Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

dalyvaujant: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei M. Č.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, baustas administracine tvarka,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. kovo 6 d. savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, atliko neypatingojo statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją (nugriovė verandą, įrengė naujas laikančiąsias konstrukcijas).

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 26 d. įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš tai šis pastatas buvo negyvenamas, apleistas, jo būklė buvo prasta. Ketino šio pastato pirmajame aukšte įrengti administracines patalpas, o antrajame aukšte – gyvenamąsias patalpas. Su (duomenys neskelbtini) įsikūrusiu architektu sudarė sutartį, pagal kurią iki 2020 m. vasario 1 d. turėjo būti parengtas projektas dėl minėto pastato rekonstrukcijos ir gautas leidimas statybai. Planuojami statybos darbai nebuvo sudėtingi, pastato konstrukcija taip pat nebuvo sudėtinga, todėl pagrįstai tikėdamasis, kad statybos leidimas sutartu laiku bus gautas, tačiau dar neturėdamas statybos leidimo, jis 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje pradėjo statybos darbus – išardė minėto pastato stogą ir pirmojo pastato aukšto verandą. Bet iki sutartos dienos statybos leidimas nebuvo išduotas. Kadangi pastatas jau buvo pradėtas ardyti, buvo žiemos metas, krituliai galėjo dar labiau pabloginti šio pastato būklę. Atstatyti pastatą taip, kaip buvo prieš tai, jis nematė prasmės. Be to, tuo metu tiek jis pats, tiek meistrai buvo laisvi. Todėl nutarė tęsti pastato rekonstrukcijos darbus pagal architekto parengtą projektą, neturint tam leidimo. Suprato, kad rekonstruodamas minėtą pastatą be leidimo rizikuoja, jog šis pastatas gali sugriūti, gali būti sužaloti žmonės, tačiau vis tiek ryžosi pastato rekonstrukcijai be leidimo. Rekonstrukcijos darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. kovo 6 d. Jų metu buvo pakeisti išoriniai pastato matmenys, pakeistos (pastatytos naujos) laikančiosios pastato konstrukcijos. Šiuo metu vyksta statybos leidimo išdavimo procesas, leidimas statybai dar nėra išduotas. Savo poelgį – minėto pastato rekonstrukciją neturint tam leidimo, vertina blogai, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Be atsakomybėn traukiamo asmens V. B. paaiškinimo teismo posėdžio metu, jo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo patvirtina kiti byloje esantys duomenys – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. balandžio mėnesio raštas, savavališkos statybos aktas, atsakomybėn traukiamo asmens V. B. paaiškinimas (surašytas nusižengimo tyrimo metu, t. y. 2020 m. birželio 3 d.), fotonuotraukos ir kiti byloje esantys įrodymai.

4. Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 28 punktuose įtvirtinta, kad neypatingasis statinys – tai statinys, kuriame nėra naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame nėra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; nesudėtingos konstrukcijos ir nesudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna ne daugiau kaip 100 žmonių; neaukštybinis (ne daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; ne kultūros paveldo statinys.

5. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 ir 85 punktuose nurodyta, kad statyba, tai veikla, kurios tikslas – <...> rekonstruoti <...> esamą statinį; savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

6. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 ir 72 punktuose nustatyta, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

7. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentas, be kita ko, yra leidimas rekonstruoti ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį) <...>.

8. Sistemiškai aiškinant paminėtas teisės normas matyti, jog prieš pradedant neypatingojo statinio rekonstrukciją privalu turėti tai leidžiantį dokumentą – leidimą statyti (rekonstruoti) statinį. Tik po tokio dokumento išdavimo galima pradėti ir vykdyti konkretaus, leidime nurodyto pastato statybos (rekonstrukcijos) darbus. Tačiau iš visų byloje esančių ir pirmiau paminėtų įrodymų matyti, jog šiuo konkrečiu atveju buvo kitaip – atsakomybėn traukiamas asmuo V. B., neturėdamas statybos (rekonstrukcijos) leidimo, pradėjo ir atliko neypatingojo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstrukcijos) darbus, kurių metu, be kita ko, buvo nugriauta prieš tai pirmame namo aukšte buvusi veranda, taip pat buvo pakeistos laikančiosios konstrukcijos. Tokiu būdu akivaizdžiai buvo pakeisti minėto statinio išorės matmenys (ilgis, plotis). Tokie statybos darbai, Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 ir 72 punktų prasme, laikomi statinio rekonstrukcija. Leidimas statybai iki šiol nėra gautas. Akivaizdu, jog atsakomybėn traukiamas asmuo V. B., administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, atliko neypatingojo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstrukcijos) darbus neturėdamas tam leidimo. Tokia savo veika atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei padarė ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

9. Atsakomybėn traukiamo asmens V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

10. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. anksčiau baustas administracine tvarka; nusižengimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą; po aptariamo nusižengimo padarymo jis padarė dar vieną administracinį nusižengimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda; šiuo metu visas jam paskirtas baudas sumokėjęs. Svarbu įvertinti tai, jog aptariamu nusižengimu niekam nebuvo sukeltos realios neigiamos pasekmės. Taip pat atsakomybėn traukiamas asmuo dirba. Be to, atsakomybėn traukiamo asmens V. B. veikoje galima įžvelgti piktnaudžiavimo požymių, nes iš byloje esančio Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. balandžio mėnesio rašto galima manyti, jog atsakomybėn traukiamas asmuo siekia gauti statybą (rekonstrukciją) leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos (rekonstrukcijos) darbus. Šiuo metu vyksta statybos leidimo išdavimo procesas. Įvertinęs visus asmens atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis ir nenustatęs ypatingų aplinkybių, suteikiančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas mano, kad ANK 22 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų tikslus bus galima pasiekti atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B. paskyrus minimalią ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą (numatyta bauda nuo 1200 iki 2300 eurų).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje ir nubausti jį 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio bauda.

Išaiškinti V. B., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį: ROIK (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.