Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-18 · Administracinė byla Nr. A-556-532-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-18
Bylos Nr.
A-556-532-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Antanas Ablingis
Atsakovas
Vilniaus, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
I. D.
Advokatai
Artūras Sebeika
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556 – 532/2010Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Artūrui Sebeikai,atsakovo atstovei Rasai Pačkauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. D. (I. D.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas I. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 280 Lt patirtų nuostolių.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti paslaugų paskirties pastatui (autoservisui) (duomenys neskelbtini). Tačiau įstatymų nustatytais terminais atsakovas šio prašymo neišnagrinėjo ir apskritai nepateikė jokio atsakymo. Kadangi pats nežinojo, kokiu būdu turi spręsti susiklosčiusią situaciją ir kaip pasielgti, 2008 m. rugpjūčio 1 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „MTW“ sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią parengė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo. Už šias teisines paslaugas pareiškėjas UAB „MTW“ sumokėjo 280 Lt. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. S-66-(A(G)-120) skundą tenkino ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 5 dienas išnagrinėti 2008 m. liepos 3 d. prašymą ir priimti sprendimą. Atsakovas šį Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimą įvykdė, t. y. 2008 m. rugsėjo 23 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovo neveikimo pareiškėjas patyrė 280 Lt nuostolių.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimu į skundą (b. l. 76-77) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimas yra savivaldybių priskirtoji funkcija. Tačiau šios funkcijos vykdymas priklauso ne vien nuo savivaldybės administracijos direktoriaus, bet ir nuo kitų subjektų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus nebuvo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija įstatymo nustatytu terminu negalėjo išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvado dėl objektyvių priežasčių, t. y. ne dėl savo kaltės, bet dėl to, jog ne visi inžinerinių tinklų ir komunikacijų savininkai įstatymo nustatytu terminu pateikė pagal kompetenciją parengtas projektavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju projektavimo sąlygas rengę asmenys šių sąlygų įstatymų nustatytu terminu nepateikė savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nelaikytina tinkamu atsakovu šioje byloje, nes ne ji atliko neteisėtus veiksmus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo faktas nėra nustatytas ir turi būti įrodytas šioje byloje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu (b. l. 86-89) pareiškėjo skundą patenkino - iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteisė I. D. naudai 280 Lt turtinės žalos.

Teismas konstatavo, kad šio ginčo esmė – ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija laiku neišduodama projektavimo sąlygų sąvado paslaugų paskirties pastatui (autoservisui) (duomenys neskelbtini), nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 2, 4, 5 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ ir Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.247 straipsnių, 6.271 straipsnio 4 dalies, 6.273 straipsnio 2 dalies, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui pateikus prašymą parengti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą paslaugų paskirties pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), projektuoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracija per įstatymų nustatyta terminą būtų parengusi ir išdavusi projektavimo sąlygų sąvadą, ar pateikusi motyvuotą atsisakymą, ir, tik po Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos įpareigojimo per 5 dienas išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti sprendimą, atsakovas išdavė projektavimo sąlygų sąvadą, teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovo neveikimo ir pareiškėjo patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Išlaidas pareiškėjas patyrė tik dėl atsakovo neveikimo, dėl to buvo priverstas kreiptis dėl teisinių paslaugų suteikimo į kvalifikuotus teisininkus. Pareiškėjo patirtas išlaidas, t. y. 280 Lt turtinę žalą, patvirtina į bylą pateiktos 2008 m. rugpjūčio 1 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis, atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas, PVM sąskaita - faktūra ir AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymas. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, taptų teisinis nihilizmas. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės ? galingo mechanizmo ? savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliaciniu skundu (b. l. 94-96) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimas yra savivaldybių priskirtoji (ribotai savarankiška) funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 13 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 6 p.). Tačiau šios funkcijos vykdymas priklauso ne vien nuo savivaldybės administracijos direktoriaus, bet ir nuo kitų subjektų. Teisės aktai, reglamentuojantys statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimą, numato, jog projektavimo sąlygas, kurios yra įrašomos į statinio projektavimą sąlygų sąvadą, pagal savo kompetenciją rengia ne tik savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), bet ir kiti subjektai - inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkai ar naudotojai, aplinkos apsaugos institucija, tam tikrais atvejais už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakinga įgaliota institucija, už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija ir kt. (Statybos įstatymo 20 str. 3, 4 d., Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11, 12 p.). Nurodyti subjektai projektavimo sąlygas turi parengti per 10 dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) paraiškos gavimo (Statybos įstatymo 20 str. 4 d., Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 12 p.). Tik tada, kai visi paraiškas gavę subjektai ir institucijos pateikia projektavimo sąlygas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) gali priimti atitinkamą sprendimą dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado tvirtinimo ir išdavimo ar atsisakymo jį išduoti. Gavus visas projektavimo sąlygas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas nedelsiant parengė bei 2008 m. rugsėjo 23 d. patvirtino Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtas teisinis reglamentavimas bei išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus nebuvo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija įstatymo nustatytu terminu negalėjo išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvado dėl objektyvių priežasčių, t. y. ne dėl savo kaltės, bet dėl to, jog ne visi inžinerinių tinklų ir komunikacijų savininkai įstatymo nustatytu terminu pateikė pagal kompetenciją parengtas projektavimo sąlygas. Atsisakyti išduoti projektavimo sąlygų sąvadą taip pat nebuvo pagrindo. Taigi šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) negalėjo priimti nė vieno iš Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytų sprendimų dėl objektyvių priežasčių. Pabrėžia, jog Statybos įstatymo 20 straipsnio 12 dalis, Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 20 punktas numato, jog už statinio projektavimo sąlygų parengimą teisės aktų nustatytais terminais ir jų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako jas parengę inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai (naudotojai) ir institucijos, taip pat savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Analizuojant šią teisės normą loginiu metodu darytina išvada, jog tuo atveju, kai parengtos projektavimo sąlygos prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams arba jos buvo parengtos nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų, už šiuos pažeidimus atsako konkrečias sąlygas rengęs subjektas. Remiantis minėta teisės norma bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju projektavimo sąlygas rengę asmenys šių sąlygų įstatymų nustatytu terminu nepateikė savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo). Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nepagrįstai netaikė CK 6.253 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų. Trečiojo asmens veikla - tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 str. 4 d.). Aukščiau paminėti argumentai patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) nebuvo, t. y. nėra pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl šiuo atveju nėra ir priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, kad nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 280 Lt dydžio nuostolius yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 102-103) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, atsakovas galiojantį norminį reglamentavimą aiškina sau palankia linkme, nutylėdamas jam nepalankias norminių aktų nuostatas. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 13 punkto, 29 straipsnio 5 dalies, Statybos įstatymo 20 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 6, 11, 13, 51 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 30, 31 punktų normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovo veiksmai ir pozicija dėl žalos atlyginimo nesiderina su įstatymuose įtvirtintu „vieno langelio“ principu, atsakovas nepagrįstai už jam pavestų funkcijų įgyvendinimą atsakomybę bando perkelti tretiesiems asmenims - tai nesuderinama su Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Akivaizdu, kad žalos atsiradimą sąlygojo savivaldybės administracijos direktoriaus neveikimas. Apeliantas nepagrįstai prašo taikyti CK 6.253 straipsnio 4 dalį. Ši norma taikoma tik tuo atveju, jei atsakovas pagal įstatymą ar sutartį neprivalo atsakyti už trečiojo asmens veiksmus. Pažymi, kad atsakovas turi galimybę regreso tvarka išieškoti žalą iš trečiųjų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinės bylos nagrinėjimo objektas – turtinės žalos atlyginimas.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005; procesinio sprendimo kategorija 13.2; 14.3; 15.2).

Tikrinamoje administracinėje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.

Įstatymas, nustatantis savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžiantis vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus – Vietos savivaldos įstatymas. Tačiau savivaldybių institucijos savo veikloje vadovaujasi net tik pagrindiniu šalies įstatymu Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymu, kaip esminiu, reguliuojančiu vietos savivaldos klausimus, bet ir kitais teisės aktais inter alia Statybos įstatymu.

Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje (redakcija galiojusi 2008 m. liepos 3 d. prašymo pateikimo metu) buvo nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 darbo dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 darbo dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas. Išdėstyta taisyklė leidžia teigti, kad savivaldybės administracijos direktorius net ir esant neigiamam atsakymui turi informuoti apie priimtą sprendimą prašytoją. Sprendžiant pagal administracinės bylos medžiagą tai padaryta nebuvo. Atsakovo teikiami paaiškinimai neva prašymo nebuvo galimybės patenkinti ne dėl savivaldybės kaltės nepatvirtinti jokiais faktiniais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismo teiginys dėl neteisėtos veikos buvimo – visiškai pagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybė nepaisė Statybos įstatymo nuostatų, apibrėžiančių statinio projektavimo sąlygų išdavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje fiksuotą teisės normą įpareigojančią valdžios įstaigas tarnauti žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.).

Pareiškėjas siekdamas apginti savo teises turėjo kreiptis teisinės pagalbos, už kurią sumokėjo 280 Lt. (b.l. 9-11). Tik po Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti sprendimą atitinkantį teisės aktų reikalavimus pareiškėjo prašymas buvo patenkintas. Taigi akivaizdu, jog tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kuris galutinai įtvirtina teisingą pirmosios instancijos teismo poziciją.

Apeliaciniame skunde pasisakoma apie Vilniaus apygardos administracinio teismo netaikymą CK 6.253 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų. Tokia apeliacija yra nepagrįsta, nes administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjo prašymo patenkinimui arba neigiamo atsakymo pateikimui sukliudė tretieji asmenys (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.)

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi administracinę bylą, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, teisingai interpretavo ginčo visuomeniniams santykiams taikytinas teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius