Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – J. M. ,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos- atstovei Violetai Zeltinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – J. M. skundą bei nukentėjusiojo asmens B. D. skundą institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą Administracinei komisijai prie Kauno miesto savivaldybės tarybos dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir nutarimo pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi tiek asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, J. M. , tiek nukentėjusiosios B. D. skundų reikalavimai yra dėl to paties dalyko, t. y. dėl Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. AD-722 teisėtumo ir pagrįstumo, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinė byla Nr. II-20-505/2012 ir administracinė byla Nr. II-3-422/2012 buvo sujungtos į vieną administracinę bylą (II tomas, b.l. 73-74).

Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos yra institucija, kuri nagrinėja pagal įstatymų priskirtas jos kompetencijos bylas, bet neinicijuoja tyrimo ir nesurašo protokolų, o tik gavusi iš įgaliotų institucijų medžiagą ir protokolą, nagrinėja, vertina, priima nutarimus. Teigė, jog surašant protokolą, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, tačiau jie konkrečiu atveju nebuvo nurodyti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais ir šiuo metu jų nebegalima pašalinti. Be to, ATPK 35 str. 4 d. numatytas 2 metų naikinamasis senaties terminas. Šioje byloje pažeidimo faktas konstatuotas 2009 m. lapkričio 3 d., todėl 2 metų terminas jau yra pasibaigęs. Dėl nutarimo pagrįstumo paliko spręsti teismui.

B. D. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (II tomas, b.l. 131)(ABTĮ 75 str. 1 d.), tačiau jos neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas naikintinas, administracinė byla nutrauktina.

J. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 160 straipsyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 160 straipsnis numato administracinę atsakomybę inter alia už kelių, gatvių, kiemų, šaligatvių, skverų, parkų, aikščių ir inžinerinių tinklų apsaugos zonoje kasinėjimą be atitinkamo leidimo <…>. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl šios ATPK normos pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimu. Šie teisės aktai ir atitinkamos jų normos turi būti aiškiai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tik taip asmuo gali sužinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 260 straipsnis, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą ir laiką. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas ir nenurodant administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos ir laiko, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Kaip matyti iš J. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio (I tomas, b. l. 15), jame nurodyta, kad J. M. 2009 m. lapkričio 3 d., apie 13.00 val., neturėdamas techninio projekto įvesti elektrą ir bendraturčių sutikimo, savavališkai kasinėjo bendro naudojimo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), t.y. atliko kasinėjimo darbus, neturėdamas leidimo, tačiau nenurodyta kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus savo veika pažeidė J. M. , tai nėra nurodyta ir skundžiamame nutarime (I tomas, b. l. 41). 2012 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu J. M. nurodė, kad nesuprato, kokių leidimų reikia ir kas turi išduoti leidimus dėl tokių darbų, todėl, darytina išvada, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo J. M. negalėjo būti aišku, kokius teisės aktus, numatančius atitinkamų leidimų išdavimą, jis kaltinamas pažeidęs. Taigi nei administracinio teisės pažeidimo protokolas, nei nutarimas neatitinka reikalavimų, keliamų jų turiniui, pagal kurį būtų galima spręsti asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo, jo kaltės klausimus.

J. M. suformuluotas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole yra nekonkretus, todėl neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo jis yra kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N502-4307/2009). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodžius padaryto administracinio teisės pažeidimo esmę, jo pagrindu priėmus nutarimą, kuriame taip pat netiksliai išdėstyta kaltinimo esmė, buvo apribota atsakomybėn patraukto asmens teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, tuo pačiu – teismui tinkamai vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką. Tokie administracinio teisės pažeidimo protokolo, o taip pat ginčijamo nutarimo trūkumai laikytini esminiais, todėl teismas jų pats ištaisyti negali, o grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą nebėra pagrindo dėl administracinės atsakomybės taikymo senaties termino pasibaigimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010 ir kt.). Minėtame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje (redakcija, galiojusi pažeidimo užfiksavimo metu) buvo numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Be to ATPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykis, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, įvyko 2009 m. lapkričio 3 d. Nuobauda J. M. paskirta 2009 m. gruodžio 8 d. Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimu.

Esant tokiai situacijai, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas įgaliotai institucijai yra netikslingas, kadangi jau yra suėjęs minėtas dvejų metų bendrasis administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas, todėl naujo nutarimo skirti nuobaudą priimti nebūtų galima dėl pasibaigusio termino nuobaudai skirti. ATPK 250 straipsnio, nustatančio aplinkybes, darančias administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys nutartis administracinėse bylose Nr. N756-647/2009, Nr. N575-1545/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. AD-722, kuriuo J. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos ATPK 160 str., padarymą, naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla J. M. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 128 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128,144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo10 str.2d., Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymo 25 str. 2d., Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str.7p., teisėja

nutaria:

Panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. AD-722, kuriuo J. M. pagal ATPK 160 str. buvo paskirta 150 Lt bauda, administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.