Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2015-07-20 · Byla Nr. A2.6.-270-393/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
A2.6.-270-393/2015
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00226-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Administracinė byla Nr. A2.6.-270-393/2015;proceso Nr. 4-27-3-00226-2015-4;procesinio sprendimo kategorijos: 39.2;
(S)45.4.3; 52.3.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2015 m. liepos 20 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., lietuvio, Lietuvos Res­pub­likos pi­liečio, vedusio, nedirbančio, gyve­nan­čio (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, ad­ministraci­nio teisės pažei­di­mo by­lą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. 2015-06-13 10 val. 30 min., pa­­karto­ti­nai, kai jam 2014-10-01 buvo paskirta ad­mi­nis­tracinė nuo­­bau­da už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažei­dimą, Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini) vai­ra­vo automobilį Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būda­mas neblaivus (nustatytas lengvas 0,47 pro­mi­lės gir­tu­mo laipsnis), kai automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, tuo pa­žeisdamas Kelių eismo tai­syk­lių 14 ir 226 punktų reikalavimus, tai yra pa­da­rė pa­žei­di­mus, nu­maty­tus Lie­tu­vos Respublikos adminis­tra­cinių tei­sės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d. ir 130² str.

Šalies argumentai

R. Z. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2015-06-13 dieną automobilio Peugeot nevairavo, o jį vairavo žmona. Jis negali vairuoti transporto priemonės, nes sulaužyta ranka. Žmona važiavo Peugeot automobiliu ir jis sugedo. Žmona paliko automobilį ant kelio. Grįžo į namus ir audi automobiliu nuvažiavo pas gyvulius. Grįžus į namus jis nuėjo prie Peugeot automobilio. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) kaime, maždaug 100 metrų atstumu nuo jo namų. Tuo metu kai jis buvo prie automobilio, link Kapčiamiesčio važiavo policijos pareigūnų automobilis. Jis pradėjo eiti link namų, o policijos pareigūnų automobilis privažiavo prie jo. Policijos pareigūnas, vyriškis, sakė, kad vairavo automobilį, kad išgėręs, kad papūstų į alkotesterį. Jis neigė vairavęs transporto priemonę ir neigė girtumą. Prietaisas parodė 0,47 promilių. Su alkotesterio parodymais nesutiko. Dokumentų forminimas užtruko dvi valandas. Po to nuėjo į namus ir žmona nuvežė į Lazdijų ligoninę, kur davė kraują. Po dešimties dienų gavo atsakymą, kad buvo blaivus.

Liudytoja A. Z. paaiškino, kad R. Z. yra jos vyras. Ji važiavo Peugeot automobiliu pas gyvulius. Automobilio apačioje pradėjo džerkšt ir jis sugedo. Ji automobilį paliko ant kelio prie jų sodo kampo. Pamė kitą automobilį ir nuvažiavo pas gyvulius. Vėliaus apie 10 val. vyras nuėjo prie Peugeot automobilio. Ji buvo namuose, virtuvėje ir atsisukus pamatė, kad grįžta vyras ir paskui jį eina policijos pareigūnas. Policijos pareigūnas sakė, kad jos vyras meluoja. Ji nieko nesakė. Vyras pasiėmė dokumentus ir su policijos pareigūnu išėjo prie Peugeot automobilio. Vėliau vyras parėjo ir sakė, kad ji parvarytų automobilį. Tačiau policijos pareigūnai jai neleido, nes sakė, kad bus byla ir automobilis bus nuvežtas. Ji sugrįžo į namus. Vyrui grįžus, jis sakė, kad jam nustatė girtumą. Ji pasiūlė važiuot į ligoninę. Abu su vyru išvažiavo į Lazdijų ligoninę ir vyras davė kraują. Atsakymas buvo, kad alkoholio nerasta. Vyras nevairuoja automobilio ir negeria alkoholio. Jo prieš du metus sulaužyta ranka ir jis negali vairuoti. Ranka buvo sulaužyta 2013 metų vasarą. Dokumentų forminimas už truko apie valandą laiko. Ji negalvojo, kad ją liečia, todėl su policijos pareigūnais nesiaiškino kas atsitiko.

L. R. V. paaiškino, kad jis dirba Alytaus apskrities VPK kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyresniuoju patruliu. Su juo kartu dirbo tą dieną ir kolegė K. K.. Dirbo Lazdijų rajone. Važiavo link Kapčiamiesčio pagrindiniu keliu ir pamatė žvyrkeliu važiuojant baltos spalvos Peugeot automobilį. Jiems pravažiavus automobilis sustojo ir pradėjo važiuot atbulas. Kol jis apsisuko ir grįžo prie automobilio tai vairuotojas jau buvo iš automobilio išlipęs ir ėjo link namų. Jis paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas sakė, kad vairuotojo pažymėjimą praradęs. Bendraujant su vairuotoju iš burnos sklido alkoholio kvapas. Maždaug už 15-20 min. nustatė vairuotojui girtumą. Prietaisas užfiksavo 0,47 promiles. Su girtumu sutiko, pasirašė, o nesutiko, kad vairavo automobilį. Jiems privažiavus prie automobilio vairuotojas buvo vienas.

Liudytoja K. K. paaiškino, kad ji dirbo su R. V. Lazdijų rajone. Važiuojant Šapurų kaime pagrindiniu keliu, pamatė žvyrkeliu važiuojant baltos spalvos Peugeot automobilį. Automobilis sustojo ir pradėjo važiuot atbulas. Jie su kolega apsisuko ir privažiavo prie automobilio Peugeot. Vairuotojas buvo palikęs automobilį ir ėjo link namų. Bekalbant su vairuotoju nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. R. V. nustatinėjo girtumą. Vairuotojas įpūtė 0,47 promilių į prietaisą. Jis su girtumu sutiko, tik sakė, kad automobilio nevairavo.

Motyvuojamoji dalis

R. Z. kaltė įrodyta ad­mi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo protoko­lu (b. l. 4-5), po­licijos pa­rei­gūnų R. V. ir K. K. tarnybiniais pranešimais (b. l. 7, 8-9), kuriuose nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir posėdžio metu apklausiant juos liudytojais, as­mens blai­vu­mo testu, pa­tvir­ti­nančiu, kad 2015-06-13 11:00:50 val. R. Z. nu­sta­tytas 0,47 pro­mi­lės gir­tu­mas (b. l. 10), alkotesterio patikros ser­ti­fi­kato kopija, pa­tvir­ti­nančia, kad pa­tik­ros ser­ti­fika­tas ga­lio­ja iki 2015-10-15 (b. l. 11), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto prie­mo­nių vairavimo (b. l. 13), 2015-06-17 specialisto išvada Nr. T-A-4789/15(01) patvirtina, kad kraujas paimtas 2015-06-13 13.15 val., išvadoje nurodyta, kad R. Z. kraujyje alkoholio nerasta (b. l. 26).

Minėti įrodymai patvirtina, kad R. Z. vairavo automobilį pakartotinai, kai jam 2014-10-01 buvo paskirta ad­mi­nis­tracinė nuo­­bau­da už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažei­dimą, bū­da­mas ne­blai­vus – lengvo girtumo laipsnio, neįregistruotą nustatyta tvarka automobilį, todėl jo veik­s­mai pa­grįstai kva­li­fikuo­ti pa­gal ATPK 123 str. 1 d. ir 130² str.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT nutartys Nr.N9-1711/2006, N662-2336/2009). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (LVAT nutartys Nr. N62-3686/2008, N261-904/2012). Teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (LVAT nutartis byloje Nr. N261-3165/2009).

Teisėja vadovaujasi susiformavusia teismų praktika tokio tipo bylose ir šiuo atveju neturi pagrindo abejoti R. Z. neblaivumu, kuris buvo nustatytas po transporto priemonės vairavimo. Pažeidėjo alkoholio kiekis jo iškvėptame ore alkotesteriu nustatytas 11.00 val., o kraujo mėginys neblaivumui nustatyti paimtas 13.15 val. Akivaizdu, kad per tokį laiko tarpą alkoholio kiekis pažeidėjo organizme turėjo sumažėti ir jis neatvaizduoja to rezultato, koks buvo pažeidimo padarymo metu. Vertinant skirtumą, tarp šių dviejų matavimų, ir atsižvelgiant į tai, kad per maždaug 2 val. 15 min. alkoholio kiekis organizme sumažėjo, šis skirtumas neatrodo akivaizdžiai per didelis ir įtarimų dėl alkoholio matavimo prietaisų tikslumo nesukelia. Gydymo įstaigoje paimto kraujo tyrimui ir specialisto išvadoje nurodytas atsakymas pats savaime nenuneigia pirminių testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jis teismui yra neprivalomas ir turi būti vertinamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažįsta kaltės, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų R. V. ir K. K. parodymais ir byloje esančiais anksčiau paminėtais dokumentais. Liudytojų R. V. ir K. K. parodymai yra nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje, jais netikėti teisėja jokio pagrindo neturi.

Liudytojos A. Z. parodymais teisėja netiki ir juos vertina kaip siekį padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti atsakomybės. Ji yra R. Z. žmona. Be to liudytojos duoti parodymai prieštarauja liudytojų R. V. ir K. K. duotiems parodymams ir byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

R. Z. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

ATPK 130² straipsnio sankcija yra alternatyvi. Ji numato galimybę už padarytą teisės pažei­di­mą teisės vairuoti transporto priemones neturinčiam asmeniui skirti baudą nuo 1 158 iki 1 448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisde­šim­ties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Atsižvelgiant į tai, kad R. Z. pada­rė vieną iš pavojingiausių admi­nis­­tra­­ci­nių teisės pažeidimų, sukeliantį pa­vo­jų ne tik trans­porto eismo sau­gu­­mui, bet ir žmonių gyvy­bei bei sveika­tai, į tai, kad vairuota dienos metu, kai eismas inten­syvesnis, pažeidėjui nustatytas lengvas girtumo laipsnis, taip pat į tai, kad jis baustas už kitokį administracinį teisės pažeidimą, jam skir­tina bauda, nes pripažintina, kad tokią nuobaudą paskyrus ji bus pakankama ir sulaikys nuo naujų pažei­di­mų darymo, ir bus galima pasiekti nuobaudos tikslų – nubausti, auklė­­ti, kad laikytųsi įstatymų (ATPK 20 straipsnis).

Įvertinus tai, kad nėra atsakomybę leng­vi­nančių ir nėra atsa­ko­mybę sun­ki­nan­čių aplinkybių, efektyviai siekiant nuobaudos tikslų ir kitų pažei­­dimų prevencijos, R. Z. skirti­na sank­­ci­joje numa­ty­ta minimali bauda su transporto prie­­mo­nės konfis­kavi­mu (ATPK 30 straipsnis).

Už pažeidimą, numa­­ty­tą ATPK 123 straips­nio 1 dalyje, jam skir­­ti­­na sank­­ci­joje numa­ty­ta minimalaus dydžio bauda (ATPK 30² straipsnis).

Paskir­tos nuo­bau­­dos suben­drin­tinos ATPK 33 straipsnio pagrin­du, paskiriant tik griežčiau­sią iš visų skiriamų nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi ATPK 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutaria:

R. Z. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d., ir nu­baus­ti jį 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

R. Z. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. ir nu­baus­ti jį 1 158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų bauda su automobilio konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas apimti ir galutinę nuobaudą R. Z. paskirti 1 158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą su automobilio konfiskavimu.

Dėl nutarimo per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas skundas Kauno apy­gar­dos teis­mui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irma BlekaitienėPapildoma informacija: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pa­trauk­­tam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasde­šimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo su­mokėti negali, jis turi teisę rašy­ti­niu prašymu ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į Laz­dijų rajono apylin­kės teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki dvejų metų. Jeigu pažeidė­jas nesumoka baudos per nurodytą ter­mi­ną, nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant ants­to­­liui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas. Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – administracinė bauda, įmokos kodas – 1001. Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.