Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1305-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-11
Bylos Nr.
2S-1305-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
UAB „Minorantė“
Kategorijos
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1305-464/2009Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.1.; 116.5.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Minorantė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl atsakovo UAB „Minorantė“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus 2-asis apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą S. K. v. UAB „Minorantė“ dėl turtinės žalos (nuostolių) ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – atlyginimo paėmimo už žemės sklypų kartografavimo dokumento parengimą, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų žemės reformai vykdyti, ir 2009-01-05 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 910,25 Lt žalai atlyginti bei 5 % dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,30 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt už advokato pagalbą teisme (b.l.54-55).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Minorantė“ 2009-01-22 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinęs (b.l. 59-60,128-129), prašė peržiūrėti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Savo prašymą grindė tuo, kad teismo nurodytu laiku atsakovas, atstovaujamas įmonės direktorės A. Č., dokumentų negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, kadangi lapkričio pabaigoje sunkiai susirgo atstovo vadovės mama, kuriai reikėjo ypatingos priežiūros, o 2009-01-08 mirė tėtis, be to, ji viena vadovauja atsakovo įmonei, kurioje dirba šešiolika darbuotojų, o metų pabaigoje turėjo būti vykdomi atsiskaitymai, todėl nespėjo laiku pateikti dokumentų. Tvirtino, jog už atliktą darbą, t.y. nurodytos žemės kartografavimo dokumentų dviems sklypams parengimą teisėtai pareikalavo 910,25 Lt atlyginimą, kadangi šie darbai pagal žemės reformos žemėtvarkos darbų kainyną nebuvo įtraukti į darbų sąmatą viešųjų pirkimų tarnybai, todėl nėra finansuojami iš biudžeto lėšų. Be to, atsakovas atliko pakartotinus kadastravimo ir ekspertizės darbus, kurie taip pat nėra apmokami iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, jog teismui pateikiama jau nebegaliojanti sutartis, nors ir joje nebuvo į darbų sąmatą įtraukta teikiant viešųjų pirkimų tarnybai dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartį darbas, kuris būtų susijęs su žemės nuosavybės faktą įrodančių dokumentų ekspertize. Juridinio skyriaus vedėja pateikia visą sutarties darbų sąmatą, nors tai prieštarauja LR viešųjų pirkimų įstatymui ir apskrities viršininko bei įmonės UAB „Minorantė“ konfidencialumui, nors teismas prašė pateikti tik išrašą iš jos apie darbą ir jų kainą. Pasak atsakovo, įmonei už žemės natūra grąžinimą ir bylos parengimą piliečiui S. K. sumokėjo apskritis, o už žemės nuosavybės faktą įrodančių dokumentų ekspertizę sumokėjo jo atstovas, kadangi į sąmatą ir į viešųjų darbų pirkimą šis darbas nebuvo įtrauktas. Pažymi. jog papildomai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, kurio gauto atsakymo pagrindu daro išvadą, jog šis neprieštarauja, kad teismas tiesiogiai iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos priteistų ieškovo prašomą sumą.

Atsiliepimas

Ieškovas S. K. atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l.162-165) prašė atsakovo pareiškimą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Tvirtina, kad ieškovas ne tik ignoravo du teismo nurodymus pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį, tačiau nepateikė ir jokių paašikinimų, kodėl jis nevyko teismo nurodymų. Todėl teismas, konstatavęs, jog atsakovas nepaiso teismo reikalavimų, remdamasis CPK 142 str. 4 d. ir esant ieškovo prašymui, pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Pažymėjo, kad atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis žemės reformos žemėtvarkos projektų darbus, todėl yra finansiškai pajėgus samdyti teisininkus, kurie tinkamai atstovautų jį teisme. Aplinkybę, jog atsakovas minėtą pinigų sumą gavo iš ieškovo nepagrįstai, patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-01-28 raštas Nr. 20-67, 2009-02-11 raštas Nr. (50)-12-364-(3.31), LR Seimo kontrolierių įstaigos 2008-03-20 pažyma (b.l.15-18). Nesuprantamas atsakovo teiginys, kad teismas ieškovo patirtą žalą turi priteisti iš trečiojo asmens – Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Už padarytą žalą turi atsakyti tas, kas ją padarė, be to, atsakovui neužkertamas kelias kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ar teismą ir reikalauti šios sumos regreso tvarka.

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 159) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, įvertinus aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėjo tinkamai atstovauti savo įmonės interesų civilinėje byloje, svarbą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-07-14 nutartimi atmetė atsakovo UAB „Minorantė“ pareiškimą dėl 2009-01-05 sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l.172-173). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo atstovės nurodytos šeiminės bei kitos su įmonės veikla nesusijusios aplinkybės nėra laikytinos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo svarbiomis priežastimis. CPK 246 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad neatvykimas į teismo posėdį (taikant analogiją – nepateikimas atsiliepimo į ieškinį) dėl ligos, atostogų, komandiruotės, šalies atstovo užimtumo kitose bylose, paprastai nelaikoma neatvykimu dėl svarbių priežasčių, atsakovui nepateikus įrodymų, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus bylininkas, nepateikimo atsiliepimo į ieškinį priežasčių nepavyktų pašalinti. Tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Todėl teismas konstatavęs, kad atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis nepripažintinos svarbiomis ir pareiškime nėra nei vienos pagrįstos sąlygos, dėl kurios sprendimas už akių turėtų būti panaikintas ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės, atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Minorantė“ atskiruoju skundu (b.l.177-178) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-07-14 nutartį ir priimti naują sprendimą. Tvirtina, kad už atliktą darbą – dviejų sklypų žemės kartografavimo dokumentų parengimą - teisėtai pareikalavo sumokėti 910,25 Lt, kadangi šie darbai pagal žemės reformos žemėtvarkos darbų kainyną nebuvo įtraukti į darbų sąmatą kaip žemės nuosavybės faktą įrodančių dokumentų ekspertizė, todėl nėra finansuojami iš biudžeto lėšų. Nurodo, kad pateikė teismui dokumentus, įrodančius, kad ieškovas, kuris gyvena asocialiai, per įgaliotą asmenį daug kartų kreipėsi į atsakovą dėl žemės nuosavybės faktą įrodančių dokumentų ekspertizės vis su kitais liudytojais, kurie negalėjo liudyti žemės buvimo vietos, nes prieš karą negyveno Lietuvoje. Už plano ir akto parengimą mokėjo ne ieškovas, o jo įgaliotas atstovas J. G. Atkreipia dėmesį į LR Vyriausybės 2002-02-15 nutarimo Nr. 241 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ 2008-11-19 pakeitimus Nr. 1197, kuriais patvirtintos fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisykles.

Atsiliepimas

Ieškovas S. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 186-189) prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus m. atrojo apylinkės teismo 2009-07-14 nutartį bei 2009-01-05 sprendimą už akių, priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymi, jog ieškovui grąžintinos žemės kartografavimą atsakovą atliko 2007 m., todėl prie skundo pridėtas LR Vyriausybės 2008-11-19 nutarimas Nr. 1197, kuriame numatyta asmenų teisė, o ne pareiga sumokėti už tam tikrus žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, šiam ginčui netaikytinas.

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 184) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jo reikalavimo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-07-14 nutartį pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimo prielaidas reglamentuojančias procesines teisės normas, pažeidė proceso taisykles bei tokio sprendimo priėmimo tvarką (CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d.), ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo prašymo turiniu, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą atsakovui už akių. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

CPK 288 str. 4 d. įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumo priežastimis, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Šios įstatymo nuostatos sintaksinė konstrukcija aiškiai parodo, jog vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių. Tuo tarpu teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal LR Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006-09-21 nutartis byloje Nr.35/03-11/06) ir teisinės valstybės principą yra pakankamas pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-227/2008). Taigi tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį dėl atsisakymo panaikinti sprendimą už akių ir civilinės bylos nagrinėjimą byloje atnaujinti, savo skundą grįsdamas tiek procesinio pasyvumo aplinkybės nebuvimu, tiek ir teismo netinkamu materialinės teisės normų taikymu, todėl kolegija pasisako dėl abiejų sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų.

CPK 142 str. 4 d. numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismo 2009-01-05 sprendimo už akių turinys patvirtina, kad šiuo atveju sprendimas už akių buvo priimtas būtent šiuo pagrindu, teismui konstatavus, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie įpareigojimą pateikti atsiliepimą į ieškinį iki 2008-09-17 ir pakartotinai iki 2009-12-05 (b.l. 27, 49-50), nors tai visiškai nepagrįstai buvo susieta su atsakovo atstovo neatvykimu į teismo posėdį be svarbios priežasties. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ignoravo ta aplinkybę, kad CPK 142 str. 4 d. numatytas sprendimo už akių priėmimo pagrindas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu šalis nepateikia procesinių dokumentų, susijusių su pasirengimu bylą nagrinėti teisme rašytinio proceso tvarka – apsikeitimo parengiamaisiais dokumentais būdu.

Pasirengimas nagrinėti bylą teisme gali vyki dviem būdais: ar­ba pa­ruo­šia­mų­jų do­ku­men­tų bū­du (CPK 227 str.), ar­ba pa­ren­gia­ma­ja­me teis­mo po­sė­dy­je (CPK 228 str.–231 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, rengdamasis bylai, 2008-08-07 pranešimu informavo atsakovą, jog teisme yra priimtas ieškinio pareiškimas bei nustatė atsakovui dvidešimties dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (b.l. 23). Ieškinys kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo įteiktas 2008-08-27 (b.l. 27), todėl paskutinė diena atsiliepimui į ieškinį pateikti buvo 2008-09-16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas teismo apsisprendimą dėl bylos nagrinėjimo formos sieja su atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino pabaiga (CPK 225 str. 6 p.), nustatydamas tik galutinį terminą teismo sprendimui dėl parengiamojo posėdžio paskyrimo – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų į pareikštą ieškinį gavimo dienos arba termino atsiliepimams pateikti pasibaigimo dienos (CPK 228 str. 2 d.). Šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas 2008-09-09 nutartimi, t.y. nelaukdamas atsiliepimui į ieškinį pateikti termino pabaigos, paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje (b.l.43), tuo nepagrįstai sutrumpindamas savo paties nustatytą terminą atsikirtimams į ieškovo reikalavimus parteikti bei šiuo procesiniu veiksmu iš esmės konstatuodamas, kad atsiliepimo nepateikimas netrukdo jam teisingai išnagrinėti bylą. Kita vertus, apsispręsdamas dėl teismo posėdžio formos, teismas tuo pačiu apibrėžė ir savo teisę (galimybę) CPK nustatytiems sprendimo už akių pagrindams taikyti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirdamas nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti sprendimo už akių priėmimo pagrindų, kurie įstatymų leidėjo valia taikytini tik už šalies piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pasirengimo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka būdu (CPK 135 str. 1 d. 5 p., 142 str. 4 d.; 142 str. 1 d. 4 p., 285 str. 1 d, 227 str. 2 d.; 135 str. 1 d. 5 p. 285 str. 1 d, 227 str. 2 d.), nors ieškovo prašymuose dėl sprendimo už akių taikymo išdėstytos aplinkybės formaliai ir atitinka CPK 135 str. 1 d. 5 p., 142 str. 4 d. nustatytą spendimo už akių priėmimo pagrindą (b.l.46-47,52-53). Teismo iniciatyva nutraukus pasirengimą nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu procesinę stadiją (CPK 225 str. 6 p., 227 str.) ir pradėjus bylą nagrinėti teismo posėdžiuose, taikytinos kitos taisyklės. CPK 230 str. 2 d. tie­sio­giai nu­ro­dy­ta, jog spren­di­mą už akių teismas gali priimti tik dėl ne­at­vy­ku­sios į pa­ren­gia­mą­jį teis­mo po­sė­dį ša­lies, ku­riai yra tin­ka­mai apie to­kį po­sė­dį pra­neš­ta (CPK 285 str. 1 d.). Tokiu at­ve­ju spren­di­mo už akių ins­ti­tu­tas tai­ko­mas dėl to, kad ša­lis ne­si­ren­gia by­los nag­ri­nė­ji­mui, ne­si­rū­pi­na grei­tu by­los iš­nag­ri­nė­ji­mu, tai­gi pik­tnau­džiau­ja pro­ce­su (CPK 7 str.). Kaip matyti, ieškovo atstovė 2008-11-19 parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo, į kitą, 2009-01-26 dienai paskirtą parengiamąją posėdį (b.l. 50) atvykti negalėjo, teismui 2009-01-05 priėmus ginčijamą sprendimą už akių todėl nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti atsakovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, nėra įstatyme numatyto pagrindo (b.l. 49-50).

Be to, kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad pranešime dėl atsileipimo pateikimo teismas, be kita ko, privalo informuoti atsakovą dėl atsiliepimo nepateikimo padarinių (CPK 142 str. 4 d.), taigi pranešime atsakovui dėl atsiliepimo pateikimo nurodyti šią informaciją yra privaloma. Iš byloje esančio pranešimo atsakovui (b.l.23) matyti, kad tokia informacija nei pirmajame pranešime, nei įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kuriame atsakovas buvo pakartotinai įpareigotas pateikti atsiliepimą, nebuvo nurodyta. Kolegija konstatuoja, jog teismas pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo netinkamai įvykdė ir įstatymo nustatytą išaiškinimo pareigą (CPK 158 str. 3 d.), todėl atsakovui nesant tinkamai informuotam apie jam privalomų atlikti veiksmų neatlikimo teisinius padarinius, sprendimo už akių teismas apskirtai negali priimti.

Įvertinusi išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atsiliepimo į ieškinį nepateikimas šios bylos nagrinėjimo metu susiklosčiusioje situacijoje nesudarė iš viso nesudarė prielaidų priimti sprendimą už akių (CPK 135 str. 1 d. 5 p., 142 str. 4 d.), kadangi šis procesinis institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje (procese) nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Todėl, kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, privalo būti įvertintos ne tik proceso šalies pasyvumą pateisinančios priežastys, bet ir pareiškime nurodytos aplinkybės, keliančios abejonių dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl 2009-01-05 sprendimo už akių peržiūrėjimo, patvirtina, kad teismas, pagrindinį dėmesį skirdamas atsakovo pasyvumo priežasčių analizei, visiškai neanalizavo atsakovo argumentų, susijusių su priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, taigi iš esmės ignoravo pagrindinį civilinio proceso tikslą – teisingai išnagrinėti bylą.

Sprendimo už akių institutas gali būti taikomas tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant visos įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas). Todėl kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl skundžiamo 2009-01-05 sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė ne tik priežastis, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškovo ieškinį, tačiau sprendimo už akių nepagrįstumą grindė aplinkybių visuma, kurios jo įsitikinimu patvirtina, kad iš ieškovo mokestis už kartografavimo dokumentų parengimą. Atsakovas tvirtina, kad ieškovas per įgaliotą asmenį daug kartų kreipėsi į ieškovą dėl žemės nuosavybės faktą įrodančių dokumentų ekspertizės, dėl to jis atliko pakartotinus kadastravimo ir ekspertizės darbus, kurie nėra apmokami iš valstybės biudžeto, grįsdamas savo argumentus remias 2002-02-15 LR Vyriausybės nutarimu „Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklėmis. Visų šių argumentų bei aplinkybių pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje visiškai nesiaiškino.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nutartyje įvardinti atsakovo procesinių teisių pažeidimai sudaro prielaidas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2009-07-14 nutartį ir 2009-01-05 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti nuo parengiamojo posėdžio stadijos (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).

Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 9,85 Lt (b.l. 192) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 3 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti.

Atsakovo UAB „Minorantė“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus m. 2-jam apylinkės teismui nuo parengiamojo posėdžio stadijos.

Priteisti iš S. K. 9 (devynis) litus ir 85 centus dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Virginija VolskienėPetras Jaržemskis