Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. B. (H. B.) atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo H. B. atstovo advokato padėjėjo Dariaus Juodelio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus vyresniosios specialistės S. B. 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 4500-ANR_N-204-2023, kuriuo H. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės

1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Vilniaus skyriaus vyresnioji specialistė S. B., nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis H. B. nuo 2022 m. lapkričio 2 d. iki 2023 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikoje buvo ilgiau negu vizoje nurodytas leistinas dienų skaičius, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 124 straipsnio 2 punkto nuostatą, kuri įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje, ir vadovaujantis to paties įstatymo 23 straipsnio 1 punkto nuostata, kuri nurodo, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio įstatymo užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką, 2023 m. sausio 23 d. nutarimu H. B. už ANK 538 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą.

II. Skundo argumentai

2. 2023 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas H. B. atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas neįvertinto visų objektyvių duomenų, susijusių su pareiškėjo pateiktais dokumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl netinkamai pritaikė teisinį nutarimo pagrindą. Pareiškėjo įsitikinimu, H. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes H. B. yra pateikęs skundą dėl 2023 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo atmestas jo prašymas išduoti nacionalinę vizą. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalis numato, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Įstatymo 39 straipsnio 2 dalis numato, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi. Įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pareiga užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui. Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda galėtų būti pripažinta proporcinga siekiamam tikslui. Iš bylos medžiagos matyti, kad H. B. aktyviai siekia gauti nacionalinę vizą, leidžiančią laikinai gyventi Lietuvoje, dėl kurios kreipėsi nepasibaigus Šengeno vizos leidimo terminui, teikė dokumentus, pats domėjosi sprendimo priėmimo eiga, tačiau viza jam 2023 m. sausio 18 d. nebuvo išduota. Pareiškėjas, siekdamas ginti savo pažeistas teises, šį sprendimą 2023 m. vasario 1 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. H. B. nesiekė gyventi Lietuvos Respublikoje nelegaliai, o jo nubaudimas, vykstant teisminiam procesui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nebūtų proporcinga priemonė. Atsižvelgiant į tai, prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti.

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

3. Migracijos departamento Teisės skyriaus vyresnysis specialistas Darius Juodelis pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma H. B. atstovo skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2023 m. sausio 23 d. nustatė H. B. neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, kad užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą (išskyrus oro uosto tranzitinę vizą ir riboto teritorinio galiojimo vizą, kuri negalioja Lietuvos Respublikos teritorijoje), gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje Šengeno vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. H. B. į Šengeno erdvę atvyko 2022 m. rugpjūčio 4 d. turėdamas Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno vizą C Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojusią nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2023 m. sausio 20 d.), kuri suteikia užsieniečiui teisę būti Šengeno erdvėje 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Nuo 2022 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas Šengeno erdvėje yra ilgiau nei Šengeno vizoje nurodytas leistinas dienų skaičius (90 dienų per 180 dienų laikotarpį), nuo 2022 m. lapkričio 2 d. iki 2023 m. sausio 23 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikoje 82 dienas yra neteisėtai. Pareiškėjas skunde iš esmės neneigia aplinkybės, kad su Šengeno viza Šengeno erdvėje išbuvo ilgesnį laikotarpį negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Įstatymo 124 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas numato, kad užsienietis, pasibaigus vizoje nurodytam laikotarpiui, neprivalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu yra gavęs dokumentą, patvirtinantį teisę būti Lietuvos Respublikoje (visą) arba dokumentą, patvirtinantį jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (leidimą laikinai gyventi). Pareiškėjas iki paskutinės savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negavo, todėl iki 2022 m. lapkričio 2 d. privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau neišvyko. Įstatymo 23 straipsnio 1 punktas numato, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 2 d. buvo Šengeno erdvėje 90 dienų laikotarpį, todėl pareiškėjas 2023 m. sausio 23 d. buvo viršijęs buvimo laiką 82 dienomis, Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. ANK 538 numato, kad užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, Migracijos departamentas skundžiamame nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 538 straipsnyje, ir skyrė pareiškėjui administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad H. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes H. B. yra apskundęs Migracijos departamento 2023 m. sausio 18 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui ir, jei pareiškėjo skundas bus patenkintas ir nacionalinė viza išduota, tuomet jo buvimas Lietuvos Respublikoje bus teisėtas, o skundžiamas nutarimas – neteisėtas. Su minėtais pareiškėjo skundo teiginiais Institucija nesutinka. H. B., žinodamas, kad jo turima viza Lietuvos Respublikoje leidžia jam būti iki 2022 m. lapkričio 2 d., o nauja viza ar leidimas gyventi jam nebuvo išduoti, turėjo iš Lietuvos Respublikos išvykti iki 2022 m. lapkričio 2 d., tačiau neišvyko, Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. Pareiškėjas neturėjo teisėto pagrindo laukti Migracijos departamento 2023 m. sausio 18 d. sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo būdamas Lietuvos Respublikoje, viršydamas Šengeno vizos leidžiamą buvimo laikotarpį. Taip pat 2023 m. sausio 18 d. Migracijos departamento sprendimo dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui apskundimas nesuteikė pareiškėjui teisės būti, gyventi ar neišvykti iš Lietuvos Respublikos. Net jei teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 18 d. sprendimu nepagrįstai pareiškėjui atsisakė išduoti nacionalinę vizą, ir pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo įpareigotų išnagrinėti iš naujo, naujas Migracijos departamento sprendimas neįteisintų pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje ar neišvykimo iš Lietuvos Respublikos atgaline data (nuo 2022 m. lapkričio 2 d.), todėl tai neturėtų jokios įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjas savo skunde nenurodo, kodėl laiko švelniausią ANK 538 straipsnyje numatytą administracinę nuobaudą (įspėjimą) neproporcinga priemone. Migracijos departamento 2023 m. sausio 23 d. sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo į jo kilmės valstybę ar šio sprendimo apskundimas neįteisina pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje ir neturi įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.

IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

4. Teismo posėdžio metu H. B. atstovas advokato padėjėjas Paulius Markevičius nurodė, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos dvi bylos: viena dėl 2023 m. sausio 18 d. sprendimo, kita - dėl 2023 m. sausio 23 d. sprendimo. Tą pačią dieną, kai buvo priimtas nutarimas, buvo priimtas dar vienas sprendimas dėl H. B. įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 30 dienų. Abu sprendimai yra apskųsti. Teisės aktai buvo taikyti labai formaliai. Vyko pakankamai ilgas nagrinėjimas dėl nacionalinės vizos išdavimo, buvo prašoma dokumentų, Migracijos departamentas nuolat bendravo su pareiškėju. H. B. Migracijos departamente buvo pasakyta, kad yra spaudas ir jei H. B. kreipėsi dėl ilgalaikės vizos, dabar jis gali būti Lietuvoje, kol jo prašymas yra nagrinėjamas. H. B. nesiekė pažeisti tvarkos, o tvarkos laikėsi taip, kaip ją suprato, tačiau Migracijos departamentas, manydamas, kad užsienietis, kuris, be kita ko, nesupranta lietuvių kalbos, gali pažeisti tvarką, matydamas, kad nagrinėjimas užtruks ilgiau iki Šengeno vizos galiojimo pabaigos, turėjo įspėti ir pasakyti, kad viza baigiasi ir H. B. vizą būtų prasitęsęs. H. B., sužinojęs, kad Lietuvoje yra nelegaliai, sprendimą apskundė ir nuvyko į Migracijos departamentą pabandyti prasitęsti Šengeno vizą. Vietoje pratęsimo H. B. gavo įpareigojimą išvykti ir buvo nubaustas administracine nuobauda. Yra akivaizdu, kad nėra subjektyviųjų nusižengimo požymių. H. B. turi planų Lietuvoje, tvarko įmonės verslo reikalus, įmonė plečiama, tad tikriausiai vėl kreipsis dėl ilgalaikės vizos. Įspėjimas kenkia H. B. reputacijai, vėliau gali turėti įvairių pasekmių. H. B. nesiekė pažeisti taisyklių, situacija susidarė dėl Migracijos departamento pasyvaus elgesio, netinkamo tvarkos išaiškinimo. Surašius nutarimą pareiškėjui buvo duota 30 dienų savanoriškai išvykti iš Lietuvos, taigi H. B. buvo leidžiama toliau tęsti neteisėtą veiklą ir būti Lietuvoje neteisėtai per 30 dienų išvykstant. Tą aplinkybę reikėtų įvertinti, nes pats Migracijos departamentas toleravo H. B. buvimą.

5. Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas Darius Juodelis parodė, kad užsienietis neteisėtai buvo Lietuvoje ir neteisėtai neišvyko. Nors pareiškėjo atstovas teigia, kad pareiškėjas nesuprato įstatymo, nemoka lietuvių kalbos, tačiau užsieniečių teisinės padėties įstatymas turi ir anglišką versiją, kuri yra oficialiai išversta. Taip pat H. B. turėjo vizą, kurioje yra skaičiai ir lietuvių kalbos nesupratimas, nereiškia, kad pareiškėjas nesupranta arabiškų skaičių, kurie nurodo, kad Šengeno viza galioja 90 dienų. Pagal įstatymą užsienietis gali būti Šengeno erdvėje ne daugiau kaip 90 dienų. Maža to, kad pareiškėjas prabuvo 90 dienų, jis dar viršijo šį laikotarpį 82 dienom. Net ir pareiškėjo skunde yra nurodytos įstatymo nuostatos, pagal kurias tai, kad užsienietis pateikė prašymą dėl vizos ar leidimo gyventi, neįteisina jo buvimo, užsienietis turi turėti arba galiojančią vizą, arba leidimą gyventi. Pareiškėjas savo skunde neginčija, kad iki šio nutarimo priėmimo tikrai nebuvo gavęs nei vizos, nei leidimo gyventi. Kituose teismuose nagrinėjamos bylos nutarimo teisėtumui neturi įtakos ir jei teismas priims sprendimą Migracijos departamentą įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymą dėl vizos išdavimo, Migracijos departamentas negali būti įpareigotas atgaline data įteisinti pareiškėjo buvimą. Neaišku, kaip būtų iš naujo išnagrinėtas tas prašymas, bet jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas ir viza būtų išduota, tai viza būtų išduota į ateitį, o ne į praeitį, tai administracinio nusižengimo sudėties nepakeistų, sudėties elementai liktų nepaisant to, kad pareiškėjas apskundė sprendimą dėl vizos išdavimo. Sprendimas dėl grąžinimo yra kitas sprendimas, kuris įtakos ginčijamam sprendimui neturi, kadangi tai yra tarpinis sprendimas. Nors sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo numato, kad asmuo turi išvykti per tam tikrą dienų skaičių, pats savaime jis žmogaus buvimo šalyje neįteisina. Įstatymas numato, kad užsieniečiai turi turėti vizą arba leidimą gyventi, turi turėti galiojančius dokumentus, o pareiškėjas tokių dokumentų neturėjo. Sprendimas dėl asmens grąžinimo yra tarpinis sprendimas - jeigu jis nėra įvykdomas laiku, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo ir toks sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo sukelia papildomas pasekmes, nes užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nuo dvejų iki penkerių metų ir gali būti įrašytas įspėjimas dėl užsieniečio atvykimo, apgyvendinimo Šengeno erdvėje. Įstatymas numato baigtinį sąrašą pagrindų, kai asmeniui gali būti išduota viza arba leidimas gyventi, o sprendimo priėmimas dėl pareiškėjo grąžinimo kilmės valstybę nėra vienas iš tų pagrindų, kuris įteisina jo buvimą Lietuvos Respublikoje - tai yra tik tarpinis sprendimas. Šiuo atveju grąžinimas į kilmės valstybę su administraciniu nusižengimu visiškai nesusijęs, sprendimas grąžinti užsienietį į kilmės valstybę neįteisina jo buvimo Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. H. B. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 538 straipsnyje, padarymą.

7. ANK 538 straipsnyje nurodyta, kad užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

8. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad su Šengeno viza Šengeno erdvėje išbuvo ilgesnį laikotarpį negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, tačiau pareiškėjo atstovas nurodė, jog H. B. sąmoningai nesiekė pažeisti tvarkos, o siekė gauti nacionalinę vizą, leidžiančią laikinai gyventi Lietuvoje, dėl kurios kreipėsi nepasibaigus Šengeno vizos leidimo terminui, tačiau viza jam 2023 m. sausio 18 d. nebuvo išduota. Pareiškėjas šį sprendimą 2023 m. vasario 1 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dėl ko, pareiškėjo nuomone, H. B. skundo nagrinėjimo laikotarpiu turėjo teisę būti Lietuvos Respublikoje.

9. Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą (išskyrus oro uosto tranzitinę vizą ir riboto teritorinio galiojimo vizą, kuri negalioja Lietuvos Respublikos teritorijoje), gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje Šengeno vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

10. Įstatymo 124 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 punkte numatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką.

11. Byloje neginčijama tai, kad H. B. į Šengeno erdvę atvyko 2022 m. rugpjūčio 4 d. turėdamas Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno vizą C, galiojusią nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2023 m. sausio 20 d., kuri suteikia užsieniečiui teisę būti Šengeno erdvėje 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. H. B. iki paskutinės savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negavo, todėl iki 2022 m. lapkričio 2 d. privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau to nepadarė ir Lietuvos Respublikoje gyveno toliau. Nors H. B. atstovas skunde nurodė, kad H. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes H. B. yra apskundęs Migracijos departamento 2023 m. sausio 18 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir, jei pareiškėjo skundas bus patenkintas ir nacionalinė viza išduota, tuomet H. B. buvimas Lietuvos Respublikoje bus teisėtas, tačiau teismas su tokia pareiškėjo pozicija sutikti negali.

12. Pažymėtina, kad H. B. turima viza Lietuvos Respublikoje leido jam būti tik iki 2022 m. lapkričio 2 d., o nauja viza ar leidimas gyventi jam išduoti nebuvo, dėl ko teismas neturi jokio pagrindo laikyti, kad H. B. po 2022 m. lapkričio 2 d. būtų turėjęs teisėtą pagrindą pasilikti Lietuvos Respublikoje. Teisės aktai nenumato jokių išimčių, suteikiančių teisę užsieniečiui pasilikti Lietuvos Respublikoje laukiant Migracijos departamento sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo arba apskundus Migracijos departamento sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, o, kaip minėta, įstatymo 124 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.

13. Teismas sutinka su institucijos išdėstyta pozicija, jog H. B. neturėjo jokio teisėto pagrindo laukti Migracijos departamento 2023 m. sausio 18 d. sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo būdamas Lietuvos Respublikoje, viršydamas Šengeno vizos leidžiamą buvimo laikotarpį, o 2023 m. sausio 18 d. Migracijos departamento sprendimo dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui apskundimas nesuteikė H. B. teisės būti, gyventi ar neišvykti iš Lietuvos Respublikos, o jei teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 18 d. sprendimu nepagrįstai H. B. atsisakė išduoti nacionalinę vizą, naujas Migracijos departamento sprendimas neįteisintų H. B. buvimo Lietuvos Respublikoje ar neišvykimo iš Lietuvos Respublikos atgaline data.

14. Nors H. B. atstovas nurodė, kad Migracijos departamentas manydamas, kad užsienietis gali pažeisti tvarką, turėjo įspėti ir pasakyti, kad viza baigiasi, o minėta situacija, pareiškėjo manymu, susidarė dėl Migracijos departamento pasyvaus elgesio ir netinkamo tvarkos išaiškinimo, tačiau pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento teikti priminimus užsieniečiams dėl būsimo vizos galiojimo pabaigos, o H. B., turėdamas vizą, kurioje aiškiai nurodytas 90 dienų galiojimo Šengeno erdvėje laikas, turėjo pareigą rūpintis vizos galiojimo pratęsimu, o šios nepratęsus, privalėjo pasibaigus vizos galiojimo laikui iš Lietuvos Respublikos išvykti. Netinkamas teisės normų supratimas ar netinkamas jų interpretavimas pareiškėjo nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.

15. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, spręsdamas dėl H. B. skirtinos administracinės nuobaudos rūšies, atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 1 dalies imperatyvias nuostatas – atsižvelgė į H. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 538 straipsnyje, padarymą skyrė švelniausią administracinę nuobaudą - įspėjimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo, taigi H. B. atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus skundas netenkinamas ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus vyresniosios specialistės S. B. 2023 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 4500-ANR_N-204-2023 paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

H. B. (H. B.) atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus skundo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus vyresniosios specialistės S. B. 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 4500-ANR_N-204-2023, kuriuo H. B. (H. B.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, panaikinimo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.