Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjos UAB “Viršus” atstovui V. K., atsakovės atstovei Eglei Izokaitytei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. E., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB “Viršus” skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. E.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Viršus“ (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (13-2)-D8-6553 „Dėl 2013-06-25 skundo“ ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 3R-286(AG-255/04-2013) ir įpareigoti Aplinkos ministeriją pareiškėjos 2013 m. birželio 25 d. skundą Nr. 06/47 išnagrinėti iš esmės.

Teismo posėdyje pareiškėją atstovavo direktorius, kuris palaikė skundą. Gautas pareiškėjos advokatės L. G. prašymas atidėti bylą, kadangi tuo pat metu ji turi dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime. Prašymas kolegijos nebuvo tenkinamas, nes buvo nustatyta, kad UAB „Viršus“ šaukimą į 2013 m. lapkričio 26 d. teismo posėdį gavo 2013 m. lapkričio 5 d., atstovavimo sutartį su advokate sudarė 2013 m. lapkričio 14 d., nors skundas teismui paduotas 2013 m. rugsėjo 27 d., advokatė šaukimą atvykti į Vilniaus apygardos teismo posėdį (civilinė byla Nr. 2-5319-104/2013) gavo 2013 m. rugpjūčio 29 d., tai reiškia, jog pasirašydama atstovavimo sutartį advokatė žinojo, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Prašymas atidėti bylą teismui pateiktas tik 2013 m. lapkričio 22 d., kai teismas jau neturėjo galimybės perkelti paskirtos bylos kitai datai.

Paaiškina, kad VAGK pagrįstai nustatė, jog pareiškėja 2013 m. balandžio 18 d., 2013 m. gegužės 28 d., 2013 m. birželio 25 d. prašymuose kėlė iš esmės tą patį klausimą – prašė atsakyti į 2013 m. balandžio 18 d. paklausimą, t. y. suteikti informaciją, ar V. B. E. pagal kvalifikacijos atestatą Nr. 6017 turi teisę atlikti garažų konstrukcijų ekspertizę vadovaudamasis Statybos įstatymu, STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“. Ministerija pareiškėjai į minėtą klausimą atsakė 2013 m. gegužės 8 d. raštu ir 2013 m. birželio 11 d. raštu, kurių pareiškėja neskundė teisės aktų nustatyta tvarka, o jų apskundimo terminai yra praleisti, raštai yra galiojantys. Dėl šios priežasties VAGK pagrįstai padarė išvadą, kad į pareiškėjos paklausimą Aplinkos ministerija yra atsakiusi, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Aplinkos ministerijos raštą ir įpareigoti ją iš naujo nagrinėti pareiškėjos paklausimą. Kadangi kitų raštų pareiškėja neskundė, jie yra galiojantys ir teisingi. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad institucijų nuomonė nėra administracinių teismų nagrinėjimo objektas. Pareiškėja kvestionuoja viceministrės teisę pasirašyti raštus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškėjos 2013 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 04/42 nagrinėjo Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyr. specialistė S. M., pareiškėjos 2013 m. gegužės 28 d. skundą Nr. 05/44 nagrinėjo Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyr. specialistė V. L., o 2013 m. birželio 25 d. skundą Nr. 06/47 nagrinėjo Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Š. Pagal aplinkos ministro 2010 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. Dl- 275 patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo reglamento 45.1 punktą, atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų raštus pasirašo viceministrai pagal nustatytas veiklos sritis. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento veiklos sritims priskiriamus fizinių ir juridinių asmenų raštus pasirašo viceminstrė D. M., pagal 50 punktą prieš viceministrei pasirašant, raštų antruosius egzempliorius vizuoja tiesioginis dokumento rengėjas, jo tiesioginis vadovas, dokumentą rengusio ministerijos administracijos padalinio vadovas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atsakingas už kalbos taisyklingumą, suinteresuotų padalinių vadovai. Todėl skundžiamą raštą pagrįstai pasirašė viceministrė pagal kuravimo sritį, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos darbo reglamentu. Vadovaudamasis minėta reglamento nuostata aplinkos ministras pareiškėjos 2013 m. gegužės 28 d. skundą nukreipė (davė pavedimą atsakyti) viceministrei D. M. Be to, ministras nėra išankstinio ginčų nagrinėjimo subjektas dėl viceministrės pasirašytų raštų. Kita vertus, visi raštai, adresuoti pareiškėjai, buvo rašomi ne asmeniškai viceministrės kaip asmens, o vykdant nustatytas funkcijas Aplinkos ministerijos vardu (institucijos vardu) pareiškėjai buvo pateikti atsakymai. Teisės aktai nenustato, kad ministras revizuotų viceministrų pasirašytus raštus ar pats nagrinėtų fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl Aplinkos ministerijos anksčiau pateiktų atsakymų. Aplinkos ministerija atsakydama į pareiškėjo paklausimą nurodė, kad V. B. E. išduotas Aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatas Nr. 6017 suteikia teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo pareigas ir vykdyti ekspertizės veiklą vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Pagal minėtą kvalifikacijos atestatą V. B. E. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo pareigas. Aplinkos ministerijos nuomone, tokios apimties kvalifikacijos atestatas suteikia teisę atlikti ir viso statinio ekspertizę, ir ekspertizę dėl statinio dalies. Tokią išvadą daro atsižvelgdama į STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ pateiktas sąvokas, kas yra statinio ekspertizė, 6.12 punkte nustatytas statinio ekspertizės rūšis. Kadangi dalinė statinio ekspertizė yra sudėtinė bendrosios statinio ekspertizės dalis, o asmuo turi teisę atlikti viso statinio ekspertizę, akivaizdu, kad teisių apimties prasme asmuo gali atlikti ir visą ekspertizę, tiek jos dalį. Jeigu kvalifikacijos atestate būtų nurodyta, kad asmuo gali atlikti tik dalies statinio ekspertizę, tai jis negalėtų atlikti viso statinio ar tų dalių, kurios nėra nurodytos kvalifikacijos atestate, ekspertizės. Dėl minėtos priežasties mano, kad buvo tinkamai ir pagal teisės aktus atsakyta į pareiškėjos raštus. Be to, V. B. E. parengė išvadą teismo paskirto eksperto atliktai statinio ekspertizei. Todėl mano, kad V. B. E. nevykdė ekspertizės veiklos, kurią vykdyti suteikia teisę Aplinkos ministerijos išduotas kvalifikacijos atestatas, o pateikė specialisto – specialių žinių turinčio asmens – nuomonę dėl ekspertizės akto kokybės. Aplinkos ministerijos nuomone, Statybos produkcijos sertifikavimo centras 2013 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. 12037 pateikdamas Aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestato Nr. 6017 išaiškinimą viršijo teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus. Mano, kad aiškinti kvalifikacijos atestato turinį suteikta teisė tik atestatą išdavusiai institucijai – Aplinkos ministerijai, vertinti teismo ekspertų parengtas teismo ekspertizės išvadas – teismo ekspertą paskyrusiam teismui. Aplinkos ministerijos 2008 m. balandžio 11 d. kvalifikacijos atestato Nr. 6017 išdavimo metu Statybos produkcijos sertifikavimo centras buvo įgaliota atlikti atestavimo procedūrų techninį darbą, todėl pasisakyti dėl kitos institucijos išduoto kvalifikacijos atestato neturėjo teisės. Be to, minėtas raštas galėtų būti laikomas Statybos produkcijos sertifikavimo centro nuomone, kuriai pagrįsti nebuvo nurodytas joks teisinis pagrindas, t. y. darydamas tokią išvadą nenurodė teisės akto, kuriuo remiantis padarė tokią išvadą.

Teismo posėdyje ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. E. atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjos skundas teismui ir institucijoms nėra susijęs su statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ekspertize (b. l. 125–128). Skunde tai nenurodoma, be to jokia ekspertizė nebuvo atliekama. Paaiškina, kad 2011 m. lapkričio mėnesį į V. B. E. kreipėsi 344-osios garažų bendrijos pirmininkas su prašymu įvertinti UAB „Tyrimai ir projektai“ parengto ekspertizės akto Nr. 11-72 objektyvumą ir atitiktį realiai padėčiai statinyje. Pagal sutartį su bendrija V. B. E. išanalizavo pateiktą UAB „Tyrimai ir projektai“ teismo ekspertizės aktą Nr. 11-72, apžiūrėjo statinį vietoje ir pateikė specialisto išvadas, kurios iš dalies buvo grindžiamos ir prielaidomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina apie pateiktą specialisto išvadą ir joje nurodomus faktus. Dėl turimo kvalifikacijos paaiškina, kad yra statybos inžinierius, turintis aukštąjį išsilavinimą, ypatingo statinio projekto ir ypatingo statinio ekspertizės vadovas, ypatingo statinio statybos vadovas, ypatingo statinio techninės priežiūros vadovas, turi kvalifikacijos atestatą Nr. 6017, kvalifikacijos atestatą Nr. 091 (pastatų energetinio naudingumo sertifikuotojas), kvalifikacijos atestatą Nr. 2415 (nekilnojamojo kultūros paveldo 2 kategorijos specialistas), bendras stažas statybos srityje 48 metai, nuo 2012 metų įrašytas į Teisingumo ministerijos teismo ekspertų sąrašą.

Ginčas yra dėl VAGK 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 3R-286(AG-255/04-2013) teisėtumo ir pagrįstumo.

T. y. ginčas iš esmės yra ne dėl to, kokias teises V. B. E. suteikia jo turimas kvalifikacijos atestatas, o ginčas yra dėl skundžiamo Aplinkos ministerijos rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl teismas, kaip ir VAGK, nenagrinės klausimo dėl V. B. E. kvalifikacijos atestatu Nr. 6017 ar kokiu kitu dokumentu suteikiamų teisių apimties. Tai nėra šio ginčo dalykas.

VAGK skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. VAGK sprendime nuosekliai ir išsamiai aprašytos visos faktinės aplinkybės, visi pareiškėjos teikti prašymai ministerijai, ministerijos atsakymai ir padaryta pagrįsta ir teisėta išvada, kad pareiškėjos 2013 m. birželio 25 d. skundas ministerijos sprendimu pagrįstai nebuvo nagrinėjamas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nes ministerija jau buvo priėmusi sprendimą tuo pačiu klausimu, o pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų. VAGK teisingai išnagrinėjo ir pareiškėjos argumentus dėl to, kad skundžiamo atsakymo negalėjo pasirašyti aplinkos viceministrė.

VAGK pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos.

Visų pirma, pareiškėjos pirminis 2013 m. balandžio 18 d. prašymas Nr. 04/42 Aplinkos ministerijai yra prašymas suteikti informaciją, ar V. B. E., vadovaudamasis jam išduotu kvalifikacijos atestatu, turi teisę atlikti požeminių garažų konstrukcijų ekspertizę. Tai nebuvo prašymas įvertinti konkrečius V. B. E. veiksmus ar jo sudarytus aktus, kaip nors paveikti jo veiklą (pvz. panaikinti kvalifikacijos atestatą ar pan.) tam, kad būtų apginta kokia nors ginčijama pareiškėjos teisė ar teisėtas interesas. Į pirminį prašymą suteikti informaciją gautas Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. atsakymas Nr. (13-2)-D8-3811, pateikta prašoma informacija. Pareiškėja nei VAGK, nei teismui neskundė to, kad gavo netinkamą, nepakankamą ar neteisingą, klaidingą informaciją. Pareiškėja skundžia atsisakymą nagrinėti pakartotinį skundą Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu.

Pareiškėja 2013 m. gegužės 28 d. skundu kreipėsi į aplinkos ministrą dėl 2013 m. gegužės 8 d. rašto Nr. (13-2)-D8-3811 ir nurodė, jog pastarajame suteikta informacija yra neteisinga ir prieštaraujanti Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pareiškėja prašė panaikinti klaidinantį Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (13-2)-D8-3811 ir pateikti teisės aktams neprieštaraujantį atsakymą į 2013 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 04/12.

Aplinkos ministerija 2013 m. birželio 11 d. raštu Nr. (13-2)-D8-4914 atsakė į 2013 m. gegužės 28 d. pareiškėjos skundą ir nurodė, jog ministerija 2013 m. gegužės 8 d. rašte Nr. (13-2)-D8-3811 išdėstytos nuomonės nekeičia. Pateikė papildomą paaiškinimą, kokias teises suteikia ministerijos išduoti kvalifikacijos atestatai statinių ekspertizei atlikti. Šiuo raštu pareiškėjai toliau buvo teikiama jos prašoma informacija.

Teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos nenumato, jog institucijos teikiama informacija ar atsisakymas ją teikti gali būti skundžiamas tos pačios institucijos aukštesniajam pareigūnui ar vadovui. Institucijos ar įstaigos teikia informaciją arba atsisako ją teikti tos institucijos ar įstaigos vardu, o ne kokio nors konkretaus tos institucijos pareigūno ar valstybės tarnautojo vardu. Šio įstatymo 19 straipsnis nustato pareiškėjo teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad tokie veiksmai skundžiami administracinių ginčų komisijoms arba administraciniam teismui. Todėl pareiškėja skunde teismui šiuo klausimu nepagrįstai vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi – ši norma taikoma tik tuo atveju, kai nėra įstatymo reglamentuojančio ginčo santykį. Šiuo atveju toks įstatymas yra.

Taigi pareiškėja gautos informacijos nepakankamumo minėtame įstatyme nustatyta tvarka neskundė, o Aplinkos ministerija ir neatsisakė teikti informaciją, minėtais raštais ją pateikė.

Pareiškėja su 2013 m. birželio 25 d. skundu (b.l. 20-22) kreipėsi į aplinkos ministrą dėl Aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 11 d. rašto Nr. (13-2)-D8-4914. Iš šio skundo turinio matyti, kad pareiškėjai yra žinoma informacija, jog V. B. E. pareiškėjos pirminiame prašyme nurodytomis sąlygomis veikė ne kaip teismo ekspertas, o ministerija 2013 m. birželio 11 d. informacijos teikimo rašte nepagrįstai nurodė, jog jis veikė kaip teismo ekspertas. Tokiu būdu, jokia papildoma Aplinkos ministerijos informacija pareiškėjai buvo nereikalinga, o pati pareiškėja pirminiame prašyme nepateikė pilnos informacijos. Apie kvalifikacijos atestato suteikiamas teises pareiškėjai jau buvo pranešta. Taip pat daroma išvada, kad paskutiniame prašyme pareiškėja prašo aiškinti teisės aktus – Statybos įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius aktus, o teisės aktų aiškinimas nepatenka į jokios ministerijos kompetenciją ir tai nėra informacijos teikimas. Pareiškėja 2013 m. birželio 25 d. skunde taip pat pasisakė dėl to, kad aplinkos ministerija pareiškėjos prieš tai teikto skundo nenagrinėjo, be to, skundą nagrinėjo tas pats asmuo, kurio raštas ir buvo apskųstas. Minėta, kad skundų teikimas pavaldumo tvarka nenustatytas nei Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, nei Viešojo administravimo įstatyme. Aplinkos ministerija visais atvejais kai teikia informaciją veikia institucijos vardu, todėl joks ministerijos pareigūnas atskirai dėl pateiktos informacijos turinio negali būti skundžiamas aukštesniam pareigūnui ar teismui. Dėl institucijos ar įstaigos vykdant funkcijas priimto sprendimo skundžiama gali būti tik pati institucija ar įstaiga. Suprantama, kad pasinaudojus įstatymuose nustatyta skundų teikimo tvarka dėl institucijos sprendimų, pareiškėjui išlieka teisė pranešti apie kokio nors valstybės tarnautojo padarytą teisės aktų pažeidimą, bet šiuo atveju taip nebuvo, tiesiog pareiškėja skundu ministrui ginčijo gautų atsakymų (teikiamos informacijos) turinį. Todėl pareiškėjos argumentai, jog tas pats asmuo nagrinėjo skundą dėl jo paties veiksmų, atmetami kaip nepagrįsti.

Taigi paskutiniame skunde Aplinkos ministerijai pareiškėja išreiškė nesutikimą su pirmiau gauta informacija, pakartotinai išdėstė nuomonę, jog V. B. E. neturi reikiamos kvalifikacijos atlikti požeminių garažų konstrukcijų ekspertizę, nes neturi kvalifikacijos atestato statinio dalies ekspertizės vadovo pareigoms eiti ir kvalifikacijos atestato eiti pareigas konstrukcijos darbų srityje, neturi Aplinkos ministerijos išduoto dokumento, kuris patvirtintų teisę eiti atitinkamas pareigas. Nurodo, kokius kvalifikacinius reikalavimus turėjo atitikti V. B. E. Pareiškėja prašė panaikinti klaidinančius ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. bei 2013 m. birželio 11 d. raštus ir pateikti teisės aktams neprieštaraujantį atsakymą į 2013 m. balandžio 18 d. paklausimą Nr. 04/42. Minėta, kad ministerija nenagrinėja skundų dėl savo pagal atitinkamų įstatymų nuostatas priimtų sprendimų, jie gali būti ginčijami teisme.

Skundžiamu Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (13-2)-D8-6553 Aplinkos ministerija atsakė į pareiškėjos 2013 m. birželio 25 d. skundą ir informavo, kad į skunde keliamus klausimus buvo išsamiai atsakyta 2013 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (13- 2)-D8-3811 ir 2013 m. birželio 11 d. raštu Nr. (13-2)D8-4914. Šis rašto teiginys atitinka faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerija 2013 m. birželio 25 d. pareiškėjos skundo nenagrinėjo ir nurodė tokio sprendimo teisinį pagrindą – Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Ir VAGK, ir teismas nustatė, jog į pareiškėjos prašymą suteikti informaciją, t. y. ar V. B. E. pagal kvalifikacijos atestatą Nr. 6017 turi teisę atlikti požeminių garažų konstrukcijų ekspertizę vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė”, kitais statybą reglamentuojančiais aktais, tokia informacija buvo pateikta 2013 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (13- 2)-D8-3811 ir 2013 m. birželio 11 d. raštu Nr. (13-2)D8-4914, jų pareiškėjas įstatymuose nustatyta tvarka neginčijo. Tai reiškia, kad prašymas suteikti informaciją buvo patenkintas. Kitas dalykas yra tai, kad pareiškėja šios informacijos prašo ne dėl to, kad jos nežinotų, o siekdama gauti kompetentingos institucijos pareiškėjai palankią nuomonę, jog V. B. E. neturėjo teisės surašyti specialisto 2011 m. spalio 24 d. išvadą. Pareiškėjos atstovas teisme paaiškino, kad gavus tinkamą atsakymą iš Aplinkos ministerijos, t. y. tokį, kuriame būtų parašyta, kad V. B. E. pagal turimą kvalifikacinį atestatą negalėjo surašyti pateikiamos su pirminiu prašymu specialisto išvados, toks atsakymas būtų teikiamas savivaldybės administracijai, kuri trukdo pareiškėjai atlikti darbus objekte – požeminiuose garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. Tačiau, Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų tikslas yra visai kitas. Šio įstatymo 1 straipsnyje pasakyta, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims, įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Įstatymo leidėjas numatė tokią asmenų teisę tiems atvejams, kai asmuo kokios nors informacijos nežino, neturi ir dėl to prašo ją suteikti. Pareiškėja gavo prašomą informaciją ir gali spręsti, kaip ją panaudoti, tačiau negali reikalauti teikti informaciją sau naudingu būdu ir pačios pareiškėjos nurodomo turinio.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Aplinkos ministerija skundžiamame rašte pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis 3 punkto nuostata, jog pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų. Naujų faktinių duomenų, dėl kurių viešojo administravimo subjektas turėtų pagrindą pakartotinai nagrinėti pareiškėjos 2013 m. balandžio 18 d. prašymą dėl informacijos ir jos 2013 gegužės 28 d. skundą ir priimti naują sprendimą, UAB „Viršus“ 2013 m. birželio 25 d. skunde nepateikė. Tokios pačios nuostatos yra ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nustatančiame, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos.

Teismui pateiktas Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 12037 į pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 9 d. prašymą (b. l. 27). Šiuo raštu pareiškėja siekia įrodyti, kad Aplinkos ministerija teikė neteisingą informaciją. Tačiau šis raštas yra tik nurodytos valstybės įmonės nuomonė ir šiuo raštu pareiškėja taip pat gali naudotis, kaip ir Aplinkos ministerijos teikiama informacija, o ta institucija, įstaiga ar kitas asmuo, kuriems bus teikiami raštai, nuspręs, kuriame iš jų teikiama kompetentinga informacija. Tačiau šiuo raštu negali būti paneigiamas Aplinkos ministerijos teikiamos informacijos teisingumas. Aplinkos ministerijos atsiliepime pagrįstai paaiškinama, jog teikti informaciją apie išduoto kvalifikacinio atestato turinį gali tik jį išdavusi institucija.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad VAGK 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. 3R-286(AG-255/04-2013) yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pagrindo nėra. Dėl to nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštą „Dėl 2013-06-25 skundo“ ir įpareigoti Aplinkos ministeriją pareiškėjos 2013 m. birželio 25 d. skundą išnagrinėti iš esmės. Pareiškėjos skundas atmetamas, nes yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu ir 129 straipsniu kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB “Viršus” skundą atmesti.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 3R-286(AG-255/04-2013) palikti nepakeistą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.