- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-02
- Bylos Nr.
- A-442-388-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inesitas“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inesitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inesitas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. birželio 29 d. surašė patikrinimo aktą Nr.T12-9, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiavo 5839 Lt gyventojų pajamų mokestį nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, 1942 Lt šio mokesčio delspinigius, 6501 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas ir 13002 Lt šių įmokų baudą. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr.T13-10 patvirtino 2007 m. birželio 29 d. patikrinimo aktą Nr.T12-9 bei papildomai paskyrė pareiškėjui 2920 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2007 m. spalio 30 d. sprendimu Nr.69-263 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr.T13-10.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007 m. spalio 30 d. sprendimą Nr.69-263.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami mokesčių administratoriaus nurodymai dėl papildomų mokesčių, įmokų ir kitų sumų sumokėjimo yra paremti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus 2006 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvada Nr.5-3/71, ikiteisminio tyrimo byloje Nr.30-1-124-05 esančiais liudytojų apklausų protokolų duomenimis. Tačiau šie liudytojų apklausos protokolų duomenys turi būti vertinami kritiškai, nes visi liudytojų parodymai remiasi tik žodiniais teiginiais. Ikiteisminio tyrimo metu liudiję buvę pareiškėjo darbuotojai nepaneigė, jog pareiškėjo darbuotojams buvo mokami tik darbo sutartyse nustatyti atlyginimai. Specialisto išvada taip pat turėtų būti vertinama kritiškai, nes ji nėra prokuroro patvirtintas dokumentas ir negali būti pagrindas mokestinei prievolei atsirasti.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsniu bei remdamasis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atlikto pareiškėjo ūkinės - finansinės veiklos tyrimo medžiaga, t. y. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos 2006 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvada Nr.5-3/71, pagrįstai pareiškėjui davė nurodymus dėl papildomų mokesčių, įmokų ir kitų sumų sumokėjimo. Atsakovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje esančių liudytojų apklausų protokolų duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo direktorius 2004 m. balandžio 1 d. - 2005 m. kovo 31 d. laikotarpiu pareiškėjo darbuotojams faktiškai mokėjo didesnį atlyginimą negu nurodyta darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl nėra pagrindo neatsižvelgti į jų parodymus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007 m. spalio 30 d. sprendimo Nr.69-263 dalį dėl nurodymo pareiškėjui sumokėti 13002 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų baudą ir šią baudą sumažino iki 3250,5 Lt. Kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007 m. spalio 30 d. sprendimo Nr.69-263 dalį teismas paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius papildomas mokesčių, įmokų bei susijusias sumas pareiškėjui apskaičiavo remdamasis ikiteisminio tyrimo byloje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus atlikto pareiškėjo ūkinės - finansinės veiklos tyrimo medžiaga, kuri įforminta 2006 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvada Nr.5-3/71. Mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, taip pat ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos dokumentais (Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 straipsnis). Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pagrįstai galėjo remtis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateikta medžiaga, kuri atitinka nustatytą procesinę formą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateikta medžiaga yra nepatikima. Teismas nurodė, kad mokesčių administratoriui iš jam pateiktos medžiagos buvo žinoma tik išmokėta darbuotojams darbo užmokesčio suma, todėl jis turėjo apskaičiuoti, kokio dydžio yra priskaičiuota darbo užmokesčio suma, nuo kurios turėjo būti skaičiuojami atitinkami mokesčiai. Kadangi iš pareiškėjo vedamos apskaitos nebuvo galima nustatyti visų ūkinių operacijų, todėl mokesčių administratorius pagrįstai priskaičiuotą darbo užmokestį nustatė atlikdamas matematinius skaičiavimus, naudodamas turimus duomenis apie išmokėtą darbo užmokesčio sumą. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjui papildomai priskaičiavo gyventojų pajamų mokestį, šio mokesčio delspinigius bei valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat pagrįstai pareiškėjui paskyrė baudas. Tačiau pareiškėjui paskirta valstybinio socialinio draudimo įmokų bauda turi būti sumažinta. Teismas nurodė, kad mokestinio ginčo metu galiojusi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad jei įmokos neteisėtai sumažintos, į valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoma visa suma, kuria sumažintos įmokos, taip pat dvigubo šios sumos dydžio bauda. Tačiau nuo 2008 m. sausio 1 d. galiojanti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies redakcija numato, kad jei patikrinimo metu nustatoma, jog socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Atsižvelgiant į šį įstatymo pakeitimą, pareiškėjui paskirta valstybinio socialinio draudimo įmokų bauda mažintina (Mokesčių administravimo įstatymo 142 straipsnis).
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė bylos aplinkybių, o pasirėmė tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateikta išvada. Šiuo atveju teismas pats turėjo iš esmės įvertinti visus bylos įrodymus ir padaryti savo išvadas, tačiau to neatliko. Pareiškėjas nurodo, kad dėl darbo užmokesčio pareiškėjo darbuotojams mokėjimo aplinkybių yra iškelta baudžiamoji byla, kuri šiuo metu dar nėra baigta. Pareiškėjas buvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui prašymą sustabdyti šią administracinę bylą, kol bus išspręsta baudžiamoji byla, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsniu ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 straipsniu, nustatant pareiškėjo mokestines prievoles, pagrįstai buvo remtasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto tyrimo medžiaga bei pateikta specialisto išvada. Taip pat pagrįstai buvo remtasi ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų pareiškėjo darbuotojų apklausų protokolais. Liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl nėra pagrindo neatsižvelgti į jų parodymus. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo nurodomos baudžiamosios bylos išvados šiai administracinei bylai nebus reikšmingos. Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai mokesčių teisės reguliuojamiems santykiams netaikytini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A(6)-238/2007).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos medžiagą, pagal kurią mokesčių administratorius nustatė mokestines nepriemokas, ir pagrįstai pripažino, kad mokesčių administratorius, remiantis ja, teisingai paskaičiavo nesumokėtus mokesčius. Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina ir įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis, kuriuo buvęs UAB „Inesitas“ direktorius A. K. buvo nuteistas už nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą. A. K. buvo nuteistas ir už tai, kad per laikotarpį nuo 2004 m. vasario 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. (už šį laikotarpį buvo atliktas mokestinis patikrinimas) UAB „Inesitas“ darbuotojams mokėjo dalį darbo užmokesčio, kuris nebuvo apskaitytas buhalterinės apskaitos dokumentuose (t. 2, b.l. 96-101).
Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 4 dalis. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl papildomų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų paskaičiavimo atitinka aplinkybėms, nustatytoms įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kuriais remiantis mokesčių administratorius papildomi paskaičiavo mokesčius bei valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija). Remiantis šia įstatymo nuostata, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino pareiškėjui paskirtą baudą už neteisėtai sumažintas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Kadangi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija) nustatyta konkreti bauda už neteisėtai sumažintas valstybinio socialinio draudimo įmokas, todėl mažinti šią baudą nėra pagrindo.
Nėra pagrindo mažinti ir pareiškėjui paskirtos baudos už gyventojų pajamų mokesčio neteisėtą sumažinimą, nes ji atitinka pažeidimo pobūdį, o pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis ir dėl to sumažinti paskirtą baudą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.