Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento ir atstovavimo skyriaus vyresniajam specialistui B. B. (nuotoliniu būdu),

viešuose teismo posėdžiuose (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo E. Malinovskio skundą dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo verbuotojo V. R. 2024 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. LKKPKT-V-ANR_N-1308-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

S. S. atstovo advokato padėjėjo E. Malinovskio skundas netenkinamas.

S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2023 m. rugsėjo mėnesio pradžioje įstojo į vidaus tarnybą, todėl užpildė prašymą atidėti karo tarnybą ir išsiuntė prašymą Institucijai, kuri turėjo pateikti atsakymą. Kita vertus, Institucija nepateikė atsakymo, jis bandė susisiekti su Institucija telefonu, bet nepavyko. Pasak pareiškėjo, jis nežinojo, kad yra 2024 m. šauktinių sąraše, ir nežiūrėjo tokio sąrašo, nes mokėsi vidaus tarnyboje. Taip pat nežinojo, kad jam buvo atidėta karo tarnyba. Jis yra girdėjęs, kur yra skelbiami šauktinių sąrašai. Anksčiau nebuvo šaukiamas į karo tarnybą. Jis naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Nežino, nuo kada naudojasi šiuo elektroniniu pašto adresu. Kito teismo posėdžio metu S. S. nurodė, kad jis pasižiūrėjo 2024 m. sausio mėn. šauktinių sąraše, kurioje eilėje buvo (kažkaip kitaip buvo rašoma, o ne kad šaukiamas į karo tarnybą). Negavo informacijos, kad bus pradėta administracinė teisena, prisijungė į „Sodros“ sistemą ir pamatė, kad jam paskirta bauda.

ANK 560 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų, išskyrus šio kodekso 558 straipsnyje numatytus atvejus, nevykdymas, paskirtų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkų pareigų nevykdymą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

Karo prievolės įstatymo 37 straipsnis reglamentuoja karo prievolininkų pareigas, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą. Viena iš karo prievolininko pareigų – pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos (Karo prievolės 37 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

S. S. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą iki 2024 m. balandžio 8 d. neatvyko ar nesusiekė su Institucija ((duomenys neskelbtini)) duomenų pateikimui ir nepateikė pateisinančių nurodymo nevykdymo priežasčių, taip nevykdė karo prievolininko pareigų, nustatytų Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas sudaromas ir paskelbiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.kam.lt ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios. Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas, kuriame pateikiami šio straipsnio 5¹ dalyje nurodyti duomenys, viešai paskelbiamas informavimo dėl šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tikslu ir viešai skelbiamas iki atitinkamų kalendorinių metų šaukimo pabaigos. Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo eiga, kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje, taip pat per kitas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos informacines visuomenės informavimo priemones.

Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punktas įtvirtina, kad kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše nurodoma: dokumentų, kuriais pagrindžiamos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos atleidimo nuo karo prievolės aplinkybės ar šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka aplinkybės, ir karo prievolininko duomenų ryšiams palaikyti (faktinės gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto adreso) pateikimo terminas ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriai šie dokumentai ir duomenys turi būti pateikti, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas.

Karo prievolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nurodo, kad karo prievolininkams, įrašytiems į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai dėl šio įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimo, taip pat sveikatos patikrinimo skelbiami kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše šio įstatymo 6 straipsnio 5¹ ir 5² dalyse nustatyta tvarka. Kiti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai karo prievolininkams įteikiami asmeniškai.

Byloje nekyla ginčo, kad S. S. 2024 m. buvo įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą (b. l. 10, 62–63). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 4 d. buvo sudarytas sąrašas karo prievolininkų, kurie bus šaukiami 2024 metais atlikti karo tarnybą. Visa informacija ir sudarytas sąrašas paskelbtas https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos karo prievolininko pavardės pateikiama jam aktuali informacija t. y. jo šaukimo eilės numeris ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti (pateikti duomenis) su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. S. S. turėjo iki 2024 m. balandžio 8 d. atvykti ar susisiekti su Institucija ((duomenys neskelbtini)), kuri buvo priskirta pareiškėjui, duomenų pateikimui, taip pat pateikti pateisinančias nurodymo nevykdymo priežastis. Kita vertus, jis nepadarė to. Tokia šauktinių informavimo tvarka, kaip minėta, nustatyta Karo prievolės įstatyme, todėl pagal galiojančią tvarką kiekvieno karo prievolininko pareiga savarankiškai pasitikrinti, ar jis pateko į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, ar ne, juolab aptariama tvarka galioja jau gana ilgą laiką (aptariamo įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo 2016 m. lapkričio 16 d.). Reikšminga ir tai, kad apie sudarytą karo prievolininkų sąrašo paskelbimą nustatyta tvarka plačiai skelbiama per visas informavimo priemones (televiziją, spaudą, internetą ir pan.). Šiame kontekste pažymėtina, kad S. S. ne pirmą kartą šaukiamas į karo tarnybą (b. l. 62–64). Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui, esančiam šaukiamo amžiaus, apskritai nėra žinoma apie šaukimo į Lietuvos Respublikos kariuomenę tvarką. S. S. nebuvo jokių kliūčių pasitikrinti, ar jis 2024 m. įtrauktas į šauktinių sąrašą, taip pat sužinoti būtiną informaciją, susijusią su karo tarnybos atlikimu. Pastebėtina, kad pats pareiškėjas skundą nagrinėjant teisme nebuvo nuoseklus nurodydamas, ar jis žino, ar nežino, jog jis 2024 m. buvo įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą, juolab pačiame skunde nurodoma, kad S. S. neginčija, kad jis buvo įtrauktas į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą ir jam žinomos su tuo kylančios pareigos (skundo 2 l.).

Pažymėtina, kad šaukimą į Lietuvos Respublikos kariuomenę reglamentuoja Karo prievolės įstatymas, o ne ANK. Todėl informavimui apie šaukimą į Lietuvos Respublikos kariuomenę ANK 573 straipsnio nuostatos netaikomos. Šis ANK straipsnis taikomas tik tuomet, kad jau yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, t. y. kai nustatomas galimai padarytas administracinis nusižengimas. Kaip minėta, S. S. buvo tinkamai, nepažeidžiant Karo prievolės įstatymo nuostatų, informuotas apie jo šaukimą į Lietuvos Respublikos kariuomenę, apie atvykimą iki nustatyto termino (iki 2024 m. balandžio 8 d.) ar susiekimą su Institucija duomenų pateikimui, taip pat pateikimą pateisinančių nurodymo nevykdymo priežasčių. Karo prievolės įstatymas nereglamentuoja, kad šauktiniams tokia informacija asmeniškai dar siunčiama elektroniniu paštu ar gyvenamosios vietos adresu. Todėl Institucija papildomai neprivalėjo papildomai informuoti S. S. elektroniniu paštu ar paprastu paštu nagrinėjamu klausimu.

S. S. atstovo skunde, taip pat paties pareiškėjo teismo posėdžių metu buvo akcentuojama, kad S. S. 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo pateikęs Institucijai prašymą atidėti tarnybą, tačiau nebuvo gavęs jokio atsakymo, o manė, kad jam karo tarnyba buvo atidėta. Teismas, aiškindamasis šias aplinkybes, gavo iš Lietuvos kariuomenės papildomus dokumentus. Iš tiesų S. S. 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai prašymą atidėti tarnybą, nes dėl karo tarnybos jis nebaigtų mokslų (duomenys neskelbtini) (b. l. 64, antra pusė). Ši tarnyba atidėjo pareiškėjui karo tarnybą iki 2023 m. gruodžio 31 d. (b. l. 67, antra pusė). Toks sprendimas buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 68). Kaip minėta, S. S. elektroninio pašto adresas yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), todėl aptariamas sprendimas galėjo nepasiekti pareiškėjo dėl Institucijos neteisingai nurodyto elektroninio pašto adreso. Kita vertus, teismas pastebi, kad S. S., per protingą laiką negaudamas jokio atsakymo iš Lietuvos kariuomenės, ar jam atidėta karo tarnyba, turėjo visas objektyvias galimybes pakartotinai pasiteirauti Lietuvos kariuomenės šiuo klausimu, pavyzdžiui pateikdamas užklausą elektroniniu paštu. Akivaizdu, kad vien prašymo atidėti karto tarnybą pateikimas savaime nereiškia, kad toks prašymas yra patenkintas ir asmeniui karo tarnyba yra atidėta. S. S. nagrinėjamu atveju nebuvo rūpestingas, nesiėmė pakankamai pastangų, kad sužinotų, ar jam buvo atidėta karo tarnyba. Pareiškėjo teiginys, kad jis bandė susisiekti su Institucija telefonu, bet nepavyko, yra deklaratyvus ir nepatvirtina, kad jis ėmėsi pakankamai pastangų gaudamas informaciją iš Institucijos rūpimu klausimu. Kaip ir šaukimo į Lietuvos Respublikos kariuomenę atveju, taip pat karo tarnybos atidėjimo klausimai yra sprendžiami Karo prievolės įstatymo, o ne ANK nustatyta tvarka, todėl ir šiuo atveju ANK 573 straipsnio nuostatos yra netaikomos. Be to, kaip minėta, S. S. buvo tinkamai, nepažeidžiant Karo prievolės įstatymo nuostatų, informuotas apie jo šaukimą į Lietuvos Respublikos kariuomenę 2024 m., apie atvykimą iki nustatyto termino (iki 2024 m. balandžio 8 d.) ar susiekimą su Institucija duomenų pateikimui, taip pat pateikimą pateisinančių nurodymo nevykdymo priežasčių. Taigi jis turėjo objektyvias galimybes kreiptis į Instituciją ir vėl prašyti atidėti karo tarnybą.

S. S. pažeidus Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos kariuomenė 2024 m. balandžio 11 d. 10.17 val. išsiuntė S. S. šaukimą, kad jis iki 2024 m. gegužės 3 d. šaukiamas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 560 straipsnyje, elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–12). Tokiu pačiu elektroninio paštu adresu S. S. buvo išsiųstas surašytas 2024 m. liepos 4 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 73–74) ir skundžiamas nutarimas (b. l. 74 antra pusė–75). Teismas kreipėsi į Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūrą, kuri pateikė informaciją, kad S. S. valstybės registre yra nurodęs analogišką elektroninio pašto adresą ((duomenys neskelbtini)), kuris galioja iki šiol (b. l. 56–57). Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad jis naudojasi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Taip pat nėra pateikta įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų buvus objektyvių kliūčių minėtam pranešimui pasiekti adresatą. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas abejoja, kad visi trys elektroniniai laiškai galėjo nepasiekti S. S., besinaudojančio elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, konstatuoja, kad S. S., nuolat besinaudojančiam elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris juolab nurodytas kaip kontaktinis valstybės registre, buvo tinkamai išsiųsti visi minėti proceso dokumentai (šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą, administracinio nusižengimo protokolas, skundžiamas nutarimas) (ANK 573 straipsnio 1 dalis). Teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistos ANK 573 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo. Todėl Institucija neprivalėjo S. S. siųsti aptariamų proceso dokumentų gyvenamosios vietos adresu, taip pat papildomai aiškintis, ar pareiškėjas susipažino su proceso dokumentais.

Skunde ir skundą nagrinėjant teisme teigta, kad S. S. sužinojo apie paskirtą baudą tik gavęs automatinį Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą apie paskirtą administracinę nuobaudą. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje yra pareiškėjo elektroninis laiškas, 2024 m. liepos 30 d. siųstas Lietuvos kariuomenei, kad jis nesutinka su paskirta administracine nuobauda, nes laišką pastebėjo liepos viduryje <...> (b. l. 76). Pastebėtina, kad 2024 m. liepos viduryje S. S. dar nebuvo paskirta bauda pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį, nes skundžiamas nutarimas priimtas 2024 m. liepos 25 d. ir jis išsiųstas tą pačią dieną pareiškėjui. Vadinasi, S. S. šiuo elektroniniu laišku netiesiogiai pripažino, kad jam dar iki skundžiamo nutarimo buvo žinoma apie dėl jo pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, juolab jis realiai naudojosi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo 2024 m. liepos 25 d.

Atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie dėl jo pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ir priimtus proceso sprendimus. Teigti, kad taip pat buvo ANK 629 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo. Vien S. S. ir jo atstovo nesutikimas su padaryta išvada savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Skunde taip pat teigiama, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokiu būdu Institucija išsiuntė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dokumentus – ar tik elektroniniu paštu, ar ir gyvenamosios vietos adresu, taip pat nėra jokios nuorodos apie tai, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti. ANK 618 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui keliami reikalavimai. Tarp šių reikalavimų nėra, kad nutarime turi būti nurodoma, kokiu būdu yra siunčiamas nutarimas ir kad jis buvo įteiktas. Vadinasi, Institucijos vyresniojo verbuotojo V. R. 2024 m. liepos 25 d. nutarimas atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Darytina išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. S. pažeidė Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, keliamus karo prievolininkui. Byloje nustatyta, kad S. S. 2023 m. birželio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį (b. l. 15). Taigi pareiškėjas padarė šioje byloje administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 560 straipsnio 1 dalyje, pakartotinai, o tai atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 560 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

S. S. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį, tačiau skundžiamame nutarime nenurodyta, kad jis padarė administracinį nusižengimą pakartotinai. Toks netikslumas yra taisytinas ir jis nepažeidžia asmens teisės į gynybą, nes S. S. nubaustas pagal tinkamą ANK straipsnį.

ANK 560 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų dešimt eurų.

S. S. skundžiamu nutarimu pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Eur bauda, t. y. šiek tiek didesnė, nei sankcijoje nustatyta minimali. Skundžiame nutarime nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, šiuo metu turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 70–72). Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjui paskirtos baudos dydis nėra aiškiai per griežtas.

S. S. atstovas skundą nagrinėjant teisme pateikė prašymą priteisti iš Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos S. S. naudai 400 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti (b. l. 40). Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, toks prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyresniojo verbuotojo V. R. 2024 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. LKKPKT-V-ANR_N-1308-2024 palikti nepakeistą, tik patikslinant, kad S. S. padarė administracinį nusižengimą pakartotinai, nes jam 2023 m. birželio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 1 dalį, ir S. S. atstovo advokato padėjėjo Evaldo Malinovskio skundo netenkinti.

Netenkinti S. S. atstovo advokato padėjėjo Evaldo Malinovskio prašymo dėl išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėjimo priteisimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.