- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- 2S-274-357/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašiene (pirm.), Egidijus Mockevicius
- Skolininkas
- R. T., J. T.
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teiseja J. Staševiciene Procesinio sprendimo kategorija 110.5; 122.3
NUTARTIS
2011 m. balandžio 12 d.
Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo skolininku R. T. ir J. T. atskiraji skunda del Telšiu rajono apylinkes teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarties, kuria pradetas priverstinis išieškojimas ir areštuotas ikeistas turtas.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Kreditorius „Swedbank“ AB kreipesi i teisma, prašydamas pradeti priverstini 32473,25 EUR skolos ir 133 Lt žyminio mokescio išieškojima iš bankui ikeisto R. T. ir J. T. turto (1–2 b. l.). Kreditorius nurode, kad skolininkai laiku nevykde prievoles pagal Kredito sutarti Nr. 07-033-088-FA/07-033098-FA su jos pakeitimais ir papildymais. Per kreditoriaus nustatyta termina sutarties salygu pažeidimai nebuvo pašalinti – kredito dalis, priskaiciuotos palukanos bei delspinigiai – nesumoketi. Skolininkui nevykdant sutarties, bankas nutrauke kredito sutarti ir pradejo priverstini skolos išieškojima istatymu nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Telšiu rajono apylinkes teismas 2011 m. vasario 2 d. nutartimi (33 b. l.) prašyma tenkino, pradejo priverstinio skolos išieškojimo procesa, areštavo ikeista turta – žemes sklypa, unik. Nr. 6854-0020-0023, esanti (duomenys neskelbtini), priklausanti R. T. ir J. T., pavede saugoti areštuota daikta R. T., ispejo skolininkus (ikeisto daikto savininkus), kad negražinus skolos per viena menesi nuo arešto nutarties kopijos iteikimo dienos, ikeistas daiktas bus parduotas iš varžytyniu. Teismas nurode, kad skolininkai pagal Sutarti kreditoriui yra skolingi 31759,15 EUR paskolos, 522,84 EUR palukanu, 160,55 EUR delspinigiu už kredita, 30,71 EUR delspinigiu už nesumoketas palukanas, iš viso – 32473,25 EUR, o taip pat 133 Lt žyminio mokescio.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (49–51 b. l.) skolininkai R. T. ir J. T. prašo panaikinti Telšiu rajono apylinkes teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarti ir klausima perduoti nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskiraji skunda grindžia šiais argumentais:
1. Kreditorius elgiasi nesažiningai, bandydamas skolininkus galutinai sužlugdyti. Apeliantai niekada neatsisake vykdyti prievoles, nors velavimu atsiskaityti buvo ir seniau, taciau su kreditoriumi visada sutardavo. Paskutiniu metu vyko derybos su kreditoriumi del imoku sumažinimo, taciau tuo pat metu kreditorius kreipesi i teisma del priverstinio skolos išieškojimo. Šie veiksmai parodo netinkama naudojimasi dominuojancia rinkoje padetimi.
2. Priverstinis skolos išieškojimas negali buti pradetas, nes byloje nera duomenu apie tai, kad kredito sutartis yra nutraukta. Kaip vienas iš irodymu apie sutarties testinuma yra tai, kad šiuo metu dar yra skaiciuojamos palukanos ir delspinigiai, kuriu skaiciavimas pagal sutarti yra negalimas, jeigu sutartis yra nutraukta. Kreditorius praše teismo priimti nutarti areštuoti hipotekos lakštu ikeista turta ir priteisti 32473,25 EUR skola. Teismas, išeidamas už prašymo ribu, prieme nutarti del priverstinio skolos išieškojimo proceso pradejimo, todel aiškiai parodydamas šališkuma byloje, pažeisdamas rungimosi principa.
3. LR CK 4.196 str. 1 d. numato atvejus, kada kreditorius turi teise reikalauti hipoteka apsaugota reikalavima patenkinti prieš termina. Šioje byloje ne vieno iš šiu atveju nera, todel reikalavimas yra nepagristas, o nutartis naikintina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i atskiraji skunda (57 b. l.) kreditorius „Swedbank“ AB bankas prašo skolininku R. T. ir J. T. atskiraji skunda atmesti kaip nepagrista. Kreditorius nurodo, kad Kredito sutartimi (sutarties 11.2.1. p.) šalys susitare, kad bankui nutraukus (del skolininko kaltes) kredito sutarti prieš termina, bankas turi teise pareikalauti iš kredito gavejo iki sutarties nutraukimo gražinti visa negražinta kredita. Nutraukus kredito sutarti laikoma, kad kredito gražinimo terminas suejo ir tada kreditorius igyja teise kreiptis i hipotekos skyriu su prašymu del skolos išieškojimo. Priešingu atveju, hipoteka netektu savo prasmes. Kredito sutarciu 11.2.1. p. nurodo, kad apie vienašališka sutarties nutraukima skolininkui turi buti pranešta raštu prieš 15 kalendoriniu dienu. 2010-10-01 bankas pateike skolininkams pranešimus Nr. 44379, 44381, kuriuose nurode, kad skolininkams neivykdžius pradelstu mokejimu iki 2010-10-21, sekancia diena 2010-10-22 kredito sutartys bus laikomos nutrauktomis. Pranešimai skolininkams buvo siusti registruotu paštu, todel laikytina, kad skolininkai pranešimus gavo. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylu del hipotekos teisiniu santykiu nagrinejimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrecioje byloje kyla gincas, susijes su pagrindine prievole - skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje del hipotekos ar ikeitimo nenagrinejami (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Šis gincas yra ne šio teismo nagrinejimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje itvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis del skolos išieškojimo, jei skolininkas neivykdo isipareigojimu hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavima iš ikeisto daikto. Bylu del hipotekos ar ikeitimo teisiniu santykiu (prašymu del hipotekos ar ikeitimo iregistravimo, hipotekos ar ikeitimo baigimo, jos perleidimo iregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esanciu duomenu pakeitimo, pareiškimu del priverstinio skolos išieškojimo bei kitu iš hipotekos ar ikeitimo atsirandanciu teisiniu santykiu) nagrinejamo tvarka ir salygos yra nustatytos LR CPK XXXVI skyriuje. Taigi pareiškimai del priverstinio skolos išieškojimo nagrinejami ypatingosios teisenos tvarka. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas del skolos išieškojimo arba teises administruoti ikeista daikta suteikimo yra pagrindas ikeistam turtui areštuoti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-02-01 kreditorius „Swedbank“ AB pateike prašyma del turto arešto, kuriame praše priverstinai išieškoti 32 473,25 EUR skola iš ikeisto turto (1–2 b. l.). Teismo 2011-02-02 nutartimi areštuotas ikeistas turtas, ispejant skolininkus ir ikeisto daikto savininkus R. T. ir J. T., kad negražinus skolos per viena menesi nuo nutarties iteikimo dienos, ikeistas turtas bus parduotas iš varžytyniu (33 b. l.). Teismo 2011-02-02 nutartis iteikta J. T. 2011 m. vasario 4 d. (40, 41 b. l.).
Apeliantai R. T. ir J. T. prašo panaikinti skundžiama nutarti ir gražinti pirmosios instancijos teismui klausima nagrineti iš naujo, motyvuodami tuo, kad jie niekada neatsisake vykdyti prievoles, priverstinis skolos išieškojimas negali buti pradetas, nes byloje nera duomenu, kad kredito sutartis su skolininkais yra nutraukta, o taip pat kad nera ne vienos LR CPK 4.196 straipsnyje nurodytos salygos.
Teiseju kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra itvirtinta, kad tik bylos del hipotekos ar ikeitimo teisiniu santykiu (prašymu del hipotekos ar ikeitimo iregistravimo, hipotekos ar ikeitimo baigimo, jos perleidimo iregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esanciu duomenu pakeitimo, pareiškimus del priverstinio skolos išieškojimo bei kitu iš hipotekos ar ikeitimo atsirandanciu teisiniu santykiu) yra nagrinejamos LR CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievole, kuri priklauso nuo pagrindines prievoles. Jeigu konkrecioje byloje kyla gincas, susijes su pagrindine prievole – isiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje del hipotekos ar ikeitimo nera nagrinejami (LR CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužes 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-201/2007), o nagrinejami ginco teisena, pateikiant teismui ieškini. Apeliantai atskirajame skunde gincija kredito sutarties nutraukima, todel teiseju kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai turi buti nagrinejami ne ypatingosios teisenos tvarka, o ginco teisena, pateikus teismui ieškini.
Tarp šaliu pasirašytos kredito sutarties Nr. 07-033-088-FA/07-033098-FA su jos pakeitimais ir papildymais, 11.2.1 punkte numatyta, kad bankas, esant sutarties nutraukimo pagrindams, turi teise vienašališkai, nesikreipdamas i teisma, prieš 15 kalendoriniu dienu ispejes kredito gavejus, pareikalauti gražinti visa kredita ir nutraukti sutarti (9 b. l.). 2010-08-09 raštu Nr. SR-35875 ir 2010-10-01 raštu Nr. SR-44381 kreditorius ispejo skolininkus apie kredito sutarties nevykdyma ir jos nutraukima anksciau termino (26, 27 b. l.), ispejimas išsiustas registruotu paštu, kaip ir numato sutartis (28–30 b. l.). Taigi iš nurodyto matyti, kad teise nutraukti kredito sutarti prieš termina yra numatyta Kredito sutartyje Nr. 07-033-088-FA/07-033098-FA, kuria skolininkai R. T. ir J. T. pasiraše, tuo išreikšdami sutikima su joje nurodytomis salygomis. Apeliantai pasiraše ir sutartines hipotekos lakšta, užtikrindami prievoliu pagal sutarti ivykdyma (22–25 b. l.). Vadovaujantis prieš tai nurodytais motyvais, atmestinas kaip nepagristas atskirojo skundo argumentas, kad nera ne vienos salygos, numatytos LR CPK 4.196 straipsnyje, suteikiancios kreditoriui teise savo reikalavimus patenkinti prieš termina. Tokia kreditoriaus teise numato Kredito sutartis.
Teiseju kolegija atskirojo skundo argumentu iš esmes nenagrineja, nes reikalavimai del kredito sutarties nutraukimo pagristumo turi buti nagrinejami LR civiliniame kodekse išvardintais pagrindais pagal ieškinio teisenos taisykles. Apeliantu R. T. ir J. T. atskirajame skunde išdestyti argumentai nera šios civilines bylos apeliacijos objektu.
Kadangi kreditorius „Swedbank“ AB kreipesi i teisma, praše pradeti priverstini išieškojima, nurodydamas, kad skolininkai R. T. ir J. T. nevykdo kredito sutarties salygu, o apeliantai irodymu, paneigianciu kreditoriaus teiginius, nepateike, todel teiseju kolegija konstatuoja, kad Telšiu rajono apylinkes teismas pagristai areštavo ikeista turta – žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), priklausanti R. T. ir J. T..
Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taike teises normas. Apeliantu atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nera istatyminio pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
Telšiu rajono apylinkes teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarti palikti nepakeista.