Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-525/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
1A-525/2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00625-2005-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys, Regina Gaudutienė (pran.), Linas Žukauskas
Nuteistasis
D. R. D.
Civilinis ieškovas
UAB XXXXX
Kategorijos
  • 1.2.14.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-525/2013Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00625-2005-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.7.2. (N) (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,

teisėjų Viktoro Kažio ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Greičiui,gynėjui advokatui Grigorijui Leonovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. D. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 100 MGL (12500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytos laikinajame suėmime išbūtos dvi dienos, atitinkančios 4 MGL (500 Lt) dydžio baudą. Nustatytas keturių mėnesių terminas 96 MGL (12000 Lt) dydžio baudai sumokėti.

Iš D. R. D. priteista civiliniam ieškovui UAB XXXXX – 2800 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. D. nuteista už tai, kad veikdama su kaltinamąja, dėl kurios byla išskirta į atskirą, ir G. B., dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2004 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, dėl kurios byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB XXXXX (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surastos G. B. (turinčios verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB XXXXX priklausančius 5300 Lt už G. B. nesuteiktas paslaugas, po ko iš G. B. paimtus 5300 Lt pasidalinti tarpusavyje, po ko 2004 m. spalio 6 d. nepagrįstai pervedus iš UAB XXXXX sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 5300 Lt į G. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“ už G. B. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB XXXXX turtą, padarydamos minėtai įmonei 5300 Lt turtinės žalos.

D. R. D., tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, dėl kurios byla išskirta į atskirą, ir G. B., dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2004 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, dėl kurios byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB XXXXX vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surastos G. B. (turinčios verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB XXXXX priklausančius šiai įmonei 2950 Lt už G. B. nesuteiktas paslaugas, po ko iš G. B. paimtus 2950 Lt pasidalinti tarpusavyje, po ko 2004 m. spalio 28 d. nepagrįstai pervedus iš UAB XXXXX sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 2950 Lt į G. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“ už G. B. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB XXXXX turtą, padarydamos minėtai įmonei 2950 Lt turtinės žalos.

D. R. D., tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, dėl kurios byla išskirta į atskirą, ir G. B., dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2004 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, dėl kurios byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB XXXXX vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surastos G. B. (turinčios verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB XXXXX priklausančius šiai įmonei 2900 Lt už G. B. nesuteiktas paslaugas, po ko iš G. B. paimtus 2900 Lt pasidalinti tarpusavyje, po ko 2004 m. lapkričio 16 d. nepagrįstai pervedus iš UAB XXXXX sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius 2900 Lt į G. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“ už G. B. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB XXXXX turtą, padarydamos minėtai įmonei 2900 Lt turtinės žalos.

D. R. D., tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, dėl kurios byla išskirta į atskirą, ir R. G., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2005 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, dėl kurios byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB XXXXX vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surasto R. G. (turinčio verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB XXXXX priklausančius šiai įmonei 2600 Lt už R. G. nesuteiktas paslaugas, po ko iš R. G. paimtus 2600 Lt pasidalinti tarpusavyje, po ko 2005 m. vasario 22 d. nepagrįstai pervedus iš UAB XXXXX sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius 2600 Lt į R. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Vilniaus banke“ už R. G. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB XXXXX turtą, padarydamos minėtai įmonei 2600 Lt turtinės žalos.

D. R. D., tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, dėl kurios byla išskirta į atskirą, ir R. G., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2005 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, dėl kurios byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB XXXXX vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surasto R. G. (turinčio verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB XXXXX priklausančius 3600 Lt už R. G. nesuteiktas paslaugas, po ko iš R. G. paimtus 3600 Lt pasidalinti tarpusavyje, po ko 2005 m. vasario 23 d. nepagrįstai pervedus iš UAB XXXXX sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 3600 Lt į R. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Vilniaus banke“ už R. G. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB XXXXX turtą, padarydamos minėtai įmonei 3600 Lt turtinės žalos.

D. R. D., tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, dėl kurios byla išskirta į atskirą, ir R. G., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2005 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, dėl kurios byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB XXXXX vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surasto R. G. (turinčio verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB XXXXX priklausančius 5500 Lt už R. G. nesuteiktas paslaugas, po ko iš R. G. paimtus 5500 Lt pasidalinti tarpusavyje, po ko 2005 m. vasario 25 d. nepagrįstai pervedus iš UAB XXXXX sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 5500 Lt į R. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Vilniaus banke“ už R. G. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB XXXXX turtą, padarydamos minėtai įmonei 5500 Lt turtinės žalos.

D. R. D., tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama kaltinamąja, dėl kurios byla išskirta į atskirą, ir R. G., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2005 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, dėl kurios byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB XXXXX vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surasto R. G. (turinčio verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB XXXXX priklausančius 7000 Lt už R. G. nesuteiktas paslaugas, po ko iš R. G. paimtus 7000 Lt pasidalinti tarpusavyje, po ko, 2005 m. kovo 1 d. nepagrįstai pervedus iš UAB XXXXX sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius jai įmonei 7000 Lt į R. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Vilniaus banke“ už R. G. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB XXXXX turtą, padarydamos minėtai įmonei 7000 Lt turtinės žalos.

Taip pat D. R. D., tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, dėl kurios byla išskirta į atskirą, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2004 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, dėl kurios byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB XXXXX vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į D. R. D. sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB XXXXX priklausančius 300 Lt už D. R. D. nesuteiktas paslaugas, po ko pagal D. R. D. tariamą sutartį gautus pinigus iš UAB XXXXX pasidalinti tarpusavyje, po ko 2004 m. spalio 18 d. nepagrįstai pervedus iš UAB XXXXX sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 300 Lt į D. R. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“, ji kartu su kaltinamąja, dėl kurios byla išskirta į atskirą, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, juos išgrynino iš D. R. D. sąskaitos bei gautus grynuosius pinigus pasidalino tarpusavyje, padarydamos UAB XXXXX 300 Lt turtinės žalos.

Taip pat D. R. D., tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, dėl kurios byla išskirta į atskirą, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2004 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, dėl kurios byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB XXXXX vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į D. R. D. sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB XXXXX priklausančius 2100 Lt už D. R. D. nesuteiktas paslaugas, po ko pagal D. R. D. tariamą sutartį gautus pinigus iš UAB XXXXX pasidalinti tarpusavyje, po ko 2004 m. lapkričio 5 d. nepagrįstai pervedus iš UAB XXXXX sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 2100 Lt į D. R. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“, ji kartu su kaltinamąja, dėl kurios byla išskirta į atskirą, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, juos išgrynino iš D. R. D. sąskaitos bei gautus grynuosius pinigus pasidalino tarpusavyje, padarydamos UAB XXXXX 2100 Lt turtinės žalos.

Taip pat D. R. D., tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, dėl kurios byla išskirta į atskirą, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2004 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama D. U., dirbusiai UAB XXXXX vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į D. R. D. sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB XXXXX priklausančius 400 Lt už D. R. D. nesuteiktas paslaugas, po ko pagal D. R. D. tariamą sutartį gautus pinigus iš UAB XXXXX pasidalinti tarpusavyje, po ko 2005 m. kovo 24 d. nepagrįstai pervedus iš UAB XXXXX sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 400 Lt į D. R. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“, ji kartu su kaltinamąja, dėl kurios byla išskirta į atskirą, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, juos išgrynino iš D. R. D. sąskaitos bei gautus grynuosius pinigus pasidalino tarpusavyje, padarydamos UAB XXXXX 400 Lt turtinės žalos.

Tokiais bendrais veiksmais tęstinės veikos metu D. R. D. padarė UAB XXXXX 32650 Lt turtinės žalos.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistoji D. R. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendį panaikinti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bylą perduoti prokurorui, nes surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, arba D. R. D. išteisinti, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nusikalstamą veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 184 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąjį procesą nutraukti, suėjus senaties terminui.

Nuteistoji D. R. D. teigia, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui. Apeliantė remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, BPK 22 straipsnio 3 dalimi, BPK 44 straipsnio 7 dalimi, BPK 255 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, jog iš jai pareikšto kaltinimo matyti, kad D. U., G. B., R. G. bei D. R. D. pasidalinus pinigus, jų veikų objektyvieji požymiai neatitinka pareikšto kaltinimo dėl iššvaistymo. Apeliantė taip pat nurodo, jog iš pareikšto kaltinimo matyti, jog kaltinamieji veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kaltinime nurodytas tik vienas vykdytojas – D. U.. Be to, nėra aiškūs kaltinamųjų veikos objektyvieji požymiai – pasisavinti, pavogti, iššvaistyti ar apgaule įgyti buvo pinigai iš UAB XXXXX. D. R. D. pažymi ir tai, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pinigų sumos buvo pervestos remiantis sutartimis, kurios nėra pripažintos negaliojančiomis, nėra pateiktas ir kaltinimas dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo. Be to, apeliantės nuomone, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi su pateiktomis kaltinamajame akte, kadangi su D. U., dirbusia UAB XXXXX vyr. buhalterės pareigose, turėjo būti sudaryta rašytinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau byloje tokios sutarties nėra.

Nuteistoji D. R. D., nesutikdama su teismo išvada, kad su G. B. buvo sudarytos trys (2004-10-01, 2004-10-11, 2004-11-02) vertimo paslaugų sutartys 11150 Lt sumai, kuri į G. B. sąskaitą buvo pervesta per tris kartus, nurodo, jog jos kaltė grindžiama prieštaringais G. B. parodymais. Be to, teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu duotais G. B. parodymais, kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, nepasisakė dėl pastarosios 2008-02-06 duotų parodymų vertinimo. Be to, teismas, konstatavęs, kad apklausti G. B. ir R. G. patvirtino, jog jie su S. G. sutarčių nepasirašė, o bendravo su D. U., pripažino, kad D. R. D. minėtų sutarčių paruošime bei perdavime nedalyvavo, tačiau sprendė, kad D. R. D. buvo šių veikų organizatorė. Apeliantė teigia, jog G. B. sudarinėdavo sutartis pati, jai atnešdavo jau pasirašytas, kurias ji įtraukdavo į apskaitą. Ji turėjo kompiuteryje G. B. sutarties ruošinius, nes tvarkė jos buhalterinę apskaitą ir prieš pasirašant prašydavo atsiųsti sutartis. Pagal minėtas sutartis jokių pinigų nei iš G. B., nei iš D. U. negavo, Pati G. B. patvirtino, kad D. U. kartą perdavė voką su antrais sutarčių egzemplioriais, kas yra voke nežiūrėjo.

Šalies argumentai

Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi D. U. parodymais, nes jie neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl padarė esminį BPK pažeidimą. Teismas, vertindamas D. U. parodymus, konstatavo, jog D. U. su G. B. ir R. G. pažįstama nebuvo. Nuteistosios nuomone, D. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme keitė parodymus, be to, jos parodymai dėl sutarčių sudarymo ir patekimo pas G. B. ir R. G. paneigiami pastarųjų parodymais: G. B. parodė, jog sutartį paruošė ne D. R. D., o ji pati; R. G. parodė, jog D. U. jam pati atnešė dvi sutartis, jis pasirašė, po to D. U. jam grąžino sutartis su vadovo parašais. Apeliantė, atsižvelgdama į tai, kad D. U. buvo teista už analogiškas veikas, taip pat yra kaltinama piniginių lėšų iššvaistymu ir pasisavinimu, teigia, kad D. U. parodymai apie tai, kad jai sutartis pateikdavo D. R. D. ir kad pinigus pasidalindavo, turi būti vertinami kaip siekis palengvinti savo atsakomybę. Aplinkybė, kad D. R. D. kompiuteryje esančiais duomenimis nustatyta, kad ji gaudavo iš UAB XXXXX pinigines lėšas, jos kaltės iššvaistant minėtą pinigų sumą neįrodo, nes ji tvarkė G. B. buhalterinę apskaitą.

Apeliantės nuomone, teismo argumentai, kad R. G. parodymai neprieštarauja ištirtiems įrodymams, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodymus vertinti kritiškai, atsargiai neleistina, privalo būti nurodyta, ar parodymai yra įrodymai, ar ne, ir kodėl. Apeliantė pažymi, jog pati D. U. neneigė, kad pinigus gavo iš R. G. D. R. D. nedalyvaujant. Be to, niekuo nepagrįsta teismo išvada, jog 2008-09-11 dokumentų apžiūros protokolas paneigia D. R. D. ir R. G. versiją, kad ji nėra susijusi su UAB XXXXX piniginių lėšų iššvaistymu. Apeliantė tvarkė R. G. žmonos buhalterinę apskaitą, todėl sutartis dėl paslaugų atlikimo galėjo pas ją pakliūti su D. G. atneštais juodraščiais. Nuteistosios kaltė paneigiama ir aplinkybe, kad jos kompiuteryje nebuvo rasta R. G. vardu paslaugų suteikimo sutarčių ruošinių bei R. G. darbų ar paslaugų atlikimo aktų ruošinių. Be to, apeliantė nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, pažymėjo, jog teisiamajame posėdyje R. G. nedavė D. R. D. kaltinančių parodymų, todėl vadovautis jo parodymais nebuvo galima, taip pat daro išvadą, jog, išskyrus prieštaringus D. U. parodymus, byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų dėl D. R. D. kaltės.

Nuteistoji D. R. D. taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų: jis daug važinėjo, turėjo daug susitikimų, todėl, pasitikėdamas buhaltere, jos darbo nekontroliavo, D. U. pati jam atnešdavo pasirašyti kasos išlaidų ir pajamų orderius, orderyje būdavo įrašyta tik suma skaitmenimis, vėliau D. U. įrašydavo kitus duomenis (t. 1, b. l. 157-166). Be to, teismas, konstatavęs, jog nėra pagrindo teigti, kad D. R. D. teikė konsultacijas, nevertino ir D. U. parodymų, duotų 2005-05-11, 2005-10-18, 2008-08-04, 2008-08-26, 2008-08-28. Kompiuterio kietajame diske esantys duomenys įrodo, kad D. R. D. dažnai bendravo su D. U., teikdama konsultacijas raštu. Be to, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad D. R. D. turėjo teisę teikti konsultacijas: 1995 m. gegužės mėn. suteiktas verslo įvado finansų srityje auditoriaus diplomas; 1995-11-04 išlaikė egzaminus auditoriaus kvalifikacijai įsigyti; 1998-09-25 išlaikė finansinės apskaitos ir analizės disciplinos egzaminą; 1998-11-05 išlaikė mokesčių disciplinos egzaminą. Nuteistoji taip pat nurodo, jog jai buvo pervesti viso 3000 Lt, nors pagal kaltinamąjį aktą ir specialisto išvadą atitinkamai 2900 Lt ir 2800 Lt Iš byloje esančių VMI deklaracijų matyti, jog pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą už 2004 m. – 35500 Lt, iš jų 2600 Lt iš UAB XXXXX, už 2005 m. – 49254,29 Lt, iš jų 400 Lt iš UAB XXXXX. Viso VMI deklaruota 3000 Lt pajamų, gautų iš UAB XXXXX, t. y. faktiškai gauta suma. Apeliantei nėra aišku, kodėl teismas 200 Lt užskaitė kaip teisėtai gautas pajamas, o 2800 Lt kaip neteisėtai, nors visos pajamos gautos pagal minėtas sutartis ir suteiktas paslaugas.

Apeliantė remiasi Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 10 punkto nuostatomis ir nurodo, jog byloje nėra skolų suderinimo akto, kas reiškia, kad UAB XXXXX nelaiko D. R. D. skolininke. Iš UAB XXXXX 2012-07-04 rašto matyti, kad į D. R. D. sąskaitą pervestos lėšos nėra įrašytos į UAB XXXXX sąnaudas. Visos operacijos užfiksuotos kaip pervestos į banką ir kaip gautinos sumos iš L. U.. T. y. 3000 Lt yra skolingas L. U.. Nuteistoji teigia, kad tokio įrašo padarymas ūkinių operacijų žurnale direktoriui žinant reiškia, kad D. R. D. teikė paslaugas D. U.. Aplinkybė, kad pastaroji, galimai suklastojusi direktoriaus parašus ant sutarties, už suteiktas paslaugas sumokėjo ne savo lėšomis, o UAB XXXXX, D. R. D. žinoma nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistoji taip pat nurodo, jog specialisto išvadoje Nr. 11-2220 (06) nėra nurodyta, kad lėšos avansu sumokėtos ir gautos ne iš D. R. D., o iš L. U.. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą apklausti D. U., nesiaiškino svarbios aplinkybės – kas padarė įrašus ūkinių operacijų žurnale ir ką jie reiškia. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai (banko pavedimai, sutartys, deklaracijos) įrodo, kad atlygis buvo už 2004 – 2005 metus, o ne 2003 metus, kaip nurodė teismas. Nesutikdama su teismo išvada, jog pajamas už 2004 ir 2005 metus ji deklaravo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, kadangi pajamos už praėjusius metus deklaruojamos iki kitų metų gegužės 1 dienos.

Nuteistoji D. R. D. nesutinka ir su teismo išvada, kad jos veiksmus vienijo vieningas sumanymas ir tyčia organizuoti bendrovės piniginių lėšų iššvaistymą, tuo pačiu siekiant pateisinti šiuos veiksmus tariamai teisėtomis sutartimis. Apeliantė nurodo, jog tinkamas tęstinės nusikalstamos veikos atskyrimas nuo pakartotinų nusikalstamų veikų lemia teisingą šių veikų kvalifikavimą. Klaidingai nustačius, kad buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika, kaltininkas nepagrįstai gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už didelės vertės turto iššvaistymą. Nors nagrinėjamu atveju turtas iššvaistomas tapačiais veiksmais, iš to paties šaltinio, pripažįstant veiką tęstine būtina nustatyti, kad nusikaltimai padaryti vieninga tyčia ir siekiant vieningo rezultato, ir ši vieninga tyčia buvo susiformavusi iki veikos padarymo pradžios. Apeliantės nuomone, esant tęstinei veiklai turi būti bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė arba organizuota grupė. Iš bylos medžiagos matyti, kad su G. B. buvo sudarytos trys vertimo paslaugų sutartys ir per tris kartus pervesti pinigai 11150 Lt sumai, o su R. G. dvi sutartys viso 18700 Lt sumai. Nuteistosios nuomone, ji, D. U. ir G. B. kiekvieną kartą veikė tiesiogine apibrėžta tyčia – žinojo kokį turtą nori įsigyti ir siekė jį užvaldyti. Kiekvieną kartą bendrininkai sumanydavo daryti kitą nusikaltimą ir pradėdavo daryti naują nusikalstamą veiką. Nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės objektyvieji požymiai patvirtina, jog buvo padarytos trys atskiros nusikalstamos veikos. Nėra jokių duomenų, kad visus nusikaltimus sietų vieningas bendrininkų sumanymas. Taigi, nepaisant to, kad visų trijų veikų padarymas turi tam tikrų bendrų bruožų, nagrinėjamu atveju juos nusveria visuma šioms veikoms būdingų skirtumų (skirtingas subjektų ratas, kiekvienu atveju buvo užvaldytas tik konkretus turtas, veikė ir žinojo, kokį turtą kiekvienu atveju nori įsigyti). Nors bendrininkaujant su G. B., buvo trys sutartys ir tris kartus pervesti pinigai, tačiau iš G. B. parodymų matyti, kad jai jau iš pradžių buvo žinoma, kad į jos sąskaitą bendra pervestų pinigų suma sudarys 11150 Lt Teismo nuosprendyje nurodyti keli pinigų pervedimai skirtingu metu, tačiau tai nėra pakartotinos nusikalstamos veikos, kadangi iki veikos padarymo pradžios tarp šių nusikalstamos veikos dalyvių buvo vieninga tyčia ir tikslas iššvaistyti atitinkamai 11150 Lt ir 18700 Lt Apeliantė taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ apžvalga ir teigia, kad tiek iš bylos faktinių aplinkybių, tiek iš pareikšto kaltinimo, tiek iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad buvo atskiri epizodai, kaskart įgyvendinant naują sumanymą, todėl nuteistosios veika turi būti perkvalifikuota į BK 184 straipsnio l dalį, o suėjus senaties terminui, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistosios gynėjas prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltinamojo akto

Nuteistajai D. R. D. apeliaciniame skunde prašant nuosprendį panaikinti nurodomas pagrindas – surašytas BPK straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, reikalavimų neatitikimai siejami su tuo, jog kaltinamajame akte nurodytas objektyvusis požymis – pinigų pasidalinimas, neatitinka pareikšto kaltinimo dėl turto iššvaistymo, neaiškiai išdėstyti kaltinamųjų veikos objektyvieji požymiai.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantis kaltinamasis aktas bei jame suformuluoti D. R. D. kaltinimai, nėra iš esmės prieštaraujantys BPK 219 straipsnio reikalavimams, dėl ko būtų pagrindas naikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Kaltinimas baudžiamojoje byloje, tai yra kaltinamajame akte bylos tyrėjo ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje teismo išdėstyta nusikalstamos veikos faktinių ir juridinių požymių visuma, sudaranti atitinkamos nusikalstamos veikos sudėtį ir tos nusikalstamos veikos teisinis kvalifikavimas pagal atitinkamą BK straipsnį, jo dalį ar punktą. Kaltinamojo akto turiniui yra numatyti atitinkami reikalavimai, kurie yra nurodyti BPK 219 straipsnyje. Nusikalstama veika turi būti aprašyta arba kaltinimas turi būti suformuluotas taip, kad jame atsispindėtų: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Be to kaltinime būtinai turi būti BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Konstatavus esminius BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimus ir tai, kad šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą, tai būtų pagrindas apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka naikinti apskųstą teismo nuosprendį ir grąžinti bylą prokurorui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau toks sprendimas įmanomas tik esant trims sąlygoms: BPK 219 straipsnio reikalavimai turi būti pažeisti iš esmės, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir kaltinamojo akto turinio pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Tokių kaltinamojo akto trūkumų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiu kaltinamuoju aktu, nenustatė. Kaltinamajame akte aiškiai išdėstytos reikšmingos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (laikas, būdas, nurodyti konkretūs kitų kaltinamųjų veiksmai), išvada dėl padarytos didelės žalos pagrindžiama konkrečiais išdėstytais duomenimis. Nuteistosios apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog kaltinamajame akte nurodytas objektyvusis požymis – pinigų pasidalinimas, neatitinka pareikšto kaltinimo dėl turto iššvaistymo. Turto iššvaistymas – neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Aplinkybė, kam kaltininkas – šiuo atveju nuteistoji D. R. D., perleidžia svetimą turtą ir kas su tuo turtu atsitinka (apeliantės akcentuojamas pinigų pasidalinimas), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Iššvaistymas laikomas baigtu nusikaltimu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo, perleidimo trečiajam asmeniui ar kitokio momento. Šiuo atveju nuo tada, kai į G. B., R. G. ir D. R. D. sąskaitas buvo nepagrįstai perverstos UAB ,,XXXXX” priklausančios piniginės lėšos. Nuteistosios apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, jog pareikštame kaltinime nurodyta, kad kaltinamieji veikas padarė bendrininkų grupe. Tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš nuosprendžio matyti, jog bendrininkavimo požymis, turintis reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai ar bausmei, nuteistajai D. R. D. nėra inkriminuotas. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjamoje byloje D. R. D. yra nusikalstamos veikos dėl turto iššvaistymo organizatorė. Kaltinime nurodyta, jog D. R. D., kaip organizatorės, veika pasireiškė nusikalstamos veikos parengimu, todėl D. R. D. pareikštas kaltinimas taikant BK bendrosios dalies ir ypatingosios dalies normas, tai yra, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde taip pat deklaratyviai nurodoma, jog nėra aiškūs veikos objektyvieji požymiai – pasisavinti, pavogti, iššvaistyti ar apgaule įgyti buvo pinigai iš UAB XXXXX, kadangi kaltinamajame akte aprašant veikas, kuriomis buvo kaltinama D. R. D., nurodyta, jog pastaroji UAB XXXXX priklausantį turtą iššvaistė. Nuteistoji apeliaciniame skunde kaltinamojo akto reikalavimų neatitikimą sieja ir su tuo, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi su pateiktomis kaltinamajame akte, kadangi su D. U. nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą taip pat pripažįsta nepagrįstu. Pagal formuojamą teismų praktiką, kaltininkui patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad D. U. dirbo UAB ,,XXXXX” vyr. buhaltere, todėl darbinėms funkcijoms atlikti UAB ,,XXXXX” bankinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos D. U. buvo patikėtos užimamų pareigų pagrindu, o aplinkybė, kad su D. U. nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jos atsakomybės nešalina. Dėl išdėstytų aplinkybių pagrindo teigti, kad nuosprendyje nurodytos pripažintos įrodytomis aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nusikalstamų veikų aprašymo kaltinamajame akte, nėra.

Dėl kaltės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. R. D. nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai byloje yra nustatyti bei įrodyti teismo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su byloje apklaustų G. B., D. U., R. G. ir S. G. parodymų vertinimu, teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Tuo tarpu skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje yra išdėstyti išsamūs įrodymų vertinimo motyvai, be to, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, skundžiamame teismo nuosprendyje yra išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, neturi pagrindo konstatuoti, kad nuosprendį priėmęs teismas vadovavosi neleistinais įrodymais, netinkamai juos vertino ar, kad šių įrodymų nepakanka D. R. D. kaltei dėl BK 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti.

Nagrinėjant bylas dėl turto pasisavinimo arba iššvaistymo vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėmis nutartimis įtvirtinta teismine praktika. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-388/2007 išaiškinta, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybei už kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja suteiktais įgaliojimais tam turtui. Kvalifikuojant iššvaistymą, nėra svarbu, ar veika padaryta dėl savanaudiškų, ar dėl kitokių motyvų. Kaltininkas, taip veikdamas, gali ir nepasipelnyti. Svarbu tai, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas visuomet yra neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiamas tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tyčia. Ji gali būti ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą arba jo žinioje esantį turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori. Netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-192/2011 irgi išaiškinta, kad BK 184 straipsnyje nustatyti specialaus subjekto požymiai: už svetimo turto pasisavinimą atsako tik toks asmuo, kuriam svetimas turtas yra patikėtas arba yra jo žinioje. Labai svarbus turto iššvaistymo požymis yra atliktų veiksmų neteisėtumas, kuris reiškiasi tuo, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais. BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas. BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytas veiką kvalifikuojantis požymis – didelės vertės turto išvaistymas. Pagal BK 190 straipsnį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 4 dalis).

Kad D. R. D. nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis parengė D. U. žinioje buvusį didelės vertės svetimo turto iššvaistymą, patvirtina G. B. ir R. G., kuriems baudžiamasis persekiojimas nutrauktas dėl senaties, liudytojo S. G., kaltinamosios D. U. parodymai, taip pat teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti rašytiniai įrodymai. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis byloje patikimai nustatyta, kad D. R. D. organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką, kad D. U. užimamų pareigų pagrindu valdydama jai patikėtą UAB XXXXX turtą, į jos surastos G. B., R. G. bei savo sąskaitas už nesuteiktas paslaugas nepagrįstai pervestų 32650 Lt iš UAB XXXXX sąskaitos, šiuos pinigus išgrynino bei gautus grynuosius pinigus pasidalino. UAB XXXXX banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2004 – 2005 metais iš bendrovės banko sąskaitos į D. R. D., G. B. ir R. G. sąskaitas buvo pervedami pinigai (t. 3, b.l. 39-49, 59-61). Specialisto išvada Nr. 11-2220 (06) patvirtina, kad atlikus UAB XXXXX ūkinės-finansinės veiklos tyrimą nustatyta, jog iš UAB XXXXX sąskaitos 2004 m. spalio 6 d. G. B. vardu buvo pervesta 5300 Lt, 2004 m. spalio 28 d. – 2950 Lt, 2004 m. lapkričio 16 d. – 2900 Lt, tai yra viso pervesta 11150 Lt, pavedimuose nurodyta, kad apmokėjimai atlikti pagal sutartį, 2004 m. spalio 18 d. D. R. D. vardu pervesta 300 Lt pagal 2004 m. spalio 6 d. paslaugų atlikimo aktą Nr. 1, 2004 m. lapkričio 5 d. – 2100 Lt, 2005 m. kovo 24 d. – 400 Lt pagal darbų atlikimo aktus 2004 m. lapkričio, gruodžio mėn., viso pervesta 2800 Lt. 2005 m. vasario 22 d. R. G. vardu buvo pervesta 2600 Lt, 2005 m. vasario 23 d. – 3600 Lt, 2005 m. vasario 25 d. – 5500 Lt, 2005 m. kovo 1 d. – 7000 Lt, viso pervesta 18700 Lt. Pavedimuose taip pat nurodyta, kad apmokėjimai atlikti pagal sutartį. Tyrimą atlikusi specialistė padarė išvadą, kad iš UAB XXXXX sąskaitos per D. U. darbo laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 17 d. iki 2005 m. gegužės 10 d. nepagrįstai, t. y. nesant pateisinamų dokumentų buvo pervesta G. B. vardu 11150 Lt, D. R. D. vardu – 2800 Lt, R. G. vardu – 18700 Lt, bendra suma sudaro 32 650 Lt (t. 3, b. l. 32-38). Ikiteisminio tyrimo metu R. G. pateikė 2005-02-17 ir 2005-03-01 Remonto paslaugų suteikimo sutarčių originalus (t. 3, b. l. 165-170), tačiau specialisto išvadoje Nr. 11-399 (08) nurodyta, jog parašas prie pavardės „S. G.“, esantis 2005-02-17 ir 2005-03-01 Remonto paslaugų suteikimo sutartyse, nėra pasirašytas, o yra išspausdintas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu, tikėtina, kad šis parašas jo panaudojimui tiriamuosiuose dokumentuose buvo nuskenuotas iš kito dokumento. Kategoriškai to teigti negalima, nes galėjo būti panaudota ir skaitmeninė parašo nuotrauka (t. 3, b. l. 69-71). 2008-02-06 apklausos metu apklausta kaip įtariamoji G. B. pateikė 2004-10-01, 2004-10-11 ir 2004-11-02 sutartis dėl vertimo paslaugų atlikimo bei atitinkamai pagal šias sutartis darbų priėmimo perdavimo aktus (t. 3, b. l. 185-201), tačiau specialisto išvadoje Nr. 11-398 (08) nurodyta, kad parašas prie pavardės „S. G.“, esantis 2004-10-01 sutartyje dėl paslaugų vertimo, jos priede Nr. 1, Darbų priėmimo-perdavimo akte, nėra pasirašytas, o yra išspausdintas lazerinio spausdinimo būdu, paryškinant dalį parašo juoda rašto medžiaga. Tikėtina, kad šis parašas jo panaudojimui tiriamuosiuose dokumentuose buvo nuskenuotas iš kito dokumento. Kategoriškai to teigti negalima, nes galėjo būti panaudota ir skaitmeninė parašo nuotrauka. Parašas prie pavardės „S. G.“, esantis 2004-10-11 Sutartyje dėl paslaugų vertimo, jos priede Nr. 1, Darbų priėmimo-perdavimo akte bei 2004-11-02 Sutartyje dėl paslaugų vertimo, jos priede Nr. 1, Darbų priėmimo-perdavimo, nėra pasirašytas, o yra išspausdintas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu. Tikėtina, kad šis parašas jo panaudojimui tiriamuosiuose dokumentuose buvo nuskenuotas iš kito dokumento. Kategoriškai to teigti negalima, nes galėjo būti panaudota ir skaitmeninė parašo nuotrauka (t. 3, b. l. 73-75). Be to, iš 2008-09-11 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti kratos metu pas D. R. D. paimti dokumentai ir nustatyta, kad prie D. R. D. PĮ dokumentų rasta šios tyrimui reikšmingi dokumentai: 1) paslaugų teikimo sutartys tarp UAB XXXXX ir D. R. D.; 2) sutartis dėl vertimo paslaugų atlikimo G. B. vardu su UAB XXXXX; 3) paslaugų atlikimo aktas R. G. vardu, užsakovas UAB XXXXX, vykdytojas R. G.; 4) G. B. piniginių įplaukų ir išlaidų žurnalas; 5) G. B. patento kopija. Iš apžiūrėtų dokumentų matyti, kad pas D. R. D. rastos 2004-10-06 paslaugų teikimo sutartys tarp jos ir UAB XXXXX, 2004-10-21, 2004-10-12, 2004-10-31, 2004-11-30, 2004-10-31, 2004-12-24 paslaugų atlikimo aktai yra pasirašyti tik D. R. D.. Kratos metu rasti vertimo paslaugų sutartis tarp G. B. ir UAB XXXXX nėra pasirašyta, o paslaugų atlikimo aktas R. G. vardu yra pasirašytas tik R. G.. Visuose minėtuose dokumentuose UAB XXXXX direktoriaus S. G. parašo bei įmonės antspaudo nėra (t. 3, b. l. 124-151).

Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus atmeta D. R. D. apeliacinio skundo argumentus, jog nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi prieštaringais G. B. parodymais, be to, remdamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, dėl duotų parodymų vertinimo, nepasisakė.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais apeliantės skundo argumentais, nurodo, jog G. B., kuriai baudžiamasis persekiojimas nutrauktas dėl senaties, pirmosios instancijos teisme parodė, kad su D. R. D. yra pažįstama, kartu dirbo, dėl UAB XXXXX reikalų bendravo tik su D. U.. Su UAB XXXXX turėjo pasirašiusi vertimo paslaugų sutartį, nors realiai paslaugų neteikė, tačiau buvo sumokėtas atlygis, kad sutartis yra fiktyvi, suvokė vėliau. Pirmą kartą pinigus ji atidavė kai prie jos biuro atvažiavo D. R. D. ir D. U., tai buvo ne vienas kartas ir ji nebepamena, ar jos buvo kartu, ar atskirai, gali būti, kad pinigus atidavė per tris kartus. Ji neprisimena, ar D. R. D. paprašė sudaryti fiktyvią sutartį, neprisimena ir to, kas paruošė sutartį, tai buvo jos sutarties šablonas. Prašė vadovautis ankščiau duotais parodymais (t. 2, b. l. 203-204). Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu esminės reikšmės priimant nuosprendį teismui neturi, vien šiais duomenimis teismas negali pagrįsti priimamo nuosprendžio. Tačiau tai nereiškia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neturi atsižvelgti į juos. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus įrodymus. BPK 276 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Pagal šio straipsnio 4 dalį, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. remiantis BPK 276 straipsnio nuostatomis perskaitė juos teisiamajame posėdyje ir paklausė, ar ji patvirtina savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Kitokių būdų teisiamajame posėdyje išnagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo parodymus Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato. Apygardos teismas turėjo teisinį pagrindą tokiu būdu ištirti G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi apklausta teisiamajame posėdyje ji nurodė, jog praėjus daug laiko ji visų aplinkybių neatsimena. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas G. B. parodymus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, t. y. apkaltinamojo nuosprendžio negrindė išimtinai jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas šiuos parodymus teisiamajame posėdyje perskaitė kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui, o galutines išvadas padarė įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų, tarp jų ir tiesiogiai apklausiant G. B. teisiamajame posėdyje, įrodymų visumą.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus dėl D. U. parodymų neatitikimo BPK 20 straipsnio reikalavimams. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė iš BPK 20 straipsnio kylančių reikalavimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog apygardos teismas, remdamasis D. U. parodymais, konstatavo, kad D. U. su R. G. ir G. B. pažįstami nebuvo, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo analizuojami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog apygardos teismas išvadą, jog R. G. ir G. B. nebuvo pažįstami su D. U., padarė remdamasis ne D. U., o R. G. ir G. B. parodymais. Pažymėtina, jog kaltinamosios D. U., kuri yra pasislėpusi nuo teismo, nagrinėjamoje byloje apklausti nebuvo galimybės, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausta baudžiamojoje byloje Nr. 1-197/2009 kaltinamoji D. U. parodė, kad ji visiškai sutinka su tomis sumomis, kurios buvo pervestos pagal D. R. D. kontaktus, kurių ji nepažinojo, iš pastarosios ji gavo sąskaitų numerius, taip pat paruoštas sutartis, verslo liudijimų kopijas ir įkainio sumą, pati ji sutarčių nerengė, jas gaudavo elektroniniu paštu. Ikiteisminio tyrimo metu ji melavo (t. 1, b. l. 123-126). Pirmosios instancijos teismas sulyginęs D. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 107-123) konstatavo, kad jie skiriasi. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas D. U. parodymais rėmėsi tik dėl tų aplinkybių, kurias patvirtino kiti bylos nagrinėjimo teisme metu surinkti ir ištirti įrodymai.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis prieštaringais R. G. parodymais dar ir todėl, kad R. G. nedavė nuteistąją kaltinančių parodymų. Be to, pati D. U. neneigė, jog pinigus gavo iš R. G.. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog D. U. teisiamajame posėdyje parodė, jog ji su R. G. susitikusi nebuvo. Taip pat, priešingai nei teigia apeliantė, parodė, jog R. G. nuimdavo pinigus, perduodavo juos D. R. D., kuri dalį jų perduodavo D. U. (t. 1, b. l. 123-126). Nors R. G., kuriam baudžiamasis persekiojimas nutrauktas dėl senaties, pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis visada bendravo tik su D. U., kuri prisistatė UAB XXXXX vyr. finansininke, o D. R. D. su tuo nėra susijusi, pirmosios instancijos teismas šiuos R. G. parodymus vertino kritiškai, kaip prieštaraujančius byloje ištirtiems įrodymams. Teismas nurodė, jog R. G., kuriam byla nutraukta dėl senaties, savo kaltę neigė, be to, yra pažįstamas su D. R. D., kuri tvarkė jo žmonos buhalterinę apskaitą. Teismas taip pat pažymėjo, jog parodymo atpažinti metu R. G. D. U. neatpažino (t. 3, b. l. 181-183), kas tik patvirtina D. U. parodymus, jog ji su R. G. buvo susitikusi tik vieną kartą (t. 1, b. l. 125). R. G. ir nuteistosios nurodytą versiją, kad pastaroji nėra susijusi su UAB XXXXX piniginių lėšų iššvaistymų paneigia ir 2008-09-11 dokumentų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad pas D. R. D. kratos metu paimtas R. G. vardu surašytas remonto paslaugų atlikimo aktas su R. G. parašu. Be to, kaip jau minėta, teisiamojo posėdžio metu apklausta baudžiamojoje byloje Nr. 1-197/2009 kaltinamoji D. U. parodė, kad R. G. kontaktus su paruošta sutartimi gavo iš D. R. D.. Byloje esanti informacija apie pas D. R. D. kratos metu rastą paslaugų atlikimo aktą tarp R. G. ir UAB XXXXX akivaizdžiai rodo, kad R. G., pasirašęs minėtą dokumentą, jį atidavė D. R. D..

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nustatyta, kad ne D. U. pažinojo G. B. ir R. G., o būtent nuteistoji D. R. D.. Šios aplinkybės neneigė ir pati apeliantė, pirmosios instancijos teisme parodžiusi, jog susipažino su D. U. 2002 m., pastaroji skambindavo jai pasikonsultuoti buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais, G. B. buvo nuteistosios draugė, o R. G. pažinojo, nes tvarkė jo žmonos buhalterinę apskaitą, G. B. su D. U. supažindino ji. Nors R. G., kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, parodė, jog jis visada bendravo tik su D. U., šiuos jo parodymus paneigia aukščiau aptarti įrodymai, t. y. D. U. parodymai ir asmens parodymo atpažinti protokolas. Be to, G. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog būtent D. R. D. supažindino ją su D. U.. Šie G. B. parodymai sutampa su D. U. parodymais, kad ją su G. B. supažindino D. R. D.. Vertinant nuteistosios D. R. D. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, svarbu pažymėti, jog iš G. B. parodymų matyti, jog dėl fiktyvių sutarčių sudarymo su ja tarėsi būtent D. R. D., gautus pinigus pagal fiktyvias sutartis išgrynindavo ir perduodavo D. R. D., vieną kartą D. U.. Netikėti G. B. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, pastaroji davė save kaltinančius parodymus, be to, pagal pareikštą kaltinimą prisipažino visa apimtimi ir nurodė aplinkybes, kurios patvirtinamos kitais bylos duomenimis.

Atmetami kaip nepagrįsti ir apeliantės skundo argumentai dėl S. G. parodymų vertinimo. Liudytojas S. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su D. R. D. nėra pasirašęs jokios sutarties, R. G. nieko neremontavo, G. B. paslaugų neatliko, nereikėjo jam ir D. R. D. paslaugų. Tokius liudytojo parodymus patvirtina specialisto išvados Nr. 11-399 (08) ir Nr. 11-398 (08), kuriose nurodyta, kad parašas prie pavardės ,,S. G.” nėra pasirašytas. Aplinkybę, kad sutartys buvo fiktyvios ir pagal jas nebuvo atliekami realūs darbai (suteiktos paslaugos), patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta G. B.. Liudytoja paaiškino, kad ji realių paslaugų neteikė, tačiau buvo sumokėtas atlygis. Kad G. B., R. G., D. R. D. realiai neatliko jokių darbų, netiesiogiai patvirtino ir D. U., nurodžiusi, jog D. R. D. pasiūlė jai už tam tikrą procentą išgryninti pinigus. Svarbu paminėti, jog UAB XXXXX D. U. dirbo vyr. buhalterės pareigose, todėl, kaip patvirtino ir UAB XXXXX direktorius S. G., poreikio papildomai pirkti tokias pat paslaugas, nebuvo. Taigi, bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog S. G. sutarčių bei atitinkamų darbų priėmimo-perdavimo aktų su D. R. D. nepasirašė, o aukščiau nurodytų duomenų visuma rodo, jog D. R. D. organizavo fiktyvių sandorių sudarymą, žinojo apie juos ir to norėjo. Nuteistoji D. R. D. apeliaciniame skunde įrodinėdama paslaugų teikimo UAB XXXXX faktą remiasi ne tik neva suteiktas paslaugas patvirtinančiais dokumentais, bet ir tuo, kad ji deklaravo pajamas gautas iš UAB XXXXX, UAB XXXXX nelaiko jos skolininke, ji turėjo teisę teikti konsultacijos, be to, kompiuterio kietajame diske esantys duomenys įrodo, kad ji dažnai bendravo su D. U.. Visų pirma pažymėtina, jog nuteistosios piniginių lėšų, gautų iš UAB XXXXX deklaravimo faktas bei tai, kad UAB XXXXX nelaiko jos skolininke, neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui ir kaltės įrodytumui. Be to, kaip teisingai nurodyta nuosprendyje, ekspertizės akto Nr. 11-1773 (12), 11-1990 (12) išvada dėl informacinių technologijų ekspertizės atlikimo dėl kratos metu pas D. R. D. paimto jai priklausančio kompiuterio procesoriaus sisteminiame bloke esančios informacijos, paneigia apeliantės teiginius apie nuolatinį D. U. konsultavimą buhalterinės apskaitos klausimais. Visiškai nepagrįstas nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, jog jai nebuvo žinoma, kad už suteiktas D. U. paslaugas pastaroji mokėjo ne iš savo, o iš UAB XXXXX lėšų. Bylos duomenimis nustatyta, jog D. R. D. 2004-10-18, 2004-11-05, 2005-03-24 padaryti pavedimai iš UAB XXXXX sąskaitos, po ko tuos pinigus išgrynino ir pasidalino su D. U., akivaizdu, jog apeliantė žinojo, kad pinigai į jos sąskaitą buvo pervesti iš UAB XXXXX sąskaitos.

Nuteistajai D. R. D. apeliaciniame skunde nurodžius, jog jai nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas jos deklaruotų pajamų dalį, t. y. 2800 Lt, laikė kaip neteisėtai gautas pajamas, o 200 Lt teisėtai, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2006-11-15 specialisto išvada Nr. 11-2220 (06), kuri padaryta išanalizavus UAB XXXXX ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą ir kuria nustatyta, kad iš įmonės bankinės sąskaitos į D. R. D. sąskaitą buvo atlikti trys pavedimai, viso 2800 Lt sumai. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog teismas šioje dalyje pašalino kaltinimo epizodą dėl 2004-11-24 200 Lt pervedimo ir pasisavinimo, taip pat patikslino 2005-03-24 pervestos sumos dydį, nes iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų maytit, kad D. R. D. buvo pervesti 400 Lt.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jos veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nuteistoji neturėjo vieningos tyčios, be to, esant tęstinei veikai turi būti nustatyta bendrininkavimo forma. Taip pat nurodo, jog nustatytų nusikalstamų veikų padarymo objektyvieji požymiai patvirtina, jog buvo padarytos trys atskiros nusikalstamos veikos. Dėl paminėto veika turėtų būti išskaidyta į atskiras nusikalstamas veikas ir kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, o suėjus senaties terminui, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 išaiškinta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t.). Remiantis šiuo išaiškinimu, yra visiškai akivaizdu, kad D. R. D. parengtas UAB XXXXX turto iššvaistymas buvo būtent tęstinė nusikalstama veika. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji nusikalstamas veikas darė nuo 2004-05-17 iki 2005-05-10, nedideliais laiko tarpais, veikdama su D. U., G. B. ir R. G.. Būtent su šiais asmenimis būdavo sistemingai, pagal tą pačią schemą už neva suteiktas G. B., R. G. ir D. R. D. paslaugas pervedama UAB XXXXX priklausančios piniginės lėšos į pastarųjų sąskaitas. Visa tai leidžia teigti, jog nuteistosios D. R. D. tyčia buvo nukreipta ne į konkrečiais atvejais konkrečias sumas, o priešingai, bylos aplinkybės patvirtina, kad jos tyčia buvo vieningai nukreipta į turto, priklausiusio UAB XXXXX iššvaistymo organizavimą, pasinaudojant tariamai teisėtomis sutartimis, padarytos veikos turi esminių pasikartojančių savybių, atskirai kiekvienai jų būdingų skirtumų nėra. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog asmenys, kuriems pervestos UAB XXXXX piniginės lėšos, yra skirtingi, nelaikytina kliūtimi veiką vertinti kaip atitinkančią tęstinės veikos požymių visumą. Kaip minėta, tęstine veika įgyvendinamas vienas sumanymas dėl to paties dalyko, nagrinėjamu atveju – dėl UAB XXXXX priklausančio turto iššvaistymo, aplinkybė, jog jis iššvaitytas nepagrįstai pervedus UAB XXXXX priklausnačius pinigus į trijų skirtingų asmenų sąskaitas, tęstinės veikos fakto nepaneigia. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog D. R. D. padarytos veikos pagrįstai įvertintos kaip tęstinės ir jos teisingai kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, nenustatė baudžiamojo įstatymo pažeidimų ir bausmės D. R. D. skyrimo dalyje. Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, D. R. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad didžioji dalis turtinės žalos (29 850 Lt) dėl D. R. D. parengtos nusikalstamos veikos yra atlyginta bei baudžiamojo persekiojimo nuteistosios atžvilgiu trukmę ir jos įtaką nuteistosios teisių užtikrinimui, taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę. Pagrindo dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra, to neprašo ir pati nuteistoji. Panaikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios D. R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Viktoras KažysLinas Žukauskas