Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. L. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo esmė.

2018-04-20 Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - komisijos) priimtu nutarimu Nr. LK-56 nutarta taikyti nuteistajam S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 m. 6 mėn. 3 d. (skaičiuojant nutarimo priėmimo dienai) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 str. 2 d. 2 p..Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistojo bausmės pradžia 2015-04-23; bausmės pabaiga: 2019-10-23. Nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirto bausmės laiko 2017-07-23. Remdamasi komisijos posėdžio, įvykusio Kybartų pataisos namuose 2018-04-20 protokolu Nr. LK-55, bei vadovaudamasi BVK 164 str. 2 d., 157 str., 360 str., apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, komisija nustatė, kad nuteistasis komisijai pristatomas pirmą kartą. Nuteistasis S. L. anksčiau teistas buvo 11 kartų. Nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas pilnametis (22 m.), teistas 12 kartų. Šiuo metu bausmę atlieka už kartu su bendru pagrobtą svetimą turtą. Nuteistasis teigia jog prieš suėmimą buvo registruotas darbo biržoje, laisvėje teigia yra dirbęs prie statybų, bet neoficialiai. Pataisos namuose teigia jog dirbti neatsisakytų, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą, dėl darbo vietų stygiaus nuteistajam darbas nebuvo pasiūlytas. Nuteistasis teigia, kad pabaigęs 9 klases, įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kur po 2 metų mokymosi įgijo traktorininko, šaltkalvio-remontininko specialybes. 2017 m. Kybartų pataisos namuose įgijo staliaus specialybę. Apie savo tolimesnę darbinę veiklą kalba noriai, turi darbinės veiklos planų, bet neatmetama galimybė, kad nuteistasis kreipsis į darbo biržą. Išsilavinimas 9 klasės. Skaityti, rašyti ir skaičiuoti moka, dėl to nėra problemų. Prieš suėmimą pragyvendavo neoficialiai dirbdamas statybose iš gaunamo atlygio už darbą. Pataisos namuose gautų vykdomų raštų nėra. Nuteistasis ryšius su artimaisiais palaiko, rašo ir gauna laiškus, pasiskambina taksofonu. Anot nuteistojo, dėl didelio atstumo ir pinigų stygiaus, artimieji pasimatymuose nelanko. Nuteistasis teigia jog neturi nei vaikų, nei gyvenimo partnerio. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai)): 85 balų pagal OASys rodo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, iš jų 25 balai yra nekintami (už statinius veiksnius). Atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys buvo vidutinė 85 balų rizika. Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, komisija, konstatuoja, kad nuteistasis vykdo individualiame plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, turi paskatinimų, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, teigiamos nuostatos į darbą, neturi priklausomybių. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Lygtinio paleidimo komisijos balsai už S. L. lygtinį paleidimą pasiskirstė taip: už 4, prieš - 1.

Duomenys apie nuteistojo teistumus.

S. L. atlieka 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę pagal 2016-03-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį už nusikaltimų, numatytų BK 178 str.2 d., 302 str.1 d., 214 str.1 d., 215 str.1 d., 198¹ str.1 d., 182 str.1 d., 178 str.2 d., 178 str.2 d. padarymą.Anksčiau jis teistas: 1).1997-03-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str.2 d. 2 m. laisvės atėmimo, 2). 1998-04-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str.2 d. 4 m. laisvės atėmimo; 3).1998-10-29 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str.2 d. 3 m. laisvės atėmimo, 4). 2001-11-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str.2 d. 3 m. laisvės atėmimo, 5). 2002-04-29 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d. 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 6). 2003-11-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (6 veikos), 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. 1 mėn.; 7). 2004-07-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 7 mėn., pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą dėl amnestijos, bausmė sumažinta 1/6; 8). 2006-08-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėn.; 9). 2006-07-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 10). 2008-05-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn., 11) 2011-03-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m.

Kiti duomenys.

Nei nuteistasis, nei Kybartų PN papildomų duomenų, atsiliepimų ar kitų prašymų nepateikė, todėl darytina išvada, kad komisijos nutarimo tvirtinimui neprieštarauja.Kybartų PN pateikė nuteistojo S. L. asmens bylą.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškio) prokuroras Kęstutis Gaubys pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad susipažinus komisijos nutarimu, motyvais, bei kita pateikta medžiaga, daroma išvada, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą jog nuteistajam S. L. gali būti taikomas lygtinis paleidimas, todėl komisijos nutarimas netvirtintinas. Komisijos nutarimas nepažeidžia BVK 157 str. nuostatų, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos būtina vadovautis ir BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą. Vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistasis yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis - 1 m. 6 mėn. yra pakankamai didelė, vertintina, kad nuteistasis atliko per trumpą paskirtos bausmės laiką, o tai gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padaryto nusikaltimo, nes jis pernelyg švelniai nubaustas. Taigi, paleidus nuteistąjį lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. S. L. iš viso teistas dvylika kartų. Šiuo metu bausmę atlieka už kartu su bendru pavogtą svetimą turtą. Dauguma ankstesnių nusikaltimų yra tyčiniai ir taip pat susiję su svetimo turto pagrobimu, turto sugadinimu ar sunaikinimu. Itin didelis teistumų skaičius rodo didelį abejingumą teisės saugomoms vertybėms, akivaizdžią nepagarbą kitam žmogui, visuomenei ir yra didelio pavojingumo. Tyčinių nusikaltimų padarymas dažniausiai rodo, kad asmuo sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės, tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir taisyti ją neizoliavus nuo visuomenės, negalima. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis teistas jau nebe pirmą kartą, paskutines nusikalstamas veikas padarė dar neišnykus ankstesniam teistumui. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, skirtos bausmės nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo ir rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis S. L. laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, būtina įvertinti nuteistojo nuostatas, kurios neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, tai yra S. L. savo nusikaltimus pateisina, lygindamas juos su kitų žmonių nusikaltimais, supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau pastarosios linkęs išvengti. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepadarė teisingų išvadų dėl savo nusikalstamų veikų. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama 85 balais (artimesnė aukštai). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad atlikus pirminį nusikalstamo elgesio vertinimą buvo taip pat 85 balų rizika. Nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, skatintas, tačiau tai rizikos pagal OASys įvertinimą balais nemažina. Nuteistasis nepadarė pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atkreipiamas dėmesys, kad 60 balų iš nustatytų 85 balų, yra dinaminiai, todėl nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu, aktyviu dalyvavimu pataisos procese, gali juos mažinti. Įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant ir tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo S. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas ir pažangos mažinant šį balą nebuvimas neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma sėkminga nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą. Visi nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, neatliktos bausmės dalis, visuomenės interesai bei bausmės paskirtis, nuteistojo asmenybės pavojingumas, ankstesni teistumai, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, nesuteikia pagrindo šiuo metu nuteistojo pavojingumą visuomenei laikyti išnykusiu bei manyti, jog jį paleidus lygtinai, būtų įgyvendintas teisingumo principas, todėl šiuo metu dar negalima spręsti, jog nuteistąjį S. L. galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl prašo teismo netvirtinti 2018-04-20 Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisijos nutarimo Nr. LK-56.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 str.. BVK 157 str.1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 260 str.2 d.).BVK 158 str. išvardintas sąrašas asmenų, kuriems netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, į kurių ratą nuteistasis neįeina. S. L. nuteistas 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2018-04-20 duomenimis neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m.6 mėn.3 d. 2017-07-23 nuteistasis atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tuo atitinka lygtinio paleidimo sąlygą, numatytą BVK 157 str.2 d.2 p., todėl nuteistajam esant šiai sąlygai gali būti taikomas lygtinis paleidimas.BVK 157 str.1 d. numato ir kitą sąlygą, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 2018-04-16 socialinio tyrimo išvados Nr.5/50-409 (toliau socialinio tyrimo išvados) 5.2 p. nurodoma, kad nuteistajam bausmės atlikimo metu sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Nuteistasis 2017 m. įgijo staliaus specialybę; baigė socialinės reabilitacijos programą „Padėk sau", baigė socialinės reabilitacijos programą „Pilietiškumo ugdymo kelias", 2018 m. baigė kompiuterinio raštingumo pradmenų kursus. Atsižvelgdamas į tai teismas daro išvadą, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl ši lygtinio paleidimo sąlyga yra. BVK 157 str.1 d. taip pat numato dar vieną sąlygą, kuriai esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: turi būti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados 7.1.p matyti, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 85 balai (pagal OASys), 25 vertinimo balus sudaro nekintantys veiksmai (informacija apie teisės pažeidimus), kurie nesikeis, kintantys balai sudaro žymiai didesnę dalį - 60 balų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos vertinimas atlikus pirminį vertinimą sudaro 85 balus, todėl nėra jokios nuteistojo padarytos pažangos mažinant pakartotino nusikalstamumo riziką. Tačiau aukščiau paminėtų sąlygų nustatymo neužtenka lygtinio paleidimo taikymui. Taip pat turi būti nustatytas pagrindas (sąlyga), numatytas BVK 157 str.1 d.,- pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Jeigu prieš tai buvo atsisakyta taikyti ar tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina vertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir šiuo laikotarpiu. Taip pat būtina atsižvelgti ir į nuteistojo ankstesnių nusikaltimų padarymo priežastis, ankstesnio nusikalstamo elgesio pobūdį, nusikaltimo, už kurio padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo aplinkybes, priežastis, tam kad įvertinti, ar jo atliktos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės realiai mažina nusikalstamo elgesio riziką, ar jo pažanga yra pakankama manyti, kad jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Komisija priimtame nutarime savo išvadą, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, iš esmės grindžia tuo, kad vykdo individualiame plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, turi paskatinimų, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, teigiamos nuostatos į darbą, neturi priklausomybių. Teismas su komisijos išvada taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nesutinka, kadangi padaryta nepagrįsta išvada, kad nuteistasis paleistas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nutarimo tvirtinimui taip pat prieštarauja prokuroras. Nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra įvertinta 85 balais, kas yra arčiau viršutinės rizikos ribos (nuo 41 balo iki 99 balų), be to didžiąją dalį – 60 balų sudaro kintantys veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pats mažinti savo pastangomis. Kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už įvairius turtinio pobūdžio nusikaltimus. Anksčiau jis teistas 11 kartų nuo 1997 metų už įvairaus pobūdžio turtinius nusikaltimus. Jo nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis, nauji nusikaltimai padaryti, nors jam beveik visą laiką buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, kas rodo, jog skiriamos bausmės nepasiekė savo tikslų. Iš OASys suvestinės lentelės - pakartotino teistumo rizikos lentelės matyti, kad daugiausia -15 balų sudaro ,, išsilavinimas, mokymasis ir galimybe įsidarbinti“, 15 balų - ,, gyvenimo stilius ir draugai“, 11 balų -,,mąstymas ir elgesys“, 10 balų - ,,nuostatos“, 5 balus- ,,lėšų tvarkymas ir pajamos, 4 balus - ,,emocinė gerovė“. Nors komisijos nutarime nurodoma, kad vienas iš kriterijų, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų yra tai, kad jis neturi priklausomybių, tačiau šis kriterijus net nesudaro balų jo pakartotino nusikalstamumo vertinime, t.y. jis nebuvo sumažintas. Prie aplinkybių, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų, komisija priskiria tai, kad vykdo individualiame plane numatytas priemones, tačiau jas privalo vykdyti kiekvienas nuteistasis, jų vykdymas yra būtinoji lygtinio paleidimo taikymo sąlyga, o ne pakartotino nusikalstamumo rizikos vertinimo kriterijus. Komisijos motyvas, kad nuobaudų neturi, turi paskatinimų, taip pat nėra priskiriamas prie pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių faktorių, kadangi vidaus taisyklių privalo laikytis kiekvienas nuteistasis. Taip pat teismo vertinimu tai, kad nuteistasis išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, jo teigiamos nuostatos į darbą, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Socialinio tyrimo išvados 4.3 ,,išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ nuteistąjį neigiamai apibūdina tai, kad dirbtų ne bet kokį darbą. 4.6 p.,, gyvenimo stilius ir draugai“- laikas nuo laiko užsiima veikla susijusia su nusikalstamumu, svarbi nuomonė draugų apie jį ir užimamas statusas draugų grupėje. 4.9 p. ,,mąstymas ir elgesys“ –linkęs siekti betarpiško atlygio, kas dažnai priveda prie teisės pažeidimų; supranta jog turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti; apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas; vertindamas aplinką ir kitus žmones linkęs pasitikėti savo ,,sveiku protu“ bei tiesioginiu patyrimu ir pernelyg greitai daro išvadas. 4.10 p. nuostatos – savo nusikaltimus pateisina, lygindamas juos su kitų žmonių nusikaltimais, linkęs vengti atsakomybės. Šios aplinkybės turi tiesioginės įtakos nuteistojo kriminogeniniams veiksniams, kadangi iš socialinio tyrimo išvados 7.2 p. matyti, kad nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo būdas, siejamas su nuteistojo mąstymu.Įvertinęs pateiktą komisijos nutarimą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad nors stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai - vykdo socialinės reabilitacijos priemones, neturi drausminių nuobaudų, turi paskatinimų, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo ir turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Lygtinio paleidimo taikymas nėra skatinimo priemonė, o nuteistojo paleidimas laisvėn pagrįstai manant, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nesusikals, dėl ko yra pasiekta prevencinė laisvės atėmimo bausmės paskirtis. Nuteistojo noras išeiti greičiau į laisvę turi būti suderinamas su visuomenės, kuri turi interesą būti apsaugota nuo nuteistojo naujai daromų nusikaltimų. Nors nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos balas yra vidutinis, tačiau artimas viršutiniai ribai, nuo pirminio vertinimo nėra sumažėjęs, kintamas dydis yra aukštas -60 balų, jis turi būti mažintinas nuteistojo pastangomis, todėl darytina išvada, kad nėra jokio nuteistojo pažangos, leidžiančios daryti išvadą, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo būdas, siejamas su nuteistojo mąstymu, todėl turi būti mažintini. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Jo taikymas nepagrįstai, formaliai atitinkant lygtinio paleidimo sąlygas, iškreips bausmių sistemą, kadangi sankcijose numatytų ir skiriamų bausmių griežtumas, jų neatliekant realiai ar atliekant nedidelę dalį, leis susidaryti nuomonę, kad jos ne tokios ir griežtos, kad apsimoka nusikalsti, ir nepasieks savo prevencinės paskirties. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismui manant, kad kol kas nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl komisijos nutarimas yra nepagrįstas, ir jį atsisakytina tvirtinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 1 d., 2 d., 7 d., 364 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. LK-56, kuriuo nuteistajam S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo išsiųsti Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.

Nuteistojo S. L. asmens bylą gražinti Kybartų pataisos namams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus ar kitus šio teismo rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis