- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-1224-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13592-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Rūta Petkuvienė (pran.), Rosita Patackienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“
- Kategorijos
- 1.3.2.2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ apeliacinį skundą dėl dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo D. P. ieškinį dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) panaikinimo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojui taikytos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo ir darbuotojui kilusių pasekmių.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovo įmonėje pradėjo dirbti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VAATC“ projektų vadovu pagal 2012-11-08 sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 126. Ieškovas 2013-07-07 buvo paskirtas atsakovo Plėtros tarnybos – Plėtros skyriaus vedėju, o 2015-01-27 – Plėtros tarnybos vadovu.
3. Ieškovas įrodinėja paskirtos drausminė nuobaudos nepagrįstumą ir neteisėtumą, drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad:
3.1. drausminė nuobauda skirta viršijus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą;
3.2. nebuvo gautas išankstinis profesinės sąjungos valdymo organo – komiteto sutikimas, nes ieškovas nuo 2014-09-08 buvo išrinktas į UAB „VAATC” darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organą – komitetą;
3.3. pažeista teisė į pasiaiškinimo pateikimą, nes nuo 2015-02-03, kai atsakovo vadovo pareigas pradėjo eiti naujasis direktorius L. A., per itin trumpą laikotarpį (nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. kovo 16 d.) ieškovui buvo įteikti šeši sakymai dėl informacijos pateikimo ir reikalavimai pasiaiškinti. Pažymėjo, kad 2015-03-16 UAB „VAATC” direktorius pateikė ieškovui eilinį reikalavimą pasiaiškinti raštu Nr. 5.1-68, nurodydamas, jog atlikus 2014-10-28 apsauginės vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo darbų pirkimo sutarties Nr. 164, kurios objektas– Kazokiškių sąvartyno apsauginės vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo darbai (toliau – Sutartis), 2014-12-23 atliktų darbų ir įrangos priėmimo perėmimo akto Nr. 0001873 (toliau – Aktas) ir išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Serija AGR Nr. 20141208 analizę, buvo nustatytas atliktų darbų ir perduotos įrangos neatitikimas Sutarčiai. Ieškovo teigimu, jis 2015-03-17 pateikė paaiškinimą, motyvuotai pagrįsdamas neatitikimus bei nurodydamas tinkamą sutarties įvykdymą, į jį nebuvo atsižvelgta.
Šalies argumentai
4. Ieškovas prašo panaikinti UAB „VAATC” 2015-03-20 įsakymą Nr. 5.3-38 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo D. P.“; pripažinti ieškovo ir atsakovo 2012 m. lapkričio 8 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 126 nutraukimą DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu neteisėtu; grąžinti ieškovą į UAB „VAATC” Plėtros tarnybos vadovo pareigas; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas UAB „VAATC“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškovo reikalavimo netenkinti.
6. Atsakovas paaiškino, kad pradėjęs eiti pareigas naujasis UAB „VAATC" direktorius siekė išsiaiškinti bendrovės finansinę bei vykdomą veiklą, todėl ieškovui bei kitiems tarnybų vadovams buvo teikiami prašymai pasiaiškinti apie tiesiogiai priskirtas funkcijas bei vykdomų projektų eigą. Tikrinant su UAB „Signalizacija.lt” 2014-10-28 sudarytą apsauginės vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo darbų pirkimo sutartį Nr. 164 ir su ja susijusius dokumentus, nustatyti Atliktų darbų ir įrangos priėmimo perdavimo akto ir Sutarties duomenų nesutapimai, paaiškėjo, jog Kazokiškių sąvartyne sumontuota įranga tinkamai nefunkcionuoja. Atsakovas nurodė, kad už minėtos Sutarties vykdymą ir kontrolę buvo atsakingas ieškovas, todėl jis, priimdamas sumontuotą įrangą, turėjo pareigą įsitikinti visų sutartyje nurodytų darbų atlikimu, ar sumontuota visa įranga. Mano, kad neatlikus minėtų pareigų ir esant esminiams sutarties vykdymo trūkumams, akivaizdiems pažeidimams, nepagrįstai priėmė įrangą ir pasirašė aktą bei PVM sąskaitą– faktūrą, taip patvirtindamas tinkamą Sutarties įvykdymą. Nurodė, kad dėl atsakovo pareigų nevykdymo UAB „VAATC" padaryta 4147,36 Eur žala.
7. Atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytais pažeidimais, skiriant ieškovui drausminę nuobaudą. Nesutikimą argumentuoja tuo, kad
7.1. 2015-03-16 gavęs reikalavimą pasiaiškinti, ieškovas nei žodžiu, nei raštu neprašė pratęsti pasiaiškinimo pateikimo termino, pasiaiškinimui pateikti turėjo visą darbo dieną. Be to, ieškovas, būdamas atsakingas už Sutarties vykdymą, su ja buvo susipažinęs, todėl mano, kad laikas buvo pakankamas pasiaiškinimui pateikti;
7.2. drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta nedelsiant po šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nustatymo ir nepažeidžiant reikalavimo paskirti drausminę nuobaudą per vieno mėnesio laikotarpį;
7.3. ieškovas, būdamas Plėtros tarnybos vadovu (darbdavio administracijos pareigūnu –darbdavio atstovu) negalėjo priklausyti įmonėje esančiai profesinei sąjungai ir tuo labiau būti jos komiteto nariu, todėl DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija ieškovui netaikoma. Atkreipė dėmesį į tai, kad kolektyvinė sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo pat jos sudarymo pradžios, kadangi bendrovėje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių darbuotojų susirinkimo pritarimą kolektyvinės sutarties projektui. Pažymėjo, kad profesinė sąjunga neinformavo darbdavio apie ieškovo D. P. narystę profesinėje sąjungoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. sprendime konstatavo, jog ieškovo reikalavimai pagrįsti, todėl nusprendė ieškovo atleidimą iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindais pripažinti neteisėtu ir ginčijamą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo panaikinti, panaikinant atsakovo direktoriaus 2015 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 5.3-38 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo D. P.“:
9. Teismas, įvertinęs Sutartyje nurodytus atsakingus asmenis, nustatęs darbus ir įrangą priėmusius asmenis, ieškovo naudojamą spaudą, ieškovo paskyrimą atsakovo Plėtros tarnybos vadovu tik 2015-01-27 įsakymu, ir atsakovui nepateikus įrodymų apie tai, jog pareiga koordinuoti Sutarties vykdymą priskirta Plėtros tarnybos vadovo pareigybei, konstatavo, jog ieškovui negalėjo būti taikoma drausminė nuobauda – atleidimas iš Plėtros tarnybos vadovo pareigų dėl veiksmų, kurie buvo atlikti ieškovui vykdant projekto vadovui pavestas funkcijas;
9.1. Taip pat teismas, įvertinęs tai, jog pasikeitus įmonės vadovui pastarasis kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, atsižvelgęs į liudytojų parodymus apie įrangos sumontavimą bei funkcionavimą ir į tai, kad į UAB „Signalizacija.lt“ nebuvo kreiptasi dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo, o ši įmonė iki šiol teikia techninį aptarnavimą, konstatavo, kad atsakovas neįrodė argumento dėl ieškovo žalos padarymo fakto įmonei.
10. Įvertinęs drausminės nuobaudos skyrimo terminą teismas nenustatė drausminės nuobaudos skyrimo termino pažeidimo. Teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovas dėl savo darbo pobūdžio ir užimamų pareigų negalėjo naudotis DK nustatyta darbuotojų atstovams garantija.
11. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą grąžinti jį į darbą, nukreipdamas minėtą sprendimo dalį skubiam vykdymui. Teismas įvertino tai, kad atsakovas nenurodė aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėtų grįžti į įmonę toliau dirbti Plėtros tarnybos vadovo pareigose, kad minėta pareigybė nepanaikinta, o duomenų nepakankamą kompetenciją ar patirties stoką nenustatyta. Teismas taip pat nenustatė ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėtų būti grąžintas į Plėtros tarnybos vadovo pareigas, be to įvertino tai, kad nuo 2015-08-05 pasikeitė įmonės vadovas, dėl ko atmetė nepalankių darbui sąlygų sudarymo aplinkybę.
12. Nusprendęs grąžinti ieškovą į darbą teismas taikė DK 300 straipsnio 3 dalyje numatytus teisinius padarinius, priteisdamas iš atsakovo 18 316,44 Eur vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-03-20) iki sprendimo priėmimo dienos bei po 110,34 Eur vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliantas (atsakovas) pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovas grąžintas į UAB „VAATC“ Plėtros tarnybos vadovo pareigas ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad ieškovas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių bei darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog teismas 2015-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4950-727/2015 patvirtino ieškovo R. Ž. su UAB „VAATC“ taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-4950-727/2015 ir bylą nutraukė, pagal kurią buvo susitarta R. Ž. grąžinti į Plėtros tarnybos vadovo pareigas, t. y. buvo atkurti 2014-11-18 nutrūkę darbo teisiniai santykiai;
13.2. nors neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą pripažinimo neteisėtu, dėl pažeistos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos bei galimo netinkamai parinkto atleidimo pagrindo, tačiau mano, jog teismas neįvertino, kad ieškovas netinkamai vykdė darbo funkcijas. Apelianto teigimu, asmuo, paskirtas už sutarties koordinavimą, neturėtų elgtis neapdairiai, netikrindamas darbų eigos ar vengdamas atsakomybės bei siekdamas atsakomybę perkelti kitam darbuotojui;
13.3. skundžiamame sprendime netinkamai įvertintos ekonominės, technologinės, organizacinės priežastys, dėl kurių ieškovas negalėtų būti grąžinamas į Plėtros tarnybos vadovo pareigas. Teismas nepasisakė, kuris darbuotojas turi pirmumo teisę užimti Plėtros tarnybos vadovo pareigas, kadangi į darbą grąžinti abu Plėtros tarnybos vadovai teismo sprendimais. Mano, kad kyla pagrįstas klausimas, kuris teismo sprendimas yra teisėtas ir kuriam asmeniui turi būti teikiama pirmenybė būti grąžintam į buvusią poziciją.
14. Pateiktais apeliacinės instancijos teismui papildomais paaiškinimais be apeliacinio skundo reikalavimo apeliantas prašo priimti papildomus paaiškinimus bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad vykdyti skubiai teismo sprendimą įpareigojo teismas, apeliantas neturėjo pasirinkimo, tačiau nepaisant to, kad pateiktas apeliacinis skundas, susidariusi situacija įmonėje neišspręsta. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė plačiau apie patį pažeidimo buvimo faktą, o formaliai konstatavo tik procedūros pažeidimą. Mano, kad bylos aplinkybes būtų galima greičiau išsiaiškinti ir ginčo bylą išspręsti ją paskyrus nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.2. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovui nepalankių sąlygų dirbti ar kad ieškovo neįmanoma grąžinti į pirmesnį darbą dėl ekonominių, technologinių organizacinių priežasčių. Mano, kad bylos duomenys pagrindžia aplinkybę, jog ieškovas yra aukštos kvalifikacijos bei kompetencijos darbuotojas;
15.3. atsakovo ir R. Ž. 2015-02-27 sudaryta taikos sutartis pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, kadangi atsakovas įsipareigojo grąžinti R. Ž. į pareigas, kurias tuo metu ėjo ieškovas, o vėlesniais veiksmais, siekdamas įgyvendinti taikos sutartį, lėmė neteisėtą ieškovo atleidimą iš darbo.
15.4. atsakovo hipotetiniai argumentai ir rėmimasis teismų praktika kitose bylose nesuteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog egzistuoja atsakovo nurodyta priežastis apie galimas nepalankias sąlygas ieškovui D. P. dirbti atsakovo įmonėje. Mano, kad atsakovo reikalavimas taikyti DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą pablogintų ieškovo padėtį ir teismo sprendimą padarytų labiau naudingą pažeidimą padariusiam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovą grąžino į UAB „VAATC“ plėtros tarnybos vadovo pareigas, į kurias jis buvo paskirtas nuo 2015-01-27 (b.l.24).
17. Pagal įstatymą teismas turi patikrinti ir nustatyti, kuris iš DK 300 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis).
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas atsakovo turto nei pasisavino, nei iššvaistė, nei išeikvojo. Atmetė kaip neįrodytą ir atsakovo (apelianto) argumentą dėl neteisėto atlyginimo paėmimo. Nustatė, kad pagal Sutartį Kazokiškių sąvartyne visa įranga sumontuota ir darbai atlikti, dėl ieškovo darbo funkcijų vykdymo nekilo žalingų padarinių darbdaviui. Inter alia, teismas įvertino ir taikos sutarties, pasirašytos tarp atsakovo (apelianto) ir R. Ž., patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje civilinė byla Nr. 2-4950-727/2015, sudarymo aplinkybes (T.2, b.l.119). Teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovas neturėjo pakankamos kompetencijos ar patirties dirbdamas Plėtros tarnybos vadovo pareigose, pripažinęs ieškovo atleidimą be teisėto pagrindo, esant jo prašymui, grąžino jį į pirmesnį darbą.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, jog teismo išvada dėl to, kad atsakovas neįrodė ieškovo netinkamumo pirmesniam darbui, yra pagrįsta (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, jog ieškovas negebėjo organizuoti UAB „VAATC“ struktūrinio padalinio, t.y. Plėtros tarnybos, darbo. Taip pat apeliaciniame skunde nėra nurodomos aplinkybės, kad ieškovo grąžinimas iš darbo iš esmės pakenktų bendrovės interesams. Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybių ir įrodinėjamos veikos neteisėtumo ir pavojingumo darbdavio interesams (T.2, b.l.133) atmetamas, nes teismais aiškiai ir argumentuotai nurodė, kad ieškovas buvo atleistas būtent be teisėto pagrindo, o ne pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką.
20. Apeliantas pirmuoju ir trečiuoju apeliacinio skundo argumentais įrodinėjo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą dalyje dėl ieškovo grąžinimo į darbą, remdamasis taikos sutarties, pasirašytos tarp atsakovo (apelianto) ir R. Ž., patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4950-727/2015, sąlyga dėl R. Ž. grąžinimo į UAB „VAATC“ plėtros tarnybos vadovo pareigas, darbdaviui (apeliantui) pripažinus jo atleidimo iš darbo neteisėtumą.
21. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą dėl to, kad byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, jog du asmenys buvo grąžinti į tas pačias pareigas, kadangi:
21.1. tik darbdavys gali spręsti, kuris darbuotojas jam yra naudingesnis. Tokiu atveju, veikdamas pagal DK 129 straipsnio 1, 2 dalis, jis pats turi priimti sprendimą su kuriuo iš darbuotojų nori tęsti darbo santykius;
21.2. Teismas negali atsisakyti taikyti įstatyme numatytos darbuotojo teisių apsaugos, jei nustatė DK 300 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Argumentas, kad šiuo metu plėtros tarnybos vadovo pareigas užima R. Ž. negali būti pagrindu susiaurinti ieškovo teises. Be to, vieno asmens teisių įgyvendinimas kito asmens teisių sąskaita reikštų teisių lygiateisiškumo pažeidimą. Pažymėtina, kad DK 129 straipsnio 1 dalies arba DK 300 straipsnio 4 dalies taikymas darbuotojų teisėms sukelia skirtingas pasekmes. Darbuotoją atleidžiant pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdaviui kyla pareiga pasiūlyti darbuotojui kitą darbą. Be to, ši įstatymo norma turi būti sistemiškai taikoma su DK 135 straipsniu, reglamentuojančiu pirmenybės teisę būti paliktam dirbti.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo teisiniai santykiai iš esmės yra civilinių teisinių santykių sudėtinė dalis. Nors darbo teisėje vyrauja labiau imperatyvus reguliavimo metodas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis skirtas būtent darbuotojų teisių įgyvendinimo apsaugai. Šis principinis reikalavimas turi būti išlaikytas ir nagrinėjant bylą, kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, bei teismui sprendžiant taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą. Bet kuriuo atveju bendroji norma civiliniame procese yra nukreipta į dispozityvų teisinį reguliavimą (CPK 13 straipsnis), kuris skirtas materialinės teisės normų įgyvendinimui. Tai reiškia, kad teismo sprendimas dėl to, kad darbuotojas negali būti grąžinamas į darbą, paneigiant jo valią, turi būti objektyviai pagrindžiamas byloje esančių įrodymų. Panašaus aiškinimo laikomasi besikeičiančioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.V. v. Mykolo Romerio universitetas, bylos Nr. 3K-3-566/2014).
22. Apeliantas abstrakčiai cituodamas kasacinio teismo nutartis, nurodo, kad ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nuo 2015-08-05 pasikeitė įmonės vadovas (T.2., b.l. 43- 44), ir byloje nėra įrodymų apie ieškovui nepalankias darbo sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas (darbdavys) negali nepaisyti DK 229 straipsnio, įpareigojančio darbdavį tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais.
23. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas įrodymų vertinimo klausimas, nurodant, kad jie buvo įvertinti netinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu, iš esmės pakartodamas savo poziciją dėl ginčo aplinkybių, o teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su šios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnio1 dalies 4 punktas). Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neteikiantys pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymus ir jų vertinimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl žodinio proceso ir paaiškinimų su įrodymais priėmimo
24. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Apeliantas, prašęs bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pateikė paaiškinimus, kuriuose paprašė žodinio bylos nagrinėjimo ir įrodymų prijungimo. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymai apie prastovą ir siūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo nėra susiję su ieškovu, o su R. Ž., juos atsisakoma priimti.
26. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apelianto prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą, pakeitus apeliaciniame skunde nurodytą valią, neargumentuotas, todėl teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
27. Pagal CPK 321 straipsnio 2 dalį teismo posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo. Skyrus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apelianto paaiškinimai, vadovaujantis nurodyta norma, nevertinami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius turėtas 500 eurų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šios išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (Rekomendacijų 8.11. punktas (už atsiliepimą į apeliacinį skundą) – 1,3 (koeficientas) x 735,10 (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto)) = 955,63 eurų), todėl priteisiamos (CPK 98 straipsnis).
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „VAATC“ (j.a.k. 181705485) ieškovui D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.