- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-57-334/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21079-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- L. Ž.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 284 straipsnį ir nubaustas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Bausmė paskirta atlikti areštinėje, jos pradžią skaičiuojant nuo L. Ž. sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.
Kardomosios priemonės - 2018 m. gegužės 10 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktas nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.
Priteista iš L. Ž. 9,50 Eur (devyni eurai penkiasdešimt euro centų) proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nuosprendžiu L. Ž. nuteistas už tai, kad jis, 2018 m. gegužės 6 d., apie 0.17 val., viešojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) trečiojo aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, įžūliais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. L. į veidą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, t. y. nežymų A. L. sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti, sumažinti paskirtos arešto bausmės dydį ar sušvelninti paskirtą bausmę.
3. Skunde nuteistasis dėsto įvykio aplinkybes ir teigia, kad tyrėja netinkamai užfiksavo jo paaiškinimus, dėl ko nepagrįstai buvo priverstas pripažinti savo kaltę tik iš dalies. Nuteistasis teigia, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir jo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių buvo tikslūs ir teisingi, todėl mano, kad jo atžvilgiu buvo galimybė taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.
4. Nuteistasis nurodo, kad 2018 m. lapkričio 8 d. gimė dukra ir jis nori susirasti darbą bei padėti išlaikyti šeimą. Prašo į tai atsižvelgti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo L. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo L. Ž. apeliaciniame skunde neginčijama kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, skunde keliamas tik paskirtos bausmės individualizavimo klausimas.
8. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, padarytai nusikalstamai veikai (-oms) adekvačias ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tuomet, kai ji bus tinkamai individualizuota, tai yra paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius.
9. L. Ž. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, t. y. pagal BK 284 straipsnį. Įstatymų leidėjas už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju buvo parinkta arešto bausmė, kurios trukmė nustatyta nežymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L. Ž. ir parinkdamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. L. Ž. padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis (t. 1, b. l. 45-54) anksčiau jis teistas 7 kartus, įskaitant ir už nusikaltimus nuosavybei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už nusikaltimus susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnamečiu. L. Ž. sistemingai baudžiamas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 70-93) daugiausia pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį – smulkią vagystę, paskirtų baudų nemoka. Visi šie duomenys leidžia manyti, jog tokiu būdu nuteistasis pelnosi pragyvenimui. L. Ž. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės (tarp jų ir ilgalaikės), tačiau net ir bausmės atlikimas struktūrizuotoje aplinkoje jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Akivaizdu, jog toks elgesio modelis yra nuteistojo gyvenimo būdas ir paskirtos švelnesnės bausmės nebus pakankamos jo antivisuomeninėms nuostatoms pakeisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta trumpalaikio laisvės atėmimo, t. y. arešto bausmė yra proporcinga ir adekvati bausmės rūšis, kuri atitinka padarytos veikos pavojingumą bei paties L. Ž. asmenybę. Pažymėtina, kad už šio nusikaltimo padarymą yra numatyta ir terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų visumą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant būtent arešto bausmę. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
11. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas, skirdamas arešto trukmę, bendrųjų bausmės skyrimo principų taip pat nepažeidė. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimo padarymą asmeniui skirtina nuo 15 iki 90 parų arešto bausmė, šios bausmės vidurkis yra 52,5 paros. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nėra L. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskyrė arešto bausmės trukmę artimą sankcijos vidurkiui. Įvertinus L. Ž. asmenybę ir jo pavojingumą visuomenei, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jam paskirta bausmė negali būti laikoma per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu, todėl dar labiau mažinti paskirtąją bausmę ar keisti ją švelnesne nėra jokio pagrindo.
12. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 64¹ nuostatų, tačiau teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tačiau bausmė vienu trečdaliu gali būti sumažinama tik tuomet, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio turinio analizė leidžia teigti, kad bausmės sumažinimas vienu trečdaliu priklauso nuo to, kokia tvarka vyksta pats baudžiamasis procesas, nuo to, kokia tvarka yra atliekamas įrodymų tyrimas, ir nuo kaltininko valios pripažinti savo kaltę. Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas vyko įprastine tvarka, kadangi nuteistasis L. Ž. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltės nepripažino, jis nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Jis teigė, kad tyčinio smūgio nesudavė, tik gynėsi ir rankomis atstūmė nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė į koridoriaus sieną ir susižalojo. Analogiškas įvykio aplinkybes L. Ž. nurodė ir savo apeliaciniame skunde. Tačiau byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam L. Ž. sudavė smūgį į veido sritį nukentėjusiojo A. L., liudytojų A. B., E. M. parodymais. Specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajam A. L. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (specialisto išvada Nr. G580/2018 (05) t.1, b. l. 37). Šiuo atveju pripažinti, kad L. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, kadangi nebuvo vienos iš privalomųjų sąlygų tam, kad nuteistajam galėtų būti sumažinta paskirta bausmė vienu trečdaliu, t. y. visiško kaltės pripažinimo.
13. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kad jam gimė dukra ir jis nori pradėti dirbti bei padėti išlaikyti šeima, vertinamos teigiamai, tačiau tai nesudaro pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo teisingai paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad pagal BK 49 straipsnio 5 dalį, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Sutinkamai su BPK 354 straipsnio nuostatomis, arešto atlikimo tvarka pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip numatyta BPK 362 straipsnio 1 dalyje, klausimus be kita ko ir dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal šio Kodekso 354 straipsnį, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Taigi, jei nuteistasis iš tikrųjų nori pradėti dirbti ir paskirta bausmė trukdys jo darbui, siekdamas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, su atitinkamu prašymu bei pateikęs jo prašymą pagrindžiančius duomenis, jis gali kreiptis į bausmės atlikimo vietos apylinkės teismą.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta bausmė L. Ž. individualizuota tinkamai ir nėra per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.