Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė E. K. nustatyta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir subendrinta bausmė E. K. nustatyta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė E. K. nustatyta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 16 d.

Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš E. K. R. K. priteista 200 Eur (du šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 22 d. iki 2015 m. kovo 23 d. 20.00 val. įsibrovė į saugomą teritoriją – be nukentėjusiojo R. K. leidimo patekęs į aptvertą kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam R. K. priklausančias aliumines trijų dalių kopėčias – 200 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam 200 eurų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, t. y. jam nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, skirti mažesnę galutinę subendrintą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai E. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę.

Bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Keisti nuosprendį galima tik tada, kai bausmė paskirta pažeidžiant baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje numatytus bausmės skyrimo ir paskirtų bausmių bendrinimo principus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. K. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, jog yra viena E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad nusikaltimą padarė būdamas baustas administracine tvarka, teistas 6 kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Nors jis visada savo kaltę pripažindavo, tačiau po to darydavo naujas nusikalstamas veikas.

BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Nuteistajam E. K. paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių (nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir nurodyta BK 64 straipsnio 9 dalis, kurios nėra, tačiau tai laikytina technine klaida, neturinčia reikšmės nuosprendžio teisėtumui), todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.