Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. 2015 m. lapkričio 15 d. 13.40 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, o būtent: važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, o atsiradus kliūčiai kelyje – automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusiam automobiliui „Fiat Brava“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso Ž. L., nesulėtino greičio, nesustabdė automobilio, dėl ko kliudė automobilį „Fiat Brava“ ir jį apgadino. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Be to, T. A. po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus.

T. A. prisipažino administracinių teisės pažeidimų padarymu ir nuoširdžiai gailėjosi.

Nukentėjusioji Ž. L. teisme parodė, kad ji ten dirba kirpėja, kasryt atvažiuoja. Jai paskambino, kad yra policija, kad jos automobilis apgadintas. Policija ją apklausė, surašė protokolą. Stovėjimo aikštelėje kamerų į tą pusę nebuvo, todėl vaizdo įrašo peržiūrėti negalėjo. Buvo sulankstytas kairės pusės sparnas, sulankstytas rato gaubtas ir tuščia padanga. Iki to laiko apgadinimų nebuvo. Automobilis „Fiat Brava“. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini). Datos nepamena, buvo pietų metas, prieš porą mėnesių, galėjo būti lapkričio 15 d. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną. Jai paskambino sūnus, sakė, kad ją kviečia policija. Policija paskambino sūnui. Nežino, kokia žala buvo padaryta, draudimas nesakė, sakė, kad viską sutvarkys. Automobilį sutvarkė. Žalos dydžio nežino. Skambino vairuotojui, norėjo paklausti, kaip jis jaučiasi, ką mano, bet pasakė, kad neturi laiko kalbėti. Telefonu pripažino, kad automobilį apgadino. Plačiau jis nieko nepasakojo, jie kalbėjosi tik apie 2 min., matė, kad nenori kalbėti, tai ir neklausinėjo. Kažkas iškvietė policiją, vadinasi, buvo mačiusių įvykį. To, kuris matė įvykį, ji sutikusi nebuvo. Automobilio, kuris apgadino jos automobilį, irgi nematė. Ją iškvietė, apklausė, paskambino kaltininkui, bet jis bendrauti nenorėjo. Neprotingai pasielgė, kad apgadino ir pabėgo, dabar jo gaila, asmuo atsiims pagal įstatymus.

Transporto priemonės savininkas M. T. teisme parodė, kad tinklapyje autogidas.lt rado skelbimą ir paskambino pateiktu telefono numeriu, susitarė susitikti. Atvažiavo į Šiaulius, jį pasitiko prie degalinės „Lukoil“, apžiūrėjo automobilį, automobilis jam tiko, todėl 2016-11-22 sekmadienį už 260 - 280 € šį automobilį nusipirko. Buvo įdaužtas priekinis stiklas, sakė, kad tai nuo stiklinio kvepalų buteliuko, kabančio ant veidrodėlio, kuris stabdant įskėlė stiklą. Buvo įtarimų, kad pakeisti „sparnai“, nes jie pilkos spalvos, o automobilis žalios spalvos. Iš ko pirko automobilį, nežino, jie susirašė pirkimo-pardavimo sutartį, bet sutarties neberanda. Tai buvo vyras su barzda, apie 40 m. amžiaus, sutartis turėtų būti „Registrų centre“. Automobilis buvo tvarkingas.

Liudytojas B. B. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Turėjo automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo jį paskolinęs T. A., jis padarė eismo įvykį. Automobilį pirko iš draugo R. P.. Automobilį pardavė supirkėjams pagal skelbimą Šiauliuose. Pardavė kitą dieną po eismo įvykio, nes nebuvo tinkamas važiavimui. Nežino, kur automobilis dabar. Jis sėdėjo automobilyje, kai T. A. važinėjo po aikštelę. Nematė, į kokį automobilį atsitrenkė. Jie suprato, kad padarė eismo įvykį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, pareigas atliko netinkamai, iš karto pasišalino iš įvykio vietos. Nukentėjusiosios automobilio nematė. Jo automobilio sparnas buvo sulankstytas ir ratai išsibalansavę. Jis teisių neturi, automobilį pirko šiaip, kad pasivažinėti. Važiuodavo be teisių, yra baustas. T. A. neklausė, ar jis turi teises, manė, kad turi, bet pasirodo neturėjo. Ir T. A., ir jis buvo blaivūs. Automobilis nebuvo draustas. Automobilį turėjo apie 4-5 mėnesius iki įvykio. Neturi sutarties, kad pardavė, sutartį pametė. Automobilio nebuvo registravęs „Regitroje“, turėjo tik pirkimo – pardavimo sutartį. Kai automobilį pardavė, „Regitrai“ nepranešė. Nežino, kam pardavė mašiną, buvo daug skelbimų. T. A. yra jo pažįstamas, nebendrauja, nebežino jo telefono numerio. Jis dabar lyg gyvena Kaune, nežino, kur dirba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad be T. A. visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų, T. A. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), Ž. L. paaiškinimu (7 b. l.), S. M. paaiškinimu (8-9 b. l.), B. B. paaiškinimu (10-11 b. l.), T. A. paaiškinimu (12 b. l.), Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (13, 14, 15 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (16 b. l.), fotonuotraukomis (17-18 b. l.), registruotos transporto priemonės duomenimis (20 b. l.), registruotos kelių transporto priemones duomenų lapu (23 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (25 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš bylos aplinkybių matyti, kad T. A., vairuodamas automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinkdamas saugaus greičio, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Fiat Brava“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, rašydamas paaiškinimą, bet ir teisme apklausta nukentėjusioji Ž. L. bei liudytojas B. B.. Nukentėjusiosios automobilio apgadinimo faktą patvirtina ir byloje esantis transporto priemonės techninės apžiūros aktas bei fotonuotraukos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad T. A. įvykio metu apgadino ne jam priklausančią transporto priemonę, T. A. veika teisingai kvalifikuota paga LR ATPK 127 str. 2 d.

Be to, iš bylos aplinkybių matyti, jog T. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus, draudžiančius dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o motorinės transporto priemonės, dalyvaujančios eisme, civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas ir vairuotojas. Iš registruotos kelių transporto priemones duomenų lapo (23 b. l.) matoma, kad automobilis „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, todėl esant tokioms aplinkybėms, T. A. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 123 straipsnio 5 dalį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kaip matyti iš byloje esnačių duomenų, T. A. suprato, kad sukėlė eismo įvykį. Paaiškinime jis nurodė, kad tikrai juto, kad kliudė kitą automobilį, tačiau pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes bijojo atsakomybės. Liudytoju teisme apklaustas B. B., kuris dalyvavao eismo įvykyje, taip pat patvirtino, kad jis sėdėjo automobilyje, kai T. A. važinėjo po aikštelę, jie suprato, kad padarė eismo įvykį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų ir iš karto pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat teigė, jog automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė, nes su šiuo automobiliu buvo padaryta avarija ir automobilis buvo sugadintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į padarytų apgadinimų pobūdį ir dydį, taip pat įvertinus tai, kad T. A. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, teismas konstatuoja, kad T. A. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

T. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.), todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam, kaip neturinčiam teisės vairuoti tranporto priemones, paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas, lygias baudos minimumams be transporto priemonės konfiskavimo. Nuobaudos subendrinamos pagal LR ATPK 33 straipsnio nuostatas. Transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas, nes įvykio metu T. A. vairuota transporto priemonė „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausė ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, be to, T. A. tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

T. A. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį skirti administracinę nuobaudą – 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) dydžio baudą.

T. A. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

T. A. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be transporto priemonės „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Paskirtas nuobaudas subendrinti pagal LR ATPK 33 str. ir galutinę administracinę nuobaudą T. A. paskirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be transporto priemonės „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.