Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 22 d. apie 18.25 val., Kaune, Šiaurės pr. 8D esančioje parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, R. D., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį VW Transporter, v. n. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, būdamas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis nedelsdamas nesustojo, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126; 222; 219.1 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. savo kaltę pripažino pilnai, labai gailisi ir paaiškino, kad 2015 m. sausio 22d. buvo prisnigę, todėl jis, neįvertinęs saugaus atstumo, išvažiuodamas kliudė kitą automobilį. Jautė praslydimą. R. D. kitą automobilį kliudė savo automobilio priekine kaire puse. Pravažiuodamas nematė, kad kitas automobilis būtų buvęs apgadintas. Sutinka, kad reikėjo sustoti ir apžiūrėti automobilius. Supranta, kad pasielgė neteisingai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2015 m. sausio 22 d. 18.10 val., Kaune, Šiaurės pr. 8D esančioje prekybos centro aikštelėje buvo apgadintas automobilis VW Transporter, v. n. (duomenys neskelbtini). Jį apgadinusi transporto priemonė VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos pasišalino. 2015 m. sausio 22 d. į Eismo įvykių registravimo skyrių su paaiškinimu kreipėsi K. Š., kuris paaiškino, kad apsipirkęs prie savo pastatyto automobilio rado pilietę vardu I., kuri paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė žydros spalvos VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini). K. Š., apžiūrėjęs VW Transporter, ant jo priekinio bamperio rado įtrūkimą ir apibraižymus, įlenktą apdailą virš priekinio bamperio. VW Passat vairuotojo ir automobilio įvykio vietoje nebuvo, todėl apie įvykį pranešė policijai. Tyrimo metu nustatyta, kad transporto priemonę VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), vairavo R. D.. Taip pat, papildomai apžiūrėjęs, vyresnysis specialistas A. M. nustatė, kad eismo įvykio metu galėjo būti apgadintas VW Transporter priekinis valstybinių numerių ženklas, nubraukta priekinio bamperio plastmasinė dalis ir įtrūkęs priekinis bamperis. Vieta, kurioje stovėjo VW Transporter nestebima vaizdo kameromis. (b. l. 4), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 5), K. Š. paaiškinimas (b. l. 6), R. D. paaiškinimas, kuriame jis paaiškino, kad 2015 m. sausio 22 d. apie 18.00 val. vairavo savo automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini). Po apsipirkimo prekybos centre „Maxima“, išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės, pradėjo manevruoti, kadangi iš paskos važiavo kitas automobilis. Atvažiuojanti mašina toliau nevažiavo ir leido R. D. išvažiuoti. Mašinoje garso, kuris būtų panašus į mašinų susidūrimą, negirdėjo, jautė braukimą. Po policijos skambučio R. D. nustatė, kad įdužęs jo automobilio kairio posūkio lempos stiklelis. Nurodo, kad stiklas galėjo įdužti išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės. Iš mašinos išlipęs ar sustojęs nebuvo. Braukimą jautė manevruodamas kairiu kampu. Vairavo blaivus. Neišlipo patikrinti aplinkybių, kadangi galvojo, kad transporto priemonės nenukentėjo (b. l. 7), I. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog 2015-01-22 apie 18.10-18.30 val. Kaune savo automobiliu įvažiavo į prekybos centro aikštelę, sustojo iš stovėjimo vietos išleisti automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini). Po kelių sekundžių išgirdo lūžtančių plastmasių garsą (nors jos automobilio langai buvo uždaryti), tada pastebėjo, kad automobilis VW Passat priekiniu kairės pusės bamperiu kliudė šalia stovėjusio VW mikroautobuso priekinį bamperį, dešinėje pusėje. Kaltininkas po susidūrimo nesustojęs nuvažiavo. (b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant transporto priemonės VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairiojo kampo (40-60 cm. aukštyje) apgadinimai būdingi apgadinimams po kontakto su automobiliu VW Transporter, v.n. (duomenys neskelbtini) (likę juodos plastmasės, dažų pėdsakas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas sudužęs (suskilęs), ant priekinio bamperio apdailos juostos braukimo pėdsakai bei pateikta išvada, jog automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas automobilis VW Transporter, v.n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), foto lentelė Nr. 1-3 (b. l. 11-19), dokumentų kopijos (b. l. 20-22), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 24-25).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: tarnybinių pranešimų (b. l. 4; 5),K. Š., R. D., I. M. paaiškinimų (b. l. 6; 7; 8), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 9), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 10), foto lentelių (b. l. 11-19), R. D. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad R. D., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusį automobilį Volkswagen Transporter, v. n. (duomenys neskelbtini), ir apgadino minėto automobilio priekinį bamperį, priekinę radiatoriaus metalinę apdailą. Tokiu būdu byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad R. D. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog 2015 m. sausio 22 d. apie 18.25 val., Kaune, Šiaurės pr. 8D esančioje parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, R. D., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį Volkswagen Transporter, v. n. (duomenys neskelbtini), ir nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, nepranešęs nukentėjusiajam ir policijai, nepažymėjęs įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš jos pasišalino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš pirminio R. D. paaiškinimo (b. l. 7) bei jo paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad R. D. suprato, jog, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), jautė vairuojamos transporto priemonės braukimo požymius. Iš byloje esančio I. M. paaiškinimo matyti, kad sėdint savo automobilyje, kurio langai buvo uždaryti, ji išgirdo lūžtančių plastmasių garsą ir tada pastebėjo, kad automobilis VW Passat priekiniu kairės pusės bamperiu kliudė šalia stovėjusio VW mikroautobuso priekinį bamperį, dešinėje pusėje. Tai įvertinus konstatuojama, kad automobilių kontakto garsas buvo pakankamai stiprus, todėl jis turėjo būti gerai girdimas ir R. D., kuris kitą automobilį kliudė savo automobilio priekine kaire vairuotojo puse. Iš byloje esančių fotonuotraukų, transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad ant automobilių esantys apgadinimai yra aiškiai matomi. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog R. D. gerai suprato, jog padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą-automobilį, ir nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, nepranešęs nukentėjusiajam ir policijai, nepažymėjęs įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, kaip to reikalauja KET 222 p., sąmoningai iš jos išvažiavo ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. D. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. D. skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu transporto priemonės Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), ir VW Transporter, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos nežymiai. Nėra duomenų, kad R. D. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Iš bylos duomenų matyti, kad R. D., sužinojęs, kad yra ieškomas dėl eismo įvykio, iš karto nuvyko į policiją bei pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. Taip pat neklaidino policijos pareigūnų, nustatant jo automobilio kontakto vietą su kitu automobiliu bei aiškinantis kitas įvykio aplinkybes. R. D. turi 29m. vairavimo stažą. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad jis praeityje buvo baustas keturis kartus už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo šiurkštūs ar pavojingi. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. D. yra pakankamai drausmingas vairuotojas.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą R. D., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. D. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.