Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Neringai Musinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. kovo 1 d.) tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.). Šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyti atvejai, kada leidimai nešiotis ir leidimai laikyti ginklus, šaudmenis panaikinami. Pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Kaip matyti, ši teisės norma leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (šaudmenis) panaikinimą sieja su policijos turimais duomenimis apie asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į paminėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2015 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės nustatytinos vertinant įrodymus pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo sprendimą panaikinti pareiškėjui 2015 m. gruodžio 4 d. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus lėmė gauti duomenys apie pareiškėjo veiksmus 2015 m. lapkričio 27 d., kuomet jis veikdamas bendrininkų grupėje, nebaigtos statybos namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą pareiškėjo teisę atgauti 4000 Eur skolą, pagrasino panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojo prieš nukentėjusį asmenį jį sugriebus rankomis keletą kartų už striukės ir stipriai kelis kartus stumdė į aplinkoje esančius daiktus bei spyrė koja, bei pagrasino prirakinti nukentėjusį asmenį antrankiais. Paminėti faktai iš 2017 m. gegužės 15 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutarties charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Taigi, iš Konstitucinio Teismo nutarimų seka, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.

Tai, kad dėl šių pareiškėjo veiksmų, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nėra reikšminga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės tokio pobūdžio bylose, pažymima, jog tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 3 d.) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-328/2014).

Konstatuotina, kad minėtoje 2017 m. gegužės 15 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartyje nustatytos aplinkybės atitinka aptariamoje teisės normoje (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.) nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas/panaikinimas (žr., pvz., procesinius sprendimus administracinės bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014).

Surinktų duomenų visuma patvirtino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tuo tarpu sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo) pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė) tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2833/2012). Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Ginčijamas sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju ginklų ir šaudmenų apyvartos teisinių santykių srityje taikomas leidimų nešiotis ir laikyti ginklus panaikinimas nelaikytinas baudimu, o yra prevencinė priemonė, siekiant užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, todėl atmestini skundo argumentai dėl pakartotinio nubaudimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 17-IL-20-01452-e Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, atmestinas ir skundo reikalavimas sugrąžinti pareiškėjui teisę laikyti (nešiotis) ginklą.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo L. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.