Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Be to, P. P. ir nepilnametis M. M., veikdami bendrai grupėje, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, panaudodami specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, t.y., dujų balionėlį. Nustatyta, jog 2011 m. kovo mėn.10 d., apie 20val.45min., Marijampolėje, R. Juknevičiaus g., pastebėję einančią gatve L. S., abu nutarė ją apiplėšti. Nukentėjusiajai įėjus į gyvenamo namo Nr. 50 laiptinę, plėšimo tikslu M. M. įbėgo į laiptinę iš paskos ir sugriebęs nukentėjusiosios rankinę ją jėga bandė iš nukentėjusiosios pagrobti, tačiau nukentėjusioji neleido ir aktyviai priešinosi, po ko kaltinamasis P. P. papurškė nukentėjusiajai dujų balionėliu, nuo ko pastaroji jautė fizinį skausmą ir taip atimant galimybę nukentėjusiai priešintis, abu kaltinamieji bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti iš L. S. 30 litų vertės rankinę, su joje buvusiu 300 litų vertės mobilaus ryšio telefonu „Samsung E1210M“, 50 litų vertės odine pinigine ir joje buvusia bedarbio pažyma, apmokėjimo sąskaitomis, tačiau nusikalstamos veikos kaltinamieji nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji L. S. stipriai laikė rankinę, dėl ko jos negalėjo kaltinamieji ištraukti.

Be to, P. P. ir O. V., veikdami bendrai grupėje, panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Nustatyta, jog 2011 m. kovo mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, apie 22val.30min., Marijampolėje, Draugystės gatvėje, prie gyvenamo namo Nr. 17, pastebėję neblaivų nukentėjusįjį, nutarė jį apiplėšti. O. V. alkūne sudavus nukentėjusiam A. G. vieną smūgį iš kairės pusės į veidą, P. P. laikant parkritusiam A. G. rankas ir taip atimant galimybę priešintis, iš striukės kišenės O. V. pagrobė 589 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „HTS“, su jame buvusia SIM kortele „Labas“. Bendrais veiksmais kaltinamieji padarė plėšimą ir pagrobė A. G. turto už 589 litų.

Be to, P. P. ir Ž. Š., veikdami bendrai grupėje, 2011 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu laiku, vakaro metu, išlauždami negyvenamo namo, esančio Amalviškių k, Marijampolės sav., durų užraktą, įsibrovė į J. B. priklausantį negyvenamą namą, iš kurio pagrobė J. B. priklausančius 4 aliuminio puodus, kurių bendra vertė 100 litų, 50 litų vertės mėsos malimo mašinėlę, 10 vnt. stalo šakučių, kurių bendra vertė 10 litų, 30 litų vertės kirvį, 50 litų vertės vandens šildymo bakelį, 3 dujinės viryklės degiklius, kurių bendra vertė 30 litų. Tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, išmušdami J. B. priklausančio ūkinio pastato lango stiklą, kartu įsibrovė į ūkinį pastatą, iš kurio pagrobė J. B. priklausančią 20 litų vertės pakabiną spyną. Tęsdami nusikalstamą veiką, išlaužę duris, kartu įsibrovė į lauko virtuvę, iš kurios pagrobė J. B. priklausantį 50 litų vertės vandens šildymo bakelį. Viso bendrai pagrobė nukentėjusiojo J. B. turto už 340 litų.

E. V. ir M. J. plėšimas

Kaltinamieji P. P., M. M., A. G. ir G. M. kaltais dėl šio nusikaltimo padarymo prisipažino visiškai.

Kaltinamasis P. P. pripažino, jog su M. M., A. G. ir G. M., būdami gėrę alkoholinių gėrimų, vakare išėjo į miestą, tikslu ką nors sumušti. Negali nurodyti konkrečiai, kam iš jų kilo ši mintis. Juknevičiaus gatvėje visi pamatė gatvės kitoje pusėje einančius du vaikinus ir juos nusprendė primušti. Su M. M. pribėgo prie jaunuolių ir vienam sudavė smūgį į galvą, o M. M. kitam vaikinui ranka sudavė taip pat smūgį į galvą. Nukentėjusiajam nukritus, jis nuėmė nuo vyro peties rankinę, o M. M. paėmė piniginę ir abu pabėgo. A. G. ir G. M. bėgo paskui juos. Visi susitiko prie autobusų stotelės. A. G. turėjo su savimi telefoną Nokia ir sakė, kad jį paėmė iš vieno vaikino, o G. M. turėjo krepšį, kurią taip pat pavogė iš vieno vaikino. G. M. pasakojo, kad vienas iš vaikinų bandė priešintis. Ar A. G. ir G. M. sudavė smūgius vaikinams, nematė ir nežino. Apžiūrėję krepšį, joje vertingo nieko nerado, kas joje buvo nežino. Tašę pasiėmė G. M.. Jo pagrobtoje rankinėje buvo tik akiniai, gal dar kažkas-nepamena, kuriuos išmetė. Rankinę taip pat išmetė. A. G. pasiėmė telefoną „Nokia“, o M. M. piniginėje rado 10 litų, už kuriuos nusipirko cigarečių. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamasis M. M. patvirtino, jog visi kaltinamieji, būdami išgėrę, sugalvojo ką nors sumušti bei apiplėšto. Pripažino, jog prie nukentėjusiųjų pribėgo su P. P. ir abu kirto po smūgį nukentėjusiems į galvą kumščiais. Vaikinui parkritus, kartą spyrė į kojas, vieną kartą į šoną, ištraukė iš kišenės piniginę ir su P. P. nubėgo. Matė, kad P. P. turi rankinę. Ką darė vaikinams A. G. ir G. M.-nematė. Vėliau visi susitiko ir apžiūrėjo pagrobtus daiktus. , t.y., rankinę, kurioje buvo akinių dėklas, laisvų rankų įranga, įvairus popieriai. Jis apžiūrėjo pagrobtą piniginę, kurioje rado 10 litų. Piniginę išmetė į konteinerį. Važiuojant namo A. G. pasakojo, kad jis iš vieno vaikino atėmė mobilų telefoną „Nokia“ ir jį rodė. Pamena, kad G. M. turėjo su savimi pagrobtą krepšį. Kas joje buvo-neatsimena. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamasis A. G. pripažino, jog ar P. P., ar M. M. pasiūlė apiplėšti nukentėjusius ir pirmieji nubėgę sudavė jiems smūgius į galvą, nuo ko nukentėjusieji nukrito. Matė, kaip M. M. iš vieno nukentėjusiojo drabužių ištraukė piniginę, P. P. iš kito paėmė rankinę ir abu nubėgo. Nurodė, kad jis tada su G. M. pribėgo prie gulinčių nukentėjusiųjų ir iš vieno vaikino kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir nubėgo, o G. M. pribėgo prie antro gulinčio vaikino ir iš jo paėmė krepšį bei taip pat nubėgo. Pamena, jog su G. M. apžiūrėjo jo pagrobtą krepšį, tačiau nepamena ką joje rado. Vėliau visi susitiko ir važiavo į Daukšius. P. P. pasakojo, kad jis rado laisvų rankų įrangą, prezervatyvą ir dar kažką. M. M. pasakojo, kad rado piniginėje apie 10 litų ir dar kažką. Jis pagrobtą telefoną „Nokia“. Jis nukentėjusiųjų atsiprašė, žalą atlygino. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamasis G. M. nurodė, kad kažkas iš kaltinamųjų pasiūlė ar sumušti ar apiplėšti gatve ėjusius du vaikinus ir matė, kaip P. P. bei M. M., pribėgę prie nukentėjusiųjų, sudavė po smūgį kiekvienam, po ko šie nukrito ant žemės. Ką jie paėmė-tuo metu jis nematė. Jis su A. G. taip pat pribėgo prie gulinčių nukentėjusiųjų. Matė, kaip A. G. iš vieno vaikino drabužių ištraukė telefoną, o jis nuo žemės paėmė kito asmens krepšį ir abu nubėgo. Vėliau su A. G. apžiūrėjo jo paimtą krepšį, tačiau nieko vertingo nerado, rastus įvairius popierius išmetė ant žemės, o krepšį pasiėmė su savimi. Grįžęs į namus, krepšį ir likusius joje popierius sudegino. A. G. telefoną „Nokia“ jam padavė. Vėliau susitiko P. P. ir M. M., kurie sakė, jog piniginėje buvo apie 10 litų, rankinėje akiniai, daugiau nieko vertingo. Kur padėjo rankinę su pinigine-nežino. Žalą nukentėjusiems atlygino. Jų atsiprašė. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Nukentėjęs E. V. parodė, kad su M. J. ėjo R.Juknevičiaus gatve, link „Mokolų“ mikrorajono. Buvo apie 23 val.10min. Staiga išgirdo kažką atbėgant iš už nugaros ir pajuto smūgį rankos kumščiu į veidą. Nuo smūgio parkrito, nes yra neįgalus –antros grupės invalidas. Gulint ant žemės vienas asmuo nuėmė ir pagrobė nuo peties rankinę, kurioje buvo akiniai, akinių dėklas ir juoda megzta kepurė. Pamena, jog kažkas kraustė drabužių kišenes ir iš dešinės priekinės kelnių kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung L770“, 250 litų vertės su jame buvusia SIM kortelė „Labas“, kurios numeris 8-631-30314, ir mobiliojo ryšio telefoną „HTC wildfire“, su jame buvusia SIM kortele , kurios numeris 8-623-06518. Taip pat iš tos pačios kelnių kišenės pagrobė 6 litų vertės buto raktą. Vėliau suprato, kad buvo užpultas ir jo draugas, nes ir jis buvo apiplėštas. Šiuo nusikaltimu buvo padaryta turtinė 766 litų žala. Telefonai jam grąžinti, kita žala atlyginta, nukentėjusieji jo atsiprašė.

Nukentėjusysis M. J. patvirtino, jog 2011 m. kovo 9 d., apie 23 val.30 min., su draugu E. V. R.Juknevičiaus gatvėje buvo užpulti ir sumušti bei apiplėšti kelių asmenų. Pamena, jog vienas užpuolikas smūgį sudavė jam, o kitas E. V.. Po smūgio į galvą jis parkrito ant dešinio šono. Gulėdamas jautė, kaip kažkas iš kelnių dešinės kišenės išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir buto raktus. Po to dar jam spyrė į veido sritį ir nuėjo. Nusikaltimo metu jam buvo sulaužyta nosis ir pagrobtas telefonas „Nokia 1110i“, piniginė su grandinėle, joje buvusiu darbo pažymėjimu, neįgaliojo pažymėjimu, monetomis 6 litus, rankinė, su joje buvusia laisvų rankų įranga. Viso pagrobta turto už 206 litų, tačiau telefonas jam grąžintas, žala atlyginta, nukentėjusieji jo atsiprašė ir jiems atleidžia.

Parodymų patikrinimo vietoje metu P. P. parodė vietą R.Juknevičiaus gatvėje, kur kartu su M. M., A. G. ir G. M. pastebėjo nukentėjusius ir kur pavartoję smurtą, pagrobė jų turtą. Parodė prie „Rimi“ parduotuvės, esančios Dariaus ir Girėno g., Marijampolėje, stovinčius konteinerius, kur išmetė rankinę (1 tomas b.l.94-103).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis G. M. parodė vietą R. Juknevičiaus gatvėje, kur M. M. ir P. P. sudavė smūgius nukentėjusiems bei kur jie visi apiplėšė nukentėjusius. Parodė vietą prie parduotuvės „Centas“, kur apžiūrėjo pavogtą tašę ir išmetė popierius. ( 1 tomas b.l. 125-128 )

2011-03-23 įtariamasis P. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1110i“, kurį pagrobė iš nukentėjusiojo ( 1 tomas b.l. 109 ), kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ir pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam ( b.l. 110-111, 113, T.1).

2011-06-14 liudytoja K. Ž. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „HTC“, kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ( 1 tomas b.l. 46, 47-48 ) ir pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam E. V. ( 1t., b.l. 50 ).

2011-06-15 liudytoja S. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ , kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 tomas b.l. 53, 54-55) bei pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam E. V. ( T.1, b.l. 57).

Specialisto 2011-03-10 išvadoje Nr. G 170/11 (09) nurodyta, kad E. V. konstatuoti nubrozdinimai kaktoje ir nosies nugarėlėje, kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius dešinės akies vokuose buvo padaryti kietu buku daiktu, vienu poveikiu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 tomas b.l.24).

Specialisto 2011-03-10 išvadoje Nr. G 171/11 (09) nurodyta, kad M. J. konstatuoti kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, nosies nugarėlės srityje, kairio skruosto srityje. nubrozdinimas kairio skruosto srityje galėjo būti padaryti trimis poveikiais, kietais bukais daiktais. Konstatuoti kūno sužalojimai, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko neilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui (1 tomas b.l.32).

Papildomoje specialisto 2011-06-10 išvadoje Nr. pG 35/11 (09 ) nurodyta, kad M. J. 2011-03-16 klinikiniais duomenimis konstatuoti nosies ir nosies pertvaros iškrypimas, nosies kaulų lūžimas, dėl kurio jis gydėsi iki 2011-03-21. Nosies kaulų lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui, t.y. jis po 2011-03-10 įvykio gydėsi iki 2011-03-21. M. J. SI Nr. G 171/11(09) konstatuotas „nežymus sveikatos sutrikdymas“ anuliuojamas ir laikomas negaliojančiu (1 tomas b.l.34).

Nukentėjusiems E. V. bei M. J. grąžinti mobiliojo ryšio telefonai „HTS Wildfine“, „Samsung“, „Nokia 1110i“, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami nukentėjusiems.

Kaltinamieji P. P. ir M. M. dėl šio nusikaltimo padarymo kaltais prisipažino iš dalies.

Kaltinamasis P. P. parodė kad 2011 m. kovo10d. iš A. Š. pasiskolino savigynai ašarinių dujų balionėlį. Vakare su M. M., būdami išgėrę alkoholinių gėrimų, išėjo į miestą. Juknevičiaus gatvėje, netoli parduotuvės „Centas“, pastebėjo einančią moterį, kurią sekė tikslu apiplėšti. Konkretaus susitarimo kaip tai darys-nebuvo. Nurodė, jog apie turimą dujų balionėlį M. M. nežinojo ir jie iš anksto nesitarė, kad jis jį panaudos plėšimo metu. Moteriai įėjus į gyvenamo namo trečią laiptinę, M. M. įbėgo jai iš paskos ir griebė už rankinės, kurią mėgino atimti. Jis liko už lauko durų. Girdėjo, kad vyksta grumtynės. Kadangi M. M. ilgai užtruko, todėl pradaręs duris papurškė purškė ašarinių dujų moteriai į veidą. Moteriai pradėjus rėkti ir M. M. nepavykus atimti rankinės, abu pabėgo.

Kaltinamasis M. M. nurodė, kad gerai nepamena ar tarėsi dėl moters apiplėšimo su P. P., ar ne. Pripažino, jog ėjo į miestą abu išgėrę, tikslu ką nors apiplėšti. Kaip tai darys iš anksto nesitarė. Kai moteris užėjo į namo laiptinę ir rakino pašto dėžutę, užėjo iš paskos ir sugriebė jos rankinę, mėgindamas ją ištraukti iš rankų, tačiau moteris stipriai ją laikė ir nepaleido, pradėjo šaukti. Jiems taip besitąsant, nukrito pašto dėžutė. Tada pamatė, jog pradaręs duris, iš lauko į vidų P. P. papurškė dujų link moters, tačiau ir jam kliuvo dujų, dėl ko abu nukrito ant žemės. Dėl to, jog moteris nepaleido rankinės ir šaukė, jie su P. P. pabėgo. Nurodė, kad nesitarė su P. P., kad šis naudos dujas ir apie tai, kad P. P. turi dujų balionėlį, jis nieko iki tol nežinojo.

Šiuo kaltinamųjų aiškinimus, kad jie nesitarė dėl plėšimo, panaudojant P. P. turimą dujų balionėlį teismas vertina kaip siekimą palengvinti savo atsakomybę.

Įrodymų patikrinimui buvo perskaityti kaltinamojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, dalyvaujant jo gynėjui advokatui K. K., kuriuose jis nurodė, kad „ jis su P. P. sugalvojo eiti paieškoti moters ar vyro, tikslu juos užpulti ir pasigrobti pinigų. Jie abu gyvenamų namų kiemais ėjo R. Juknevičiaus gatve ir pamatė priešais ateinančią moterį ir ją sekė. Tuo metu P. P. turėjo ašarinių dujų balionėlį , kurį buvo pasiėmęs iš A. Š.. Moteriai įėjus į gyvenamo namo laiptinę, įėjo ir jie ir pamatė, kad moteris laiptinės pirmame aukšte žiūri į pašto dėžutę ir jis, matydamas, kad moteris turi rankinuką, griebė už rankinuko ir bandė ištraukti, jo neištraukė, nes stipriai moteris jį laikė. Rankinuką bandė ištraukti ir P. P., bet ir jam nepavyko. Nepavykus ištraukti iš moters rankinuko, P. P. išsitraukęs ašarinių dujų balionėlį papurškė moteriai į veidą du kartus. Moteris prieš dujų papurškimą šaukėsi pagalbos. Purškiant P. P. dujas ir jam pateko dujų į akis, burną, pasidarė silpna, jis parkrito ant laiptų ir staigiai atsistojus , nieko nepagrobus abu su P. išbėgo iš laiptinės. Mintis ką nors apiplėšti kilo tik tada, kaip P. P. buvo pasiėmęs dujų balionėlį ir apie tai jam buvo pasakęs (2 tomas b.l. 143, 3 tomas b.l. 21).

Kaltinamasis M. M. neigė davęs tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina faktą, jog būtent dėl to, kad P. P. turėjo dujų balionėlį, jie ir ėjo plėšti, ketindami plėšimo metu galimai panaudoti šias dujas, kaip priemonę, padėsiančią jiems pasiekti nusikalstamų tikslų, kas vėliau jų ir buvo padaryta.

Nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2011 m. kovo 10 d., vakare, įėjus į savo namo laiptinę ir rakinant pašto dėžutę, esančią prie pat lauko durų, įbėgo jaunuolis, kuris griebė už ant rankos kabojusio rankinuko ir pradėjo traukti. Ji rankinuko nepaleido ir pradėjo šaukti. Su užpuoliku jie taip kurį laiką tasę jos laikomą rankinuką, kai tada prasidarė lauko durys. Pamatė iš už durų dar vieną ranką, kurioje buvo dujų balionėlis, iš kurio purškė dujų. Pradėjo graužti akis, gerklę. Ji dėl to su užpuoliku kartu nukrito ant laiptų, tačiau rankinės nepaleido iš rankų. Jai šaukiant pagalbos, užpuolikas paleido rankinę ir su purškusiu dujas asmeniu pabėgo. Užpuolimo metu suplyšo rankinė bei įplyšo jos vilkėta odinę striukė. Nukentėjusioji patvirtino, kad ją užpuolė tik vienas asmuo, o kitas pro duris tik purškė dujas.

Liudytojas A. Š. patvirtino, kad 2011 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, P. P. paskolino ašarinių dujų balionėlį. P. P. sakė, kad dujų balionėlio jam reikia savigynai. Dujų balionėlį P. P. grąžino tą pačią dieną, po kelių valandų. Vėliau P. P. pasakė, kad reikės važiuoti jam į policiją ir pasakyti, kad jis buvo paskolinęs ašarinių dujų balionėlį, nes su dujų balionėlius įvykdė plėšimą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu P. P. parodė gyvenamo namo, esančio R. Juknevičiaus g. 50, trečią laiptinę, į kurią įėjo moteris kurią sekė. Laiptinėje parodė vietą prie pašto dėžučių, kur M. M. sugriebė už moters rankinės, o jis papurškė į veidą dujų. (1 tomas b.l. 94-103).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. M. parodė vietą, nuo kurios R.Juknevičiaus gatvėje sekė moterį, tikslu ją užpulti. Nurodė gyvenamo namo Nr. 50/52 laiptinę, joje vietą prie pašto dėžučių, kurioje kėsinosi iš moters pagrobti rankinę, P. P. papurškus moteriai į veidą dujų ( 2 t. b.l. 144-146).

2011-03-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimta nukentėjusios L. S. rankinė ir odinė striukė ( 2 tomas b.l. 130 ), kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai. Apžiūros metu konstatuoti minėtų daiktų pažeidimai. ( 2 tomas b.l. 131-133; 135-137 ). Rankinė ir odinė striukė pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajai L. S. ( b.l. 134, 138, T.2), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami nukentėjusiajai.

Liudytojas A. Š. pateikė ašarinių dujų balionėlį, kurį buvo davęs kaltinamajam P. P.. ( 2 tomas b.l. 151 ). Dujų balionėlis apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ir apžiūros metu nustatyta, jog tai ašarinių dujų balionėlis, ant kurio yra užrašai DEFENOL SC‘ ir „BKA“ ( 2 tomas b.l. 152-154 ).

Kaltinamieji P. P. ir O. V. kaltais prisipažino visiškai.

Kaltinamasis P. P. parodė, jog 2011 m. kovo mėnesio pradžioje, dienos neprisimena, jis su pusbroliu O. V. buvo Marijampolės mieste. Būdami blaivūs ėjo Draugystės gatve ir pamatė neblaivų vyriškį. Kažkuriam iš jų kilo mintis jį apiplėšti. Kaip tai darys, nesitarė. Pamena, jog praeinančiam asmeniui O. V. rankos alkūne sudavė vieną smūgį į veidą, nuo ko šis krito. Jis nukentėjusiajam paėmė už rankų, kas šis nesipriešinto, o O. V. iš vyriškio drabužių išėmė mobiliojo ryšio telefoną ir jie nubėgo. Vėliau matė, kad tai mobiliojo ryšio telefonas „HTC“. Kitą dieną mobiliojo ryšio telefoną padavė M. M. parduoti, kurį šis pardavė už 100 litų. Pinigus pasidalino ir išleido.

Kaltinamasis O. V. prisipažino, jog būdami su P. P. išgėrę, pamatę gatve einantį neblaivų vyriškį, sugalvojo jį apiplėšti, t.y. atimti pinigus. Jis pasakė P. P., kad priėjęs prie vyriškio jam trenks, o nukritusiam pinigų ieškos P. P.. Prasilenkiant su nukentėjusiuoju, jis rankos alkūne kirto šiam į veidą, nuo ko asmuo parkrito ant šono ir susirietė, rankas sukryžiuodamas ant krūtinės. Tuo metu P. P. nukentėjusiojo rankas prispaudė prie žemės ir laikė, o jis tuo metu apžiūrinėjo drabužių kišenes, ieškodamas pinigų, tačiau rado ir paėmė tik mobiliojo ryšio telefoną HTC, su SIM kortele, kurią bėgdami išmetė. Telefoną pasiėmė P. P., kuris po savaitės pasakė, kad telefoną pardavė už 100 lt. ir jam davė 30 litų.

Parodymų patikrinimo vietoje metu P. P. parodė vietą Draugystės gatvėje, prie darželio Nr.5a, kur pastebėjo einantį neblaivų vyriškį, kurį sekė su tikslu apapilėšti. Parodė vietą prie daugiabučio namo Nr. 19, Draugystės g. ,Marijampolėje, kurioje O. V. sudavė alkūne vyriškiui į veidą ir šiam nukritus jis laikė rankas, o O. V. ištraukė telefoną HTC (1 tomas b.l. 107-108).

Įrodymų patikrinimui buvo perskaityti nukentėjusiojo A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodęs, kad 2011 m. sausio ar vasario mėnesio pradžioje, būdamas kartu su mama parduotuvėje „Mikrovisata“ nusipirko mobiliojo ryšio telefoną HTC jutiminiu ekranu, sumokėdamas 589 litus. Po to nusipirko SIM kortelę „ Labas“ kurios numeris (duomenys neskelbtini). 2011 m. tiksliai laiko neprisimena., galėjo būti ir vasario mėnesio pabaiga, kaip jis baigęs darbą 20 val. išėjo ir nuėjo pas draugus, gyvenančius Dariaus ir Girėno gatvėje. Tiksliai laiko neprisimena, tai galėjo būti apie 22-22.30 val kaip jis išėjęs iš draugo M. L. sugalvojo nueiti iki mamos, gyvenančios (duomenys neskelbtini). Eidamas jis buvo su ausinėmis ir klausėsi muzikos. Jam būnant prie namo, esančio Draugystės g. 17 pajuto iš nugaros smūgį į kairę veido pusę iš šono ir po smūgio parkrito ant žemės. Kas toliau buvo nieko neprisimena, nematė jokių žmonių, o kaip atsikėlė nuo žemės striukės kišenėje nerado mobiliojo ryšio telefono HTC ir suprato, kad jį pavogė. Dėl pagrobto telefono į policiją nesikreipė, nes nematė kas jam kirto, netikėjo, kad telefonas bus surastas. Vėliau jis išmetė telefono dokumentus, pasilikdamas tik pakrovėją. Vėliau iš mamos sužinojo, kad jo ieško policijos pareigūnai nes yra surastas telefonas. ( 2 tomas b.l. 35-36 ).

2011-03-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš N. N. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „HTC, IMEI 354314033301010 ( 2 tomas b.l. 24 ), kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ( 2 tomas b.l. 25-28 ).

Mobiliojo ryšio telefonas „HTC, IMEI 354314033301010, pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam A. G. ( 2 tomas b.l. 29 ), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas nukentėjusiajam.

Neabejotinai įrodyta, kad P. P. ir O. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, tikslu pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrai grupėje iš anksto susitarusių asmenų, sutarę nusikalstamų veiksmų pobūdį, aptarę ir pasiskirstę vaidmenimis, užpuolė nukentėjusįjį A. G. ir, O. V. pavartojus prieš nukentėjusįjį A. G. fizinį smurtą, t.y., smogus alkūne į veidą, pastarajam parkritus, P. P. laikant nukentėjusiojo rankas, kad pastarasis nesipriešintų, O. V. iš nukentėjusiojo drabužių pagrobė A. G. priklausantį 589 lt. vertės mobiliojo ryšio telefoną „HTC“. Veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 180str.1d., požymius, nes fizinis smurtas buvo pavartotas tikslu pagrobti svetimą turtą, be to, laikant nukentėjusiojo rankas, buvo atimta galimybė priešintis.

J. B. turto vagystė, įsibraunant į patalpas

Kaltinamieji P. P. ir Ž. Š. kaltais prisipažino visiškai, tačiau neigė pagrobę kaltinime nurodytas ąžuolines roges.

Kaltinamasis P. P. parodė, kad 2011 m. kovo mėnesio pradžioje, dienos nepamena, būdami išgėrę, kartu su Ž. Š. vakare sugalvojo apvogti (duomenys neskelbtini) kaime esančią J. B. priklausančią sodyba, tikslu surasti spalvoto metalo. Žinojo, kad žemą ten niekas negyvena. Atvykę į negyvenamą sodybą, į namą įlindo išėmę lango stiklą. Pamena, jog rastu kirviu po to išlaužė kitų pastatų lauko duris, išlaužė spynas ir ten taip buvo įsibrovę. Iš vieno pastato pavogė laidą nuo kreizo. Laužtuvu išlaužė kitas pastato duris, kur rado įvairių metalinių daiktų, puodų. Išlaužę trečio pastato duris, rado metalinių daiktų. Prisipažįsta, kad pagrobė visus kaltinime išvardintus daiktus, t.y., aliuminio puodus ir šakutes, aliuminio vandens šildymo bakelius, kitus daiktus, tačiau neigė, jog iš nerakinamo priestato pagrobė ąžuolines arklines roges, nes jų net nematė. Visus daiktus susinešė prie keliuko. Jis paskambino M. U., kuris atvažiavo ir juos parvežė. Pastarajam pasakė, kad jie rado šiuos daiktus šiukšlyne. Vėliau, pasak kaltinamojo, jo prašymu M. U. vogtus metalo gaminius nuvežė ir pardavė į metalo supirktuvę Marijampolėje. Vėliau M. U. atidavė Ž. Š. 50 litų, kuris jam davė 25 litus.

Kaltinamasis Ž. Š. šio nusikaltimo padarymo aplinkybes analogiškai paaiškino, kaip ir kaltinamasis P. P.. Papildė, jog pradžioje jie atėjo prie ūkinio pastato, prie kurio yra priestatas, kur atlupo polietilenu uždengtą langą. Ten rado apie 2 metrus kabelio. Vėliau išėmė gyvenamo namo lango stiklą, jį padėjo prie sienos, bei pro langą įlipo į vidų. Iš namo paėmė tris ar keturis aliuminio puodus , kuriuos susidėjo į maišą. Nuo dujinės viryklės nuėmė tris degiklius, paėmė aliuminio šakučių, išėmė iš pečiaus vandens šildymo bakelį. Pamena, kad išlupo lauko virtuvės durų spyną ir pateko į vidų. Iš lauko virtuvės pagrobė pečiaus vandens šildymo bakelį, aliuminio puodą. Patvirtino, jog jokių arklinių ąžuolinių rogių nepavogė, nes jų net nematė. Vogtų daiktų parsivežimo ir realizavimo aplinkybes nurodė taip pat, kaip ir kaltinamasis P. P..

Nukentėjęs J. B. parodė, kad 2011 m. kovo 12 d., apie 10 val., atvykęs į jam priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini)., pastebėjo, kad išlaužtos visų pastatų lauko durys, išimti namo lango stiklas, įsibrauta į lauko virtuvę, ūkinį pastatą, iš kurių pagrobti kaltinime nurodyti daiktai. Viso pagrobta turto už 540 lt. Nurodė, jog buvo pagrobtos ir arklinės ąžuolinės rogės, kurias įvertina 200 lt. Civilinio ieškinio nereiškė, nes pažįsta kaltinamuosius ir jie jo atsiprašė, nors žalos ir neatlyginę.

Liudytojas M. U. patvirtino, jog 2011 kovo mėn. paskambinus P. P., pastarąjį su Ž. Š. parvežė su kažkokias maišais, kuriuose buvo aliuminio įvairių puodų ir kitų gaminių, iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Kaltinamieji jam sakė, kas šiuos daiktus rado šiukšlyne ir prašė parduoti metalo supirktuvėje. Apie vagystę nieko nežinojo. Minėtus daiktus kitą dieną pardavė metalo supirktuvėje gal už 100-200 lt., gerai nepamena. Pinigus atidavė kažkuriam iš kaltinamųjų. Nurodė, kad jokių rogių nematė ir nevežė.

Liudytojas V. A. nurodė, jog dirba metalo supirktuvėje. Jis M. U. nepamena., tačiau patvirtino savo parodymus, kuriuos yra davęs ikiteisminio tyrimo metu, jog galimai ir šis asmuo 2011 m. kovo mėnesį buvo atvežęs parduoti metalo, ir kaip pamena , su savimi neturėjo jokio dokumento. Vaikinas sakė, kad atveš vėliau dokumentą ir jis tada išrašys metalo pirkimo pridavimo sutartį, tačiau taip ir neatvežė. Koks buvo atvežtas maišuose metalas, neprisimena.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta J. B. priklausanti sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Sodyboje yra gyvenamas namas, lauko virtuvė, ūkinis pastatas ir du priestatai. Nustatyta, jog iš medinio namo išimtas lango stiklas, kuris yra sutrūkęs ir atremtas į namo sieną. Namo durys atidarytos, išlupta durų užrakinimo grandinėlė, nežymiai apgadintos durys. Namo svetainėje iš sofų-lovų išversta patalynė, atidaryta spinta, stalčiai. Namo virtuvėje yra dujinė viryklė, kurioje nėra trijų degiklių, stalo stalčius atidarytas, matosi kūrenimo krosnis, kurios viršuje nėra vandens šildymo bakelio. Lauko virtuvės pastato durų užraktas išluptas iš staktos, viduje yra krosnis , kurios viršuje nėra vandens šildymo bakelio. Ūkiniame pastate nuo durų nuimta užrakinimo spyna. Prie ūkinio pastato rastas kirvis, mediniu kotu ir rūdimis padengta galva, kuris paimtas ( 2 tomas b.l. 67-82 )

Parodymų patikrinimo vietoje metu P. P. parodė J. B. sodybą , esančią (duomenys neskelbtini), kurią apvogė su Ž. Š.. Parodė namą, iš kurio lango išėmė stiklą, pro kurį abu įlindo šį namo vidų ir pagrobė įvairių metalinių daiktų: puodų, dujinės viryklės degiklius, laužtuvą. Nurodė pastatą, iš kurio išėmė langelį, pro kurį pateko į vidų ir paėmė laidą ir kirvį. Parodė pastatą, nuo kurio durų laužtuvu nulaužė durų spyną. Parodė lauko virtuvės pastato duris, kurio spyną su laužtuvu nulaužė ir iš virtuvės pagrobė keletą puodų, metalinį katilą (1 tomas b.l. 94-103).

Įvykio vietos apžiūros metu paimtas kirvis mediniu kotu, grąžintas nukentėjusiajam J. B. ( 2 tomas b. l. 103 ), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas nukentėjusiajam.

Iš kaltinimo P. P. ir Ž. Š. šalintinas 200 lt. vertės arklinių ąžuolinių rogių pagrobimas, nes neįrodyta, jog kaltinamieji pagrobė nukentėjusiajam priklausančias minėtas roges. Kaltinamieji pripažino pagrobę visus nurodytus nukentėjusiojo daiktus, išskyrus roges, ir teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti, kad jie nevogė rogių. Be to, juos nuo sodybos vežęs liudytojas M. U. taip pat nurodė, kad jis jokių rogių nematė ir nevežė. Dėl to, yra pagrindo manyti, kad minėtas roges iki kaltinamųjų vagystės galėjo pagrobti kitas asmuo ( asmenys).