Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-293-772/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-19
Bylos Nr.
2-293-772/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-06844-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
V. S., Z. S.
Advokatai
Zigmas Šatas
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-293-772/2013Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06844-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.; 128.19. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant pareiškėjos V. M. atstovei adv. Z. Šatui, suinteresuotiems asmenims: V. S. ir Z. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. S. ir Z. S..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. M. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris jai sukelia teisines pasėkmes. Pareiškime pareiškėja nurodė šiuo motyvus.

Pareiškėja teigė, kad 1948 m. gegužės 1 d. Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ji sudarė santuoką su G. M. Iki 1968 m. ji su sutuoktiniu G. M. gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Dėl nesutarimo jie 1968 metais pradėjo gyventi atskirai, nes G. M. paliko šeimą ir išvyko gyventi kitur. Todėl nuo 1968 m. (duomenys neskelbtini) gyveno tik V. M. ir jos dukterys: Z. S. (tuo metu ikisantuokinė pavardė – M. ir V. S. (tuo metu ikisantuokinė pavardė – M.). Kadangi pareiškėja V. M. ir jos buvęs sutuoktinis G. M. kiekvienas atskirai disponavo savo pajamomis bei nebeturėjo bendrų išlaidų, jie kreipėsi į teismą dėl jų santuokos nutraukimo. Šiaulių miesto teismo sprendimu 1969 m. jų santuoka buvo nutraukta. Nors teismo sprendimu V. M. ir G. M. santuoka buvo nutraukta, tačiau kadangi jie iki 2001 m. nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą, jų santuokos nutraukimas buvo įregistruotas tik 2001 m. gegužės 9 d. G. M. mirė (duomenys neskelbtini).

V. M. ir G. M. neturėjo jokių bendrų santaupų ir nesukūrė jokio bendro turto, išskyrus baldus, kuriuos 1968 m. pasidalijo bendru sutarimu. V. M. per Šiaulių dviračių gamyklą (ji ten dirbo) 1969 metais gavo leidimą apsigyventi bute, kurio adresas: (duomenys neskelbtini). Šiame bute ji apsigyveno ir gyveno tik su dukterimis Z. ir V. Z. S. išsikėlė iš šio buto 1976 metais, o V. S. išsikėlė iš šio buto 1988 metais. V. M. liko gyventi šiame bute. Nuo 1968 m. ji su G. M. nieko bendro nebeturėjo. G. M. bute, kurio adresas: (duomenys neskelbtini) nėra niekada buvęs. V. M. 1992-06-04 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo į šį butą nuosavybės teisę - išsipirko šį butą už savo investicinius čekius. Kadangi V. M. ir G. M. santuoka nors ir buvo nutraukta, tačiau jų santuokos nutraukimas dar nebuvo įregistruotas (įregistruotas tik 2001 m. gegužės 9 d.), pagal įstatymo (CK 3.88 str. 2 d.) prezumpciją, šis butas yra V. M. ir G. M. bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad jis yra V. M. asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). V. M., žinodama, kad teismas jos santuoką su G. M. nutraukė ir matydama, kad nekilnojamojo turto registre į šį butą nuosavybės teisė yra įregistruota tik jai, pagrįstai galėjo suklysti ir anksčiau nepasirūpinti dėl asmeninės nuosavybės teisės į šį butą įteisinimo. Dėl šių priežasčių dabar pareiškėja V. M. turi prašyti teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šį butą ji 1992-06-04 nupirko už asmenines lėšas ir nuo 1992-06-04 valdo jį asmeninės nuosavybės teise, nors tarp jos ir jos sutuoktinio G. M. santuokos nutraukimas įregistruotas tik 2001 m. gegužės 9 d. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto kitaip atkurti negalima, kadangi G. M. yra miręs, o sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė negali pasibaigti kol turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal įgijimo aplinkybes šis turtas nėra dalintinas - į jį turi būti pripažinta V. M. asmeninės nuosavybės teisė.

Faktą kad V. M. nuo 1968 m. gyveno tik su savo dukterimis, už 1992-06-04 perkamą butą, kurio adresas: (duomenys neskelbtini) apmokėjo savo investiciniais čekiais ir valdo jį viena nuo 1992-06-04 asmeninės nuosavybės teise, o jos buvęs sutuoktinis G. M. nuo 1968 m. su ja negyveno ir jie bendro ūkio nebevedė, gali patvirtinti (duomenys neskelbtini) buvusi kaimynė N. T. ir (duomenys neskelbtini) kaimynai N. P. K., E. Š. ir S. Z. Prašysiu teismo apklausti šiuos liudytojus. Taip pat šį juridinę reikšmę turintį faktą įrodau V. M. ir G. M. santuokos nutraukimo 2001-05-09 įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, išduota 2012-04-25 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus. Daugiau objektyvių įrodymų (buto Pirkimo- pardavimo sutarties) pateikti negaliu, kadangi V. M. yra neveiksni, o jos globėja ir turto administratore iki 2012-10-17 buvo paskirta suinteresuotas asmuo V. S. Kadangi suinteresuotas asmuo V. S. jokių V. M. dokumentų naujai paskirtai globėjai ir turto administratorei suinteresuotam asmeniui Z. S. dar neperdavė, prašysiu teismo įpareigoti suinteresuotą asmenį V. S. pateikti buto, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), 1992-06-04 Pirkimo-pardavimo sutartį.

Butas, į kurį V. M. turi nuosavybės teisę, yra Šiaulių mieste. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 446 straipsnį pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio buto valdymo nuosavybės teise paduodamas pastato buvimo vietos apylinkės teismui, ši byla yra teisminga Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo V. S. yra pateikusi pareiškimą Šiaulių miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. priklauso 1/2 dalis šio buto (civ. byla Nr. 2-3464-772/2012). Kadangi tiek šis V. M. pareiškimas, tiek V. S. pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2-3464-772/2012 yra dėl to paties buto valdymo, o skiriasi tik pareiškėjai ir jų pareikšti reikalavimai, galima būtų spręsti dėl šių bylų sujungimo.

Šią bylą pareiškėja V. M. ves per advokatą Zigmą Šatą.

Remdamasis aukščiau aprašytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis 3.88 str. 2 d. ir 3.89 str. 1 d. 7 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 ir 51 straipsniais, 444 str. 2 d. 5 punktu, 446 ir 198 str. 1 dalimi, pareiškėja teismo prašė:

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) butą kurio adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgijusi už asmenines lėšas ir valdo jį asmeninės nuosavybės teise nuo 1992-06-04, nors tarp jos ir jos sutuoktinio G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta tik 2001 m. gegužės 9 d.

Teismo sprendimas dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo reikalingas pateikti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui, kad V. M. į šį butą būtų įregistruota asmeninės nuosavybės teisė.

Šio juridinę reikšmę turinčio fakto kitaip atkurti negalima, kadangi G. M. yra miręs, o sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė negali pasibaigti kol turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal įgijimo aplinkybes šis turtas nėra dalintinas - į jį turi būti pripažinta V. M. asmeninės nuosavybės teisė.

Šį juridinę reikšmę turintį faktą įrodau prie pareiškimo pridedamais objektyviais įrodymais ir įrodysiu liudytojų parodymais, kuriuos prašysiu apklausti nagrinėjant bylą.

2. Įpareigoti suinteresuotą asmenį V. S. pateikti giminystės santykį su V. M. įrodančius dokumentus ir buto, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), 1992-06-04 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-5270.

3. Iškviesti j teismo posėdį ir apklausti liudytojus:

3.1. N. T., gim. 1950-025-27, gyv. Kviečių g. 38-3, 78386 Šiauliai, tel. (8-617) 908 15.

3.2. N. P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tel. (8-41) 55 36 75.

3.3. E. Š., gim. 1951-05-19, gyv. (duomenys neskelbtini).

3.4. S. Z., gim. 1955-07-22, gyv. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja savo reikalavimus teismui grindė rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pakartojo pareiškimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Z. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir nurodė šiuos motyvus.

Su pareiškėjos V. M. prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) butą kurio adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgijusi už asmenines lėšas ir valdo jį asmeninės nuosavybės teise nuo 1992-06-04, nors tarp jos ir jos sutuoktinio G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta tik 2001 m. gegužės 9 d., sutinku.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. M. yra mano motina. Mano tėvai negyveno kartu nuo 1968 m. Tuo metu mes gyvenome (duomenys neskelbtini). Kai tėvas paliko mus, mes gyvenome trise: motina, aš ir mano sesuo V. S. Mūsų tėvai neturėjo jokių santaupų ir nesukūrė jokio bendro turto, išskyrus baldus, kuriuos 1968 m. pasidalijo bendru sutarimu. Po metų, 1969 metais motinos darbovietė (Šiaulių dviračių gamykla) suteikė motinai butą, kurio adresas: (duomenys neskelbtini). Aš išsikėliau iš šio buto 1976 metais. Mano sesuo V. S. išsikėlė iš šio buto 1988 metais. Motina liko gyventi ir valdė šį butą viena. Nuo 1968 m. motina su mano ir pareiškėjos tėvu G. M. nieko bendro nebeturėjo, mūsų tėvas šiame bute nėra niekada buvęs. 1992-06-04 mano motina išsipirko šį butą už savo investicinius čekius. Dėl šių aplinkybių turi būti pripažinta, kad mano motina V. M. valdo šį butą asmeninės nuosavybės teise.

Šią bylą vesiu ne per advokatą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Z. S. paaiškino, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir nurodė šiuos motyvus.

Su tokiais pareiškėjos reikalavimais suinteresuotas asmuo V. S. iš dalies nesutinka ir savo nesutikimą grindžia pateikdama argumentus:

1) Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo: buto, adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo metu galiojo LTSR Santuokos ir Šeimos kodeksas, kurio 21 str. 1 d. numatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Minėto straipsnio 3 d. numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Pagal byloje pateiktą santuokos nutraukimo įrašą matyti, kad santuokos nutraukimas įregistruotas 2001-05-09, ištuokos įrašo pagrindas - Šiaulių miesto teismo sprendimo išrašas, išd. 1969-11-10. Byloje nėra pateiktas pats teismo sprendimas, todėl nėra aišku, ar teismo sprendimu buvo padalintas sutuoktiniams priklausęs turtas. Be to, kaip pareiškime nurodo pareiškėja, ji 1969 metais gavo leidimą apsigyventi bute, o santuoka nutraukta tik 1969-ųjų metų gale, todėl dar būnant santuokoje sutuoktinis G. M. galėjo investuoti savo asmeninių lėšų buto būklei pagerinti. Vis dėlto, kadangi sutuoktinis G. M. miręs, šios aplinkybės negali būti patvirtintos, todėl Teismo prašysime atsižvelgti į atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei į liudytojų parodymus ir priimti sprendimą savo nuožiūra.

2) Dėl įpareigojimo pateikti dokumentus: pridedame išrašą iš Gyventojų registro tarnybos, iš kurio matyti, kad V. S. yra pareiškėjos V. M. dukra. Dėl pirkimo - pardavimo sutarties pateikimo, nurodome, kad Z. S., kaip V. M. globėja, gali nuvykti į VĮ Registrų centrą ir paimti jai reikalingų dokumentų kopijas.

3) Dėl liudytojų apklausos: neprieštaraujame, kad būtų apklausti pareiškėjos nurodyti liudytojai.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. S. pareiškė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimo reikalavimu ir pripažįsta, jog pareiškėja asmeninės nuosavybės teise valdo butą esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad V. M. 1948-05-01 buvo sudariusi santuoka su G. M. (5 b.l.). Jai gyvenant santuokoje su G. M. (duomenys neskelbtini) gimė dukra Z. M., o (duomenys neskelbtini) dukra V. M. (11 b.l.). Bendras sutuoktinių gyvenimas tęsėsi iki 1969 metų. Jų santuoka buvo nutraukta 1969-11-10. Pagal anksčiau galiojusio SŠK šešto skirsnio nuostatas santuoka tarp sutuoktinių galėjo pasibaigti vienam iš jų mirus arba teismine tvarka paskelbus jį mirusiu. Taip pat santuoka tarp sutuoktinių jiems esant gyviems galėjo būti nutraukta išsituokiant teismine tvarka arba civilinės metrikacijos organuose. Santuokos pasibaigimo (nutraukimo) laiko nustatymas turi didelę juridinę reikšmę, nes nuo to momento tarp sutuoktinių pasibaigia asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, arba prasideda terminas, nuo kurio atsiranda tam tikros teisės. Net ir nutraukus santuoką teismine tvarka (SŠK 36str.), ji turėjo būti įregistruota CMS ir tik nuo to momento ji buvo laikoma pasibaigusia. Iki ištuokos įregistravimo CMS santuoka buvo laikoma galiojančia su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis.

Iš teismui pateikto V. M. santuokos nutraukimo liudijimo seka, kad ji santuokos nutraukimą užregistravo tik 2001-05-09, ir tik nuo to momento pasibaigė ir jos santuoka su G. M. (5 b.l.). Iš aukščiau nurodyto fakto seka, kad santuoka tarp buvusių sutuoktinių po teismo sprendimo dėl jos nutraukimo buvo užregistruota tik praėjus beveik 32 metams. Po santuokos nutraukimo pareiškėjos sutuoktinis liko gyventi šeimos nuomojamame bute, o pareiškėja su vaikais persikėlė gyventi į kitą nuomojamą gyvenamąją patalpą esančia (duomenys neskelbtini). Šis aukščiau paminėtas laiko tarpas turi svarbią reikšmę pareiškėjos prašymui tenkinti, kadangi per nurodytą laikotarpį Lietuvoje ne tik pasikeitė politinė ir ekonominė santvarka, bet ir įvyko daug su šiais pasikeitimais susijusių teisinių įvykių. Pirmiausia, įvyko butų privatizavimas, kurio metu buvę buto nuomininkai ir jų šeimų nariai turėjo teisę asmeninės nuosavybės teisę įsigyti iš valstybės nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Buto privatizavimo metu gyvenamosios patalpos nuomininkai sudarydavo sutikimą kieno vardu bus išpirktas iš valstybės nuomojamas butas. Pagal teismui pateiktą pareiškėjos V. M. 1991-11-12 pareiškimą (44 b.l.), darytina išvada, kad tik pareiškėja šiame susitarime išreiškė savo valia įsigyti asmeninės nuosavybės teise nuomojamą gyvenamąją patalpą. V. M. minėtame susitarime nurodė, kad nuomojamas butas bus privatizuojamas jos, o ne kartu su ja gyvenančios sesers B. D. vardu, kadangi šį butą pareiškėjai skyrė jos darbdavys, buvusi dviračių variklių gamykla Vairas (43 b.l.). Pareiškėjos sutuoktinis G. M. šio sandorio sudaryme nedalyvavo, savo valios neišreiškė, todėl darytina išvada, kad valstybės nuomojamame bute jis ir negyveno (44 b.l.). Antra, 1992-06-04 buto pirkimo - pardavimo sutartį su valstybės įgaliotu asmeniu taip pat sudarė V. M., kuri ir įsigijo asmeninės nuosavybės teise išperkamą gyvenamąją patalpą (61 b.l.). G. M. tiek įkainojant privatizuojamą patalpą, tiek pareiškėjai ją įsigyjant iš valstybės nedalyvavo ir pretenzijų jai dėl to nereiškė (41-42 b.l.). Iš to seka, kad jis neišreiškė savo valios dėl minėtos sutarties, o tai reiškia, kad sutiko su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Trečia, butas Nekilnojamojo turto registre 1992-06-04 buvo įregistruotas V. M. vardu (7-8 b.l.). Pripažintina, kad nuo to momento V. M. asmeninės nuosavybės teise pradėjo valdyti įsigytą butą, o kiti asmenys, tame tarpe ir G. M. dėl to pretenzijų jai neturėjo. Šį jai priklausantį turtą V. M. valdo asmeninės nuosavybės teise ir juo naudojasi iki šiol (7-8 b.l.). Šis jos valdymas pasireiškė tuo, kad ji nuo jo įsigijimo mokėjo mokesčius, rūpinosi buto priežiūra ir remontu.

Dėl to remiantis aukščiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateiktais įrodymais, pareiškėjos atstovo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, pripažintina, kad pareiškėjos buvęs sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų tėvas G. M. nesudarė su jų motina nei 1991-11-12 pareiškimo įsigijant nuomojamąją patalpą iš valstybės, nei 1992-06-04 buto pirkimo pardavimo sutarties ir teisiškai neįgijo jokių nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini)(7-8 b.l.). Pripažintina, kad dabar jau velionis G. M. savo valia nedalyvavo V. M., sudarant gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o po to ir pirkimo – pardavimo sutartį su valstybe. Be to bylos duomenis nustatyta, kad dar iki buto privatizacijos jame gyveno tik pareiškėja, jos sesuo ir suinteresuoti asmenys, o G. M. šiame bute niekada negyveno. Kadangi butas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas vien pareiškėjos vardu todėl laikytina, jog jis jai priklauso asmeninės nuosavybės teise (7-8 b.l.).

CPK 187 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys: V. S. ir Z. S. duodamos paaiškinimus ir baigiamojoje kalboje pripažino, kad jų motina pareiškėja V. M. įsigytą butą valdo asmeninės nuosavybės teise, o jų tėvas G. M. į jį jokių teisių neįgijo. Dėl paminėto teismas laiko šį faktą irgi nustatytu, kadangi suinteresuotų asmenų pripažinimas atitinka byloje nurodytas aplinkybes ir nėra pareikštas šalies dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja V. M. asmeninės nuosavybės teise nuo 1992-06-04 valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o jos buvęs sutuoktinis G. M. jokių teisių į jį neįgijo (CPK 187 str. 2 d.). Šis suinteresuotų asmenų pripažintas faktas laikytinas nustatytu ir toliau nereikalaujančiu įrodinėjimo (CPK 182 str. 1 d. 5 p.).

Teismui atidėjus byloje priimamos nutarties paskelbimą, gauta informacija, kad pareiškėja V. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Tokiu atveju pareiškėjos pateiktas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, dabar jau sukels teisines pasėkmes velionės įpėdiniams.

Pastebėtina, kad juridinio fakto nustatymas pareiškėjai buvo reikalingas išviešinti jos asmeninės nuosavybės teises į valdomą nekilnojamąjį turtą, kas tu pačiu sukelia teisines pasėkmes ir jos įpėdiniams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44,23 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), V. M. (a/k (duomenys neskelbtini) nuo 1992-06-04 iki mirties (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise.

2. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl viešame registre VĮ Registrų centras Šiaulių filiale 1992-06-04 atlikto įrašo patikslinimo, nurodant, jog butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1992-06-04 iki mirties (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdė V. M. (a/k (duomenys neskelbtini)

3. Teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, sukuria teisinius padarinius velionės V. M. (a/k (duomenys neskelbtini) įpėdiniams.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys