- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- AN2-118-417/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00014-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-03-04 nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėja 2020-12-22 nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, nes nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. S. padarė šį administracinį nusižengimą.
2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-03-04 nutarimu konstatavo, kad Institucijos 2020-12-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimą paliko nepakeistą ir V. B. skundo netenkino.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. V. B. (toliau – ir apeliantė) su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-03-04 nutartimi nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2020-12-22 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir įpareigoti Kretingos rajono policijos komisariatą atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi įrodymų nebuvimo aplinkybe. Apeliantės nuomone, įrodymų nebuvo vien dėl to, kad policija administracinio nusižengimo teisenos nepradėjo ir jokių įrodymų nerinko. Įrodymai renkami prasidėjus administracinio nusižengimo teisenai administracinio nusižengimo tyrimo metu. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju policija priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dar nepasiekusi įrodymų rinkimo stadijos. Nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos buvo priimtas anksčiau, nei buvo galima rinkti įrodymus. Būtent šis nutarimas ir užkirto galimybę rinkti įrodymus. Jeigu nebūtų priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teiseną ( kartu ir nerinkti įrodymų), neatmetama, kad reikalingi įrodymai būtų surinkti.
5. Nepradėti administracinio nusižengimo teisenos galima tik esant ANK 591 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Įrodymų nepakankamumas, juolab, neišnaudojus galimybių juos surinkti, kaip pagrindas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, ANK 591 straipsnyje nenumatytas. Todėl ir dėl šios priežasties turėjo būti pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 481 straipsnį.
6. Apeliantės įsitikinimu, administracinio nusižengimo teisena turėjo būti pradėta ir pagal ANK 346 straipsnį.
7. Apeliantė nesutinka su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tinkamai vertino, kad pareiškimas yra pateiktas ne dėl galimo gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių pažeidimo, o dėl galbūt prieš V. B. pavartotų necenzūrinių žodžių ir viešosios tvarkos pažeidimo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad V. B. nei pačiame pareiškime, nei jo tyrimo metu pretenzijų dėl galbūt netinkamai laikomo gyvūno nereiškė, pagrįstai šios aplinkybės nevertino ir dėl to skundžiamame nutarime nepasisakė.
8. Teismo išvada, kad apeliantė pareiškimo tyrimo metu pretenzijų dėl galbūt netinkamai laikomo gyvūno nereiškė, yra nepagrįsta. Visų pirma pareiškime policijai buvo nurodyta apie V. S. katino pridergtą koridorių. Būtent dėl to ir įvyko nesusipratimai su V. S.. Atvykusi policijos tyrėja R. Š. su apeliante nebendravo. Antra, pareiškimo tyrimo nebuvo (nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo tyrimo priimtas nepasiekus tyrimo stadijos), todėl papildomai pareikšti pretenziją dėl galbūt netinkamai laikomo gyvūno nebuvo galimybės. Kai tik atsirado tokia galimybė kreipiantis su skundu į pirmosios instancijos teismą, apeliantė šia galimybe pasinaudojo.
9. Apeliantei keista pirmosios instancijos teismo pozicija, jeigu asmuo kreipiasi su skundu į policiją dėl galbūt padarytų kelių nusikaltimų ar kelių administracinių nusižengimų, policija gali pasisakyti tik dėl vieno nusikaltimo ar tik dėl vieno administracinio nusižengimo, o dėl kitų turi teisę nepasisakyti.
10. Be to, teismas skundžiama nutartimi apeliantei išaiškino, kad dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių pažeidimo ji turi teisę kreiptis į įvairias institucijas, tik ne į policiją. Tačiau, pagal ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktą, būtent policija surašo administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 346 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
12. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai Institucijos 2020-12-22 nutarimą paliko nepakeistą, o apeliantės skundą atmetė. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad V. S. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais išvadino apeliantę ir tuo siekė pažeisti ir pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių.
13. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio apeliantės 2020-12-09 pareiškimo (b. l. 11) matyti, kad apeliantė, nurodžiusi, kad dėl galbūt kaimynės V. S. katino išmatų bendro naudojimo koridoriuje tarp apeliantės ir minėtos kaimynės kilo konfliktas, kurio metu apeliantė V. S. buvo išvadinta necenzūriniais, užgauliais, apeliantę šmeižiančiais žodžiais. Dėl to apeliantė prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto.
14. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio dalyje, gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis: 1) necenzūriniais žodžiais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį; 2) necenzūriniais gestais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį; 3) įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kuriuo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį arba 4) kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nagrinėjamu atveju objektyviai nėra nustatyta nė viena iš ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų alternatyvių veikų. Nors apeliantė teigia, kad buvo V. S. išvadinta necenzūriniais, užgauliais ir šmeižiančiais žodžiais, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra jokių tokius apeliantės teiginius patvirtinančių objektyvių įrodymų. O atsižvelgus į tiek apeliantės, tiek V. S. nurodytą aplinkybę, kad tarp jų yra susiklostę ypač konfliktiški santykiai ir kad jos konfliktuoja santykinai ilgą laiko tarpą, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės parodymų nevertino kaip objektyvių. Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja aplinkybę, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir liudytojo R. M. parodymus vertino kaip neobjektyvius. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad apeliantė savo 2020-12-09 pareiškime yra nurodžiusi, kad R. M. yra jos buvęs sugyventinis, be to, minėtas liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat nurodė, kad su kaimyne V. S. sutaria blogai, natūralu, kad tokios aplinkybės gali sąlygoti R. M. suinteresuotumą V. S. nubaudimu ir maksimaliai jai nepalankių parodymų davimą. Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai tiek apeliantės, tiek liudytojo R. M. parodymų nevertino kaip objektyvių ir, nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių V. S. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad V. S. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais išvadino pareiškėją V. B. ir tuo siekė pažeisti bei pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių, todėl skundžiamą Institucijos nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos V. S. pagal ANK 481 straipsnį pripažino pagrįstu ir teisėtu.
15. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad įrodymus renka pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, o nagrinėjamu atveju Institucijos pareigūnai net nesistengė surinkti įrodymų, apygardos teismas tokį apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Institucijos tyrėjos R. Š. nutarimo bei pirmosios instancijos teismo posėdyje duotų parodymų akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju buvo apklausti apeliantės kaimynai, kurie tik patvirtino, kad nei paties konflikto, nei V. S. apeliantei išsakytų netinkamo turinio žodžių 2020-12-08 negirdėjo. Be to, nors apeliantė teigia, kad Institucijos pareigūnai nesurinko įrodymų ir nepagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau ir pati apeliantė nenurodo, kokių būtent Institucijos pareigūnai nesurinko įrodymų, kurie galėjo būti surinkti ir dėl kurių galbūt būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas. Todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų rinkimo taisyklių pažeidimais, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnį. Pažymėtina, kad minėtame straipsnyje numatyta atsakomybė už gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (1 dalis), gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, sukėlusius grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei (2 dalis), gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui (4 dalis), taip pat pavojingų ir kovinių šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimus (6–14 dalys), taip pat žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas (16–18 dalys). Nagrinėjamu atveju, net jeigu galima prielaida, kad bendro naudojimo koridoriuje apeliantė užfiksavo būtent V. S. katino ekskrementus, ši aplinkybė nepatenka į ANK 346 straipsnio reguliavimo sritį, nes, kaip minėta, šis straipsnis nustato atsakomybę už netinkamą gyvūno ženklinimą, registravimą, pavojingų ir kovinių šunų laikymo taisyklių pažeidimą bei žiaurų elgesį su gyvūnais ar gyvūnų kankinimą.
17. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-03-04 nutartis, kuria paliktas galioti teisėtas ir pagrįstas Institucijos 2020-12-22 nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl V. B. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-03-04 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.