Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsni 3 dalį, paskiriant 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2022 m. spalio 12 d., apie 16.05 val. Šv. Mykolo g. 9, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu (alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0736), nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas P. S. savo kaltę pilnai pripažino ir dėl minėto įvykio labai gailisi. Nurodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Po įvykio 2022 m. spalio 12 d. praėjus kuriam laikui jis nuvyko į (duomenys neskelbtini), o 2023 m. liepos 19 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) atvyko su tikslu surasti darbą ir dirbti, tačiau šiuo metu oficialiai jis nedirba ir gyvena palapinėje, gyvenamosios vietos jis neturi, tačiau gali nurodyti adresą, kur būna kiekvieną dieną – (duomenys neskelbtini) (socialinis būstas). Su juo galima visada susisiekti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Maždaug rugpjūčio mėnesį iš jo pavogė mobiliojo ryšio telefoną ir pasą. 2023 m. lapkričio 3 d. jis buvo nuvykęs į Lietuvos ambasadą, bet jam neleido užpildyti dokumentų, kadangi jis yra paieškomas. Artimų pažįstamų, draugų jis (duomenys neskelbtini) neturi. Dėl įvykio 2022 m. spalio 12 d., apie 16.05 val., Šv. Mykolo g. 9, Vilniuje, jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to labai gailisi. Minėtu laikotarpiu jis nuomojosi automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir dirbo pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jis grįžo po naktinės, paros laiko darbo ir vos pastovėjęs ant kojų, grįžęs pasiėmė išgerti alkoholio (išgėrė apie 3 bokalus alaus ir kažkiek degtinės) tam, kad lengviau užmigtų. Atsimena, kad tą dieną susirašinėjo su kažkokia panele, kuri pasiūlė jam susitikti ir jis išdrįso išgėręs pas ją nuvažiuoti (kokiu adresu neprisimena). Jam važiuojant automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, po ko uždarė jį į policijos įstaigą Birželio gatvėje, Vilniuje. Kitą dieną padavė šaukimą atvykti į policijos įstaigą, bet jis nenuvyko ir ikiteisminio tyrimo eigoje slapstėsi nuo policijos pareigūnų, kadangi bijojo, kad jį uždarys į kalėjimą. Šiuo metu jokių pajamų šaltinių jis neturi. Į Lietuvą artimiausiu metu jis neplanuoja grįžti. Jo tikslas yra įsigyti mobiliojo ryšio telefoną, pasidaryti naują pasą ir pradėti dirbti, tuomet jis galėtų pradėti mokėti baudą. Dėl to, kad jis yra įdarbintas Lietuvoje nuo šių metų spalio mėnesio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jis nieko nežino ir jokių duomenų apie tai neturi, kadangi jam atrodo, kad kažkas naudojasi jo duomenimis. Niekada nėra girdėjęs minėtų įmonių pavadinimų ir šių metų spalio mėnesį Lietuvoje tikrai nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. Š. nurodė, kad 2022 m. spalio 12 d., apie 16.05 val. su savo automobiliu nusileidinėjo važiuodamas kalnu Jasinskio ir Kudirkos sankirtoje, važiuojant link balto tilto ir pamatė minėtoje sankryžoje vairuotoją, kuris sėdėdamas vairuotojo pusėje taksi automobilyje „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinį gėrimą, tai yra alų iš skardinės. Kadangi jo regėjimas yra labai geras įskaitė, kad ant butelio buvo užrašas „Tauras“ ir nurodyti alkoholio laipsniai. Automobilio vairuotojo pusėje sėdėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs žydrą striukę (viskas ką atsimena). Jo ir vyro žvilgsniai susitiko ir jis pradėjo rodyti jam necenzūrinius ir nevalingus gestus. Pajutęs, kad jis jį seka, jis stabdydavo staigiai automobilį, tuomet tampydavo keleivio priekines dureles tai atidarydavo, tai uždarydavo, vairavo nemanevringai, su taksi automobiliu kirsdavo kelio važiavimo linijas. Jis iš karto suprato, kad taksi vairuotojas yra neblaivus, dėl ko jam ir sankryžoje iš karto jį pamačius jau kilo įtarimų dėl jo neblaivumo. Apie įvykį jis iš karto pranešė policijai. Vairuotoją jis sekė iki Šv. Mykolo g., Vilniuje. Taksi vairuotojas jautė, kad jis jį seka ir pats sustojo Šv. Mykolo g. 9, Vilniuje ir iš karto išlipo iš automobilio. Tuomet vairuotojas išlipo ir jis ėjo link jo (matė, kad taksi vairuotojo judesiai buvo nevalingi, kalba nerišli, svirduliavo, nestabiliai stovėjo, negalėjo aiškiai dėstyti savo minčių, buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas), tačiau jis jį palydėjo iki taksi automobilio, jis prie jo ir liko stovėti. Maždaug nuo jo iškvietimo po 15 minučių atvažiavo policijos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. N. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju. Nurodė, kad 2022 m. spalio 12 d., apie 16.11 val., dirbant kartu ekipaže 1604 su I. M., gavo pranešimą, kad A. Goštauto gatvėje, Vilniuje važiuoja taksi automobilis „Toyota“, valstybinio numerio šiuo metu neatsimena ir vairuotojas yra galimai neblaivus. Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyrius jų ekipažui davė nurodymus prisijungti dėl taksi automobilio „Toyota“ sustabdymo, kadangi jų tarnybinis automobilis buvo netoliese. Minėto automobilio vairuotojas buvo sustabdytas adresu Šv. Mykolo g. 9, Vilniuje. Jis asmeniškai matė, kad vairuotojas sėdėjo už vairo automobilio „Toyota“, valstybinio numerio šiuo metu neatsimena. Automobilio vairuotojas nenorėjo atidaryti automobilio durų, nenorėjo išlipti iš jo ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, elgėsi neadekvačiai. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, kaip vėliau paaiškėjo, nustačius jo duomenis, tai buvo P. S. P. S. elgėsi neadekvačiai, iš automobilio jis buvo išlaipintas ir iš automobilio buvo ištrauktas iš degimo spynelės raktas. Nuo P. S. jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo jo nerišli, su juo išvis nebuvo įmanoma susikalbėti, elgėsi neadekvačiai. Vairavimo faktą matė ir kiti liudininkai, šalia buvo kito automobilio vairuotojas, kuris ir pranešė apie minėtą įvykį. P. S. buvo patikrintas blaivumas, kiek dabar atsimena, buvo daugiau negu 2 promilės. Automobilis „Toyota“ buvo išvežtas į Minsko plento aikštelę. P. S. jo ir kitų policijos pareigūnų akivaizdoje viešai keikėsi necenzūriniais žodžiais girdint pareigūnams ir kitiems praeiviams, todėl buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių, jį pristatė kitas ekipažas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. B. nurodė, kad yra įgaliotas atstovas įmonės (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). P. S. nuo vasaros galo (tikslios dienos neatsimena) buvo išnuomotas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taksi paslaugoms teikti. Minėtu laikotarpiu buvo pasirašyta nuomos sutartis neterminuotam laikui. Jo žiniomis, asmuo taksi paslaugas teikė per „Etransport“ platformą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, t. y. paslaugas teikė savarankiškai, niekieno nekontroliuojamas, tiesiog užsakymus pirkdavo iš „Etransport“ platformos. Su šiuo asmeniu susitikdavo kiekvienos savaitės pradžioje, tačiau nuo 2022 m. spalio 12 d. su minėtu asmeniu nebuvo įmanoma susisiekti jo nurodytu kontaktiniu telefonu, jo nurodytu adresu, todėl 2022 m. spalio 31 d. pareiškimu kreipėsi į policiją dėl dingusios transporto priemonės. Daugiau jokių duomenų apie šį asmenį neturi, nuo 2022 m. spalio 12 d. dienos nebuvo jis nebuvo su juo susisiekęs. P. S. iki šiol su juo nesusisiekė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato tyrėjo M. N. 2022 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus pranešimas prisijungti prie „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustabdymo, įtariant dėl neblaivaus vairavimo. Kartu su 1782 ekipažu buvo sulaikytas vairuotojas P. S., adresu Šv. Mykolo g. 9, Vilniuje. Visą vairavimą matė liudytojas P. Š., kuris paaiškino atskirame lape. Buvo patikrintas vairuotojo blaivumas, atlikti du pūtimai, pirmuoju nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, po 15 minučių – 2,38 promilių neblaivumas. Automobilis išvežtas į Minsko pl. aikštelę, vairuotojas keikėsi necenzūriniais žodžiais kitų pareigūnų ir praeivių akivaizdoje viešoje vietoje, todėl buvo pristatytas į Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyrių. Taip pat vairavimo faktą matė Tilto gatvėje D. K..

2022 m. spalio 12 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad P. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. P. S. nurodžius, kad alkoholį jis vartojo prieš 8 valandas, prietaisu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0736, sertifikato Nr. 1713801, atliktas tikrinimas: pirmuoju tikrinimu 16.24 val. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 16.41 val. nustatytas 2,38 promilių neblaivumas. P. S. su alkotesterio parodymais sutiko, akte pasirašė.

2022 m. spalio 12 d. alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0736, išraše nurodyta, kad P. S. 2022 m. spalio 12 d., 16.23.56 val. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. 147), o 2022 m. spalio 12 d., 16.41.49 val. nustatytas 2,38 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. 148).

2022 m. birželio 29 d. patikros sertifikate nurodyta, kad alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0736, patikros sertifikatas Nr. 1713801 galioja iki 2022 m. gruodžio 29 d., alkotesteris tinkamas naudoti.

VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje apie kelių transporto priemones nurodyta, kad keleivinio automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini).

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad vidutinė automobilio „Toyota Prius“ vertė su PVM yra 3 590 Eur

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad P. S. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad P. S. 2022 m. spalio 12 d., apie 16.05 val., Šv. Mykolo g. 9, Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilių etilo alkoholio koncentracija. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo P. S. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl bausmės paskyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, kaltinamajam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir pavartojęs stipraus alkoholio, sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad P. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – P. S. darbingo amžiaus, tačiau kaip pats nurodė niekur nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos (šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena palapinėje ir kas diena lankosi socialiniame būste), yra baustas administracine tvarka (baudų nelinkęs sumokėti, yra baustas ir už KET taisyklių pažeidimą). Pastarasis anksčiau yra teistas, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias transporto eismo saugumu (BK 281 straipsnio 3 dalimi), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę bei tai, kad kaltinamasis yra nelinkęs keisti savo nusikalstamo elgesio (paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis, t. y. bauda, kaltinamasis tinkamų išvadų nepadarė ir pakartotinai nusikalto), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Negalima nesutikti su BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, iš kurio matyti, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto basume, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kita vertus, teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, įskaitant duomenis, susijusius su pastarojo anksčiau padarytais nusikaltimais ir dėl šių nusikaltimų paskirtų bausmių neefektyvumą, taip pat pastarojo pastovios gyvenamosios vietos ir darbovietės nebuvimo faktą, galiausiai ir kaltinamojo daugiakartį baustumą administracine tvarka dėl KET pažeidimų, pripažįsta, kad šiuo atveju P. S. tikslinga skirti prokurorės prašomą bausmės rūšį. Prokurorės pasiūlyta 42 parų arešto bausmės trukmė, atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 28 parų arešto bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga P. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

P. S., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytos 2,38 promilės neblaivumo, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Jis vairavo automobilį 16.05 val., Šv. Mykolo g., Vilniaus mieste, darbo dieną, kuomet mieste vyksta intensyvus eismas. Juo labiau, pastarasis jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus sustabdė ne savo iniciatyva, o išimtinai dėl jo veiksmus užfiksavusių ir policijos pareigūnus informavusių asmenų aktyvių veiksmų, kurių metu, kaltinamasis elgėsi pavojingai – vairuodamas transporto priemonę, judėjo per kelias eismo juostas, staigiai stabdydavo automobilį, tokiu būdu sukeldamas avaringas situacijas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 8 d. (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam P. S., teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui ir byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo būtų žinojęs apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo P. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo P. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė pakankamai judrioje miesto dalyje, dienos metu, kurioje buvo sustabdytas ne eilinio patikrinimo metu, tačiau nustačius pastarojo pavojingo vairavimo faktą, apie kurį pranešė kitas eismo dalyvis (liudytojas P. Š.). Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvos Respublikoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė su PVM siekia 3 590 Eur.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtinas. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo P. S. Valstybės naudai konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3 590 Eur.

Kaltinamajam P. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. S. 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Paskirti P. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 8 d.

Paskirti P. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti Valstybės naudai automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 590 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt eurų).

P. S. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Išaiškinti P. S., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma mokama į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.