Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. D., D. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, trečiasis asmuo byloje be savarankiškų reikalavimų: Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė L. Š., dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2017-01-10 patikslinęs prašė 1) pripažinti negaliojančia 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymą Nr. 30-124 „Dėl sklypo Svajos g. 36 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-26 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-10-25 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A. D. ir D. D.“; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-02-01 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-230 „Dėl žemės sklypų: žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0157:1442, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servituto nustatymo“; 6) taikyti restituciją grąžinant valstybei 0,1209 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0438 ha ploto dalį, kuri buvo parduota A. D. ir D. D. pagal 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757), priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 9 412,65 EUR A. D. ir D. D.; 7) pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto dėl 0,1209 ha žemės sklypo Svajos g. 36, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-2596-2996, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl šio žemės sklypo 0,0438 ha ploto dalies (buvusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) hipotekos ir panaikinti šios hipotekos registraciją atitinkamoje dalyje.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kurio prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatė Nacionalinei žemės tarnybai terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.Teismas konstatavo, kad CPK 83 str. 1 d. 5 p. savivaldybių institucijos ar kiti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, tai yra inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika ir pažymėjo, kad šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba yra atsakovė, nepareiškusi priešpriešinių reikalavimų. Tai, kad atsakovė sutiko su ieškiniu, nereiškia, kad jos procesinė padėtis atitiko ieškovo, ginančio viešąjį interesą procesinę padėtį, todėl ji turi sumokėti žyminį mokestį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliacinį skundą priimti.Pažymi, kad valstybės institucijos, vykdydamos joms pavestas viešojo administravimo funkcijas, t. y. atstovaudamos valstybės interesus bei gindamos viešąjį interesą, turi būti atleidžiamos nuo žyminio mokesčio tiek paduodant ieškinius, tiek priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius, kasacinius skundus bei prašymus dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

esmė ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje kilo klausimas ar atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba teikianti apeliacinį skundą yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 85 str. 1 d. 5 p.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prokuroras, ginantis viešąjį interesą kreipėsi į teismą prašydamas 1) pripažinti negaliojančia 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymą Nr. 30-124 „Dėl sklypo Svajos g. 36 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-26 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-10-25 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A. D. ir D. D.“; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-02-01 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-230 „Dėl žemės sklypų: žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servituto nustatymo“; 6) taikyti restituciją grąžinant valstybei 0,1209 ha žemės sklypo Svajos g. 36, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0438 ha ploto dalį, kuri buvo parduota A. D. ir D. D. pagal 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757), priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 9 412,65 EUR A. D. ir D. D.; 7) pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto dėl 0,1209 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl šio žemės sklypo 0,0438 ha ploto dalies (buvusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) hipotekos ir panaikinti šios hipotekos registraciją atitinkamoje dalyje.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu sutiko. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė. Tiek ieškovas, tiek atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė apeliacinius skundus, kuriais prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o teismas nustatęs, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, veikia byloje kaip atsakovė nepareiškusi jokių priešpriešinių reikalavimų, nurodė, kad atsakovei kyla pareiga sumokėti žyminį mokestį vadovaujantis CPK 80 str. 4 d.CPK 83 str.1 d. yra numatyti atvejai, kuomet ieškovai arba šalys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p., prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Paminėta nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su CK 49 str., kuris numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti įstatymų numatytais atvejais. Galimybė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti yra išimtis iš dispozityvumo principo, todėl tokio ieškinio pareiškimas galimas tik tuo atveju, jei konkretaus į teismą besikreipiančio asmens teisė (ar pareiga) ginti viešąjį interesą yra aiškiai numatyta įstatyme. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu ji siekia apginti valstybės interesus, nes šioje byloje tiek ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, tiek atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos suinteresuotumas bylos baigtimi yra tas pats, t. y. iš esmės ieškovo ir atsakovės procesinis statusas yra tapatus, nes jie siekia pašalinti valstybės pareigūnų padarytas procedūrines klaidas, dėl kurių valstybinė žemė buvo parduota privačiam fiziniam asmeniui, pažeidžiant teisės norminių aktų sureglamentuotą žemės pardavimo tvarką. Tai yra siekiama užtikrinti vienos iš konstitucinių vertybių – disponavimo valstybine žeme – teisėtą tvarką. Teismas pažymi, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, kaip ir prokuroras, ginantis viešąjį interesą neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. nuo bylos išsprendimo nepriklauso atsakovės, kaip asmens, subjektinių teisių ir pareigų apimtis, o turi tik procesinį teisinį suinteresuotumą. Tuo tarpu, įstatyme nustatyto reikalavimo mokėti žyminį mokestį paskirtis – įpareigoti asmenis, paduodančius teismui ieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo, t. y. tam tikrų teisių pripažinimo, turto priteisimo ir pan., pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų. Tiek prokuroras, tiek Nacionalinė žemės tarnyba šiuo atveju atstovauja viešajam, o ne savo asmeniniam interesui, dėl to apeliacinis skundas byloje ar jos dalyje dėl viešojo intereso neturėtų būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-438/2009, ir kt.).Be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 str. 3 d., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, 1, 4, 6 ir 7 punktų nuostatais, Nacionalinė žemės tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turėdama juridinio asmens statusą, turi procesines teises ir pareigas būti ieškovu ir atsakovu įgyvendinant viešąjį interesą žemės reformos, valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityse. Vadinasi, atsakovei teisę ginti viešąjį interesą suteikia įstatymas.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatydamas atsakovei terminą žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti iš esmės neteisingai taikė procesines teises normas.Kadangi apeliacinio skundo priėmimo klausimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą tenkina iš dalies - skundžiamą nutartį panaikina ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 p.

nutaria:

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.