018 m. birželio 22 d. patikrinimo aktas buvo parengtas iki atsakovės 2018 m. liepos 16 d. prašymo gavimo, todėl po atsakovės atsisakymo būti iniciatore iš esmės nėra kliūčių derinti ginčo projektą ir projektas gali būti teikiamas tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Trečiojo asmens nuomone, ieškinio reikalavimas iš esmės yra įgyvendintas ir projektas gali būti pateiktas tvirtinimui be sprendimo byloje.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bylą prašo spręsti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, jog projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Iki 2018 m. liepos 16 d., kai atsakovė pateikė prašymą dėl planavimo iniciatorės įrašo panaikinimo, projektas galėjo būti tvirtinamas tik gavus atsakovės, kaip iniciatorės pritarimą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Aušra Kapočienė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog atsakovės sutikimas reikalingas pagal Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, o ji sutikimo neišdavė. ŽPDRIS sistemoje atsakovė iki šiol laikoma iniciatore. Žemės įstatymas numato asmenų teisę įgyti valstybės žemės sklypus, reikalingus naudoti pastatams. Prie M.Valančiaus ir V.Mykolaičio – Putino gatvių yra valstybinė žemė, kurioje yra du daugiabučiai, bet nesuformuotas sklypas. Norint sutvarkyti teritoriją prie šių namų, reikia pirmiausia suformuoti valstybės žemės sklypą, o vėliau galima jį išnuomoti ar įgyti. Bet kas gali inicijuoti valstybės žemės sklypo suformavimo procedūrą. Ieškovas turėdamas patalpas pastate kreipėsi į savivaldybę dėl sklypo suformulavimo. Savivaldybėje buvo pateikti ir kitų asmenų prašymai, todėl buvo pradėta bendra procedūra. Inicijuojant valstybės žemės sklypo suformavimą vėliau iniciatoriui reikės už tai apmokėti. Ieškovas kreipėsi į daugiabučio namo administratorių dėl projektuotojo parinkimo, buvo sudaryta sutartis dėl projektavimo. Atlikus projektavimą, visus derinimus, į ŽPDRIS buvo įkeltas projektas. Jokių pastabų nebuvo gauta. Projektas buvo pateiktas vertinti Nacionalinei žemės tarnybai, kuri nurodė, jog turi būti gautas atsakovės, kaip procedūros iniciatorės pritarimas. Tada atsakovė nenorėdama mokėti už parengtą projektą, sugalvojo trauktis. Bet kokiu atveju ji inicijavo projektą, todėl jai ir kyla teisinės pasekmės. Atsakovė nepateikė jokių prieštaravimų dėl projekto.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ieškovo atstovės advokatės Aušros Kapočienės paaiškinimai teismo posėdžio metu pagrindžia, jog ieškovas ir atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydami suformuoti žemės sklypus namams V.Valančiaus g, 4, Vilniuje, ir V.Mykolaičio – Putino g. 8, Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A30-1755 buvo pradėtas rengti apie 2980 kv.m. teritorijos tarp M.Valančiaus ir V. Mykolaičio – Putino gatvių, kurioje yra gyvenamasis namas M. Valančiaus g. 4, gyvenamasis namas V. Mykolaičio – Putino g. 8 ir garažas – formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti du naudojamus kitos paskirties žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti. Projekto rengėjo buvo parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas), kuriam raštu nepritarė atsakovė. 2018 m. birželio 22 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos parengė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-1073-(8.30) (toliau - Aktas), kuriame nurodė, jog projektui nėra raštiškai pritarusi žemės sklypo iniciatorė R. D., o kitos projekto planavimo proceso procedūros ir projekto sprendiniai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams; reikalavimas planavimo organizatoriui – projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas projekto iniciatorės R. D. raštiškas pritarimas arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.
Atsakovė šios bylos nagrinėjimo metu 2018 m. liepos 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prašydama jos prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo laikyti negaliojančiu bei panaikinti ŽPDRIS įrašą, jog ji yra planavimo iniciatorė. Nacionalinės žemės tarnyba 2018 m. rugsėjo 10 d. ŽPDRIS panaikino įrašą bei 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei ieškovą šioje byloje atstovaujančią advokatų kontorą apie tai ir, jog projekto sprendimai turėtų būti raštu suderinti su UAB „Naujamiesčio būstas“ ir teikiami tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog tarp šalių kilo ginčas atliekant žemės formavimo ir pertvarkymo procedūras. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja ir ginčo išsprendimui turi būti taikomas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - Taisyklės).
Atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydama suformuoti žemės sklypą, todėl remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 13.10 punktu, ji laikytina planavimo iniciatore, kuriai atsirado atitinkamos teisės ir pareigos. Parengus projektą, atsakovė, būdama iniciatore, jam raštu nepritarė. Atsakovės pritarimas projektui buvo būtinas pagal Taisyklių 66 punktą siekiant toliau tęsti žemės formavimo ir pertvarkymo procedūras, todėl ieškovas ketindamas toliau tęsti pradėtas procedūras ir gindamas savo teises įgijo teisę kreiptis į teismą, ką ir nagrinėjamu atveju jis ir atliko šioje byloje pareikšdamas ieškinį atsakovei.
Anksčiau teismo nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba Aktu pritarė Projekto tvirtinimui, bet nurodė pastabą, jog būtinas atsakovės raštiškas pritarimas ar teismo sprendimas, kaip tai numatyta Taisyklių 66 punkte. Po Akto priėmimo, iš esmės pasikeitė situacija, bylos nagrinėjimo metu atsakovė išreiškė savo valią, jog ji neketina būti iniciatore bei 2018 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinė žemės tarnyba panaikino įrašą, jog atsakovė yra iniciatorė. Taisyklių 66 punkte numatytas iniciatoriaus pritarimas parengtam projektui, teismo vertinimu, būtinas tam, jog būtų užtikrintos jo teisės, kaip inicijavusio procedūras asmens, išreikšti savo poziciją dėl parengto projekto jam pritariant ir nepritariant. Iniciatoriaus pritarimas parengtam projektui yra viena iš sąlygų toliau tęsti procedūras, o nepritarimas nėra besąlygiška sąlyga netęsti pradėtų procedūrų, bet tokiu atveju ginčas sprendžiamas teisme. Tokia iniciatoriaus padėtis leidžia daryti išvadą, jog jam atsisakius savo, kaip iniciatoriaus teisių, jo pritarimas Projektui yra nereikalingas, t. y. pradėtos procedūros gali būti tęsiamos toliau. Atsakovės anksčiau teismo nustatyti atlikti veiksmai leidžia daryti išvadą, jog ji atsisakė iniciatoriaus teisių ir tokiu būdu jos pritarimas Projektui tapo nereikalingas. Pažymėtina ir tai, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu informavo ieškovo atstovus ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, jog Aktas parengtas iki atsakovės pateikto prašymo ir mano, jog šiuo metu Projektas turi būti suderintas su UAB „Naujamiesčio būstas“ ir teikiamas tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados leidžia teigti, jog šios bylos nagrinėjimo metu atsakovei atsakius nuo iniciatoriaus teisių, jos pritarimas Projektui yra nereikalingas ir tolesnes žemės formavimo ir planavimo procedūros gali vykti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas pasikeitus faktinei situacijai ir atsakovei atsakius nuo iniciatoriaus teisių, neatsisakė nuo ieškinio, todėl jo pareikštas reikalavimas laikomas nepagrįstu, todėl teismas jį atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Kadangi ieškovo ieškinys buvo atmestas, teismas netenkina ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė neprašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį atmesti.
Netenkinti ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.