Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Dainavos grupės vyriausias postinis L. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad R. T. 2015 m. liepos 11 d., 9.11 val., (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, praėjo pro kasas nesusimokėjęs už 2 vnt. popierinių rankšluosčių, kurių bendra vertė 2 eurai. Šiais veiksmais R. T. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

R. T. apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 str. 2 d. įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Susipažinus su apeliaciniu skundu ir byloje esančiais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančio R. T. paaiškinimo matyti, kad jis nesutinka su padarytu pažeidimu, todėl šiuo atveju yra esminiai prieštaravimai tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir Institucijos pozicijų. Nustatant asmens kaltę tais atvejais, kai nubaustasis ją neigia ir kaltinimas remiamas kitų asmenų parodymais, šie asmenys privalomai turi būti apklausti teisme, nepakanka remtis tik jų paaiškinimais surašytais renkant bylos medžiagą.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas iš esmės netyrė, ar nagrinėjamu atveju R. T. iš tiesų nepadarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos – teismo posėdyje nedalyvavo nei administracinėn atsakomybėn patrauktas R. T., nei Institucijos atstovas ar parduotuvės apsaugos darbuotojas, sulaikęs R. T. ir šių proceso dalyvių parodymai, o taip pat ir kiti su jų parodymais tiesiogiai susiję įrodymai teismo posėdžio metu ištirti nebuvo. Skundžiamame nutarime išdėstęs įrodymus ir iš dalies atskleidęs jų turinį apylinkės teismas visiškai neanalizavo jų santykio tarpusavyje ir absoliučiai nemotyvavo savo sprendimo, o vietoje to apsiribojo tik byloje esančių įrodymų išdėstymu ir paviršutiniu konstatavimu, kad įrodymų visuma patvirtina R. T. kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, dėl ko jis baustinas. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu byloje esančių įrodymų kategoriškai patvirtinti arba paneigti R. T. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepakanka, todėl pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nei pripažinti R. T. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nei nutraukti bylą nesant R. T. kaltės, apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla yra išnagrinėta R. T. nedalyvaujant, nors, pagal ATPK 272 str. nuostatas, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 straipsnyje bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų siunčiami papildomi šaukimai ar imtasi kitų priemonių užtikrinti ATPK 272 str. numatyto reikalavimo įvykdymą. Konstatuodamas R. T. kaltę dėl ATPK 50 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teismas vadovavosi tik rašytine medžiaga, kurią išnagrinėjus, apeliacinės instancijos teismas negali vienareikšmiškai paneigti (patvirtinti) apelianto nurodytų argumentų. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo, R. T. buvo stebimas vaizdo kameros pagalba, tačiau vaizdo medžiagos byloje nėra. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. T. pažeidimo nepadarė, popierinius rankšluosčius rado jau išėjęs už kasų, ką gali patvirtinti liudytojas ir vaizdo medžiaga. Šių faktų nustatymui būtina objektyviai ir pilnai surinkti medžiagą bei ištirti visas reikšmingas aplinkybes – apklausti patį pažeidėją, nustatyti ir apklausti dėl įvykio aplinkybių pažeidėją sulaikiusius asmenis, policijos pareigūnus fiksavusius pažeidimą ir pažeidėją pristačiusiems į policijos komisariatą bei atlikti kitus būtinus veiksmus šios bylos ištyrimui.

Atsižvelgiant į visus ankščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė bylos įrodymus, priimtas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti ir kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo pažeidimo padarymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

R. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.