Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog savo kaltę pripažįsta ir parodė, jog 2016 m. birželio mėnesį, tiksliau datos nepamena, jis kartu su sese M. B. dviese išėjo iš savo namų pas močiutę R. R. parsinešti bulvių. Močiutė R. R. gyvena netoliese nuo jų namų, keliuku reikia eiti 1 kilometrą apie 20–30 min. Atėjus pas močiutę, sesuo nuėjo padėti tvarkyti močiutei, o jis taip pat padėjo močiutei dirbti, tiksliai neprisimena kokius darbus. Pas močiutę tuo metu gyveno pusbrolis G. M.. Padėjus močiutei, po to susikrovė iš rūsio bulves į karutį, jis su M. iš karto važiavo namo. Jis stūmė karutį su bulvėmis, o M. ėjo šalia. Kuriuo metu prie jų prisijungė G., nepamena, tačiau jis ėjo šalia. Kaltinamasis nurodo manęs, jog G. eina kartu su jais pas juos į namus, nes jis ateidavo į jų namus. Eidami keliuku pro kriaušės medį, G., nieko nesakydamas, pastūmė M. savo abiem rankomis jai įsiremdamas į ranką, šoną. M. neišlaikiusi lygsvaros nukrito ant žemės. G. M. pastūmė M. B. ir pasakė, kad reikia ją „patvarkyti“. G. staiga vienu judesiu numovė M. kelnes kartu su kelnaitėmis. Tai pavyko jam padaryti greitai, nes M. vilkėjo sportines kelnes. G. M. iš M. B. batų išvėrė raištelius ir jais pririšo prie medžio kojas, tada „tvarkė“ ją. Vieną koją pririšo prie tvoros stulpo, kitą prie medžio, ar šalia buvusio kuolo. Taip M. liko gulėti pražergtomis kojomis. Tuo metu G., nusismaukdamas kelnes žemyn apnuogino savo lytinius organus, užgulė M. ir atliko lytinį aktą. Sesuo verkė, o kaltinamasis laikė sesers rankas, tuomet G. M. numovė jos kelnaites, nusismaukė savo kelnes, įkišo jai savo daiktą, kažką padarė. Po to, kaltinamasis nurodė, jog jis nuėjo įkišti jai, o G. M. laikė rankas. Visą laiką sesuo verkė, G. M. jai laikė uždengęs burną. Nežino, kodėl taip pasielgė, taip atsitiko pirmą kartą. Iš pradžių nelabai suprato, kas įvyko, kai jai kišo, tik po to suprato. Suprato, kad kelis kartus įvyko lytiniai santykiai prie kriaušės. Po to visi apsirengė ir kaltinamasis su seserimi nuėjo namo, o G. M. nuėjo atgal pas močiutę. M. B. pati atsirišo kojas, parsinešė raištelius ir susivarstė batus namie. M. spardėsi ir šaukė „Dinkit“. Kaltinamasis matė, jog G. lytinį aktą užbaigė spermos išsiliejimu. Spermą jis išliejo šalia ant žolės, ne į M. lytinius organus. Kaltinamasis nurodė, jog jam buvo pirmas patyrimas lytiniuose santykiuose. M. tuo metu, kai jis ją užgulė, nesipriešino, nieko nesakė. Tik verkė. Matė, kad verkė. Jo lytinis aktas truko 2–3 minutes laiko. Akto jis neužbaigė spermos išsiliejimu. Tiesiog pats nusprendė nebeatlikinėti akto ir viskas. Prieš užgulant M., G. liepė jai čiulpti jo varpą, tą M. padarė, tik po to ją užgulė. Čiulpė G. varpą neilgai, kelias minutes. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog M. čiulpė G. po lytinio akto, tačiau nurodė, jog gali prisiminti nevisiškai, nes nebenori nieko prisiminti. Dėl antro karto kaltinamasis nurodė, jog po poros savaičių po įvykio prie kriaušės, galėjo būti 2016-06-14, ryte, jis su M. dviese atėjo pas tą močiutę R. R., ten reikėjo nupjauti žolę. Atėjus pas močiutę, G. jau pjovė žolę vienoje pusėje, tuome kaltinamasis pradėjo pjauti kitoje pusėje. M. buvo namo viduje, nes močiutė išvažiavo pas gydytoją į Kelmę. Po kiek laiko G. M. nuėjo į kambarį ir su M. B. vėl atliko lytinį aktą. G. M. paprašė kaltinamojo palaikyti M. rankas. Jis laikė M. B. rankas, ji gulėjo lovoje, kojos buvo pririštos: viena prie radiatoriaus kita prie stalo. G. M. pririšo špagatu. M. nesutiko atlikti lytinį aktą, nes reikėjo palaikyti jos rankas. Kaip nupiešta piešinėlyje pririšta M. teisingai, tik atvirkščiai, jos galva buvo kitoje lovos pusėje. Kambaryje buvo lova, spinta, stalas, radiatorius. M. kelnaitės jau buvo numautos, nematė, kaip jai buvo numautos kelnaitės. Kai jis atėjo į kambarį, G. jau buvo įkišęs jai varpą, jis paprašė palaikyti M. rankas. G. M. lytinio akto nepabaigė, varpą buvo įkišęs, bet sperma neišbėgo. Po to kas vyko, nelabai pamena, tik tai, kad jis pats po to santykiavo su M., nebaigė lytinio akto. Nei jis, nei G. M. lytinio akto antrą kartą nebaigė, nes matė, kad sperma neišsiliejo. Jam niekas neliepė taip elgtis. Po lytinio akto jis išėjo toliau pjauti žolę, todėl nematė, ką darė pasilikęs kambaryje G. su M.. Kas ją atrišo – nematė. Nurodo, jog su G. nebuvo iš anksto susitarę, viskas įvyko spontaniškai. Sesers atsiprašė, ji sakė, kad jam atleido.Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog savo kaltės nepripažįsta, M. B. nežagino ir nevertė santykiauti oraliniu būdu, jai negrasino. Mano, jog jį apkalba M. B. ir V. B., nes B. šeima yra skolinga kaltinamojo G. M. šeimai ir tikisi išvengti skolos grąžinimo. Nurodo, jog jį apkalbėjo ir neturi ko paaiškinti teismui, tik tai, kad palydėjo V. B. ir M. B. iki kriaušės, padėjo stumti karutį, o dėl antro karto, pas močiutę, nurodė, jog M. ravėjo daržus pas močiutę, o jis pjovęs žolę ir nieko jai nepadarė. Paskutinio žodžio metu nurodė, kad, jeigu teismas nuspręstų, jog jis kaltas, prašo skirti arešto bausmę, kurią pageidauja atlikti.Nukentėjusioji M. B. teisiamojo posėdžio metu neapklausta, jos duoti parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p. 4 p. Apklausos metu nukentėjusioji M. B. parodė, kad 2016 m. vasarą, galimai birželio mėnesį, apie 16 val., ji kartu su broliu V. iš namų išėjo pas močiutę parnešti bulvių. Nuėjus pas močiutę, pas ją namuose pamatė G. M., kuris tuo metu gyveno pas močiutę. Pažymi, kad G. žinojo, kad jai 12 metų, nes girdėjusi, kaip jis klausė V. apie tai ir V. jam pasakė, kad jai 12 metų. Pas močiutę susidėjus bulves, maždaug po 20 minučių laiko išėjo link namų. Kartu su jais pasisiūlė eiti G. ir jie tam neprieštaravo. Jis dar pasiėmė karutį, į kurį jie įsidėjo bulves. Einant pakeliui link namų auga kriaušės medis ir ten prie jos G., kaip jai atrodo, tyčia išvertė lauk tas bulves iš karučio ir jie pradėjo rinkti jas. Mano, kad G. buvo suplanavęs ją išžaginti ir tyčia išvertė tas bulves, kad ją sustabdytų. Tai tas bulves visi trys pradėjo rinkti ir dėti atgal į maišą. Surinko tas bulves ir įdėjus jas vėl atgal į karutį G. staiga ją parvertė spirdamas jai į kojas, pataikė į kojos kauliuką ir rankomis įrėmęs į krūtinę. Nuo pastūmimo ji nukrito ant nugaros. Tada iš karto G. pripuolė prie jos ir jai pradėjo mauti vilkėtas timkes, kurios labai lengvai nusimovė kartu su kelnaitėmis. Ji bandė dar keltis, tačiau V. jai suėmė už rankų ir laikė jas iškėlęs jai virš galvos. Tuo metu ji gulėjo tik su maikute ir megztiniu bei batais ir apnuogintais lytiniais organais. G. turėjo kišenėje „šniūrą“ – tokį „zilkinį“ ir peilį. Tą „šniūrą“ perpjovė ir jai surišo kojas, kiekvieną atskirai. Vieną koją pririšo prie „dratų“ – stulpai ten tokie, o kitą – prie kriaušės medžio. „Šniūras“ buvo ilgas. Ji, kol rišo jai kojas, bandė spardytis, muistytis, tačiau jos rankas laikė V., o G. rišo kojas. Iš pradžių vieną koją, po to kitą. Dar vienu momentu, kai spardėsi, V. pagrasino, kad išlauš rankas, jei nebaigs. Tada ji nebesimuistė ir nebesispardė. V. ji išsigando, nes jis ją anksčiau yra mušęs be jokios priežasties. Pažymėjo, kad jos kojos buvo surištos labai išžergtos ir jai labai skaudėjo. V. su G. viso nusikaltimo metu tarpusavyje nieko nekalbėjo, ji galvoja, kad jie jau greičiausiai iš anksto viską buvo susitarę. Ji bandė rėkti, tačiau V. jos abi rankas laikė savo viena ranka, o kita uždengė jai burną. Ten nuošali vieta ir niekas ten nevaikšto bei negyvena. Niekas jos negirdėjo. Tada G. nusismaukė savo treningines kelnes ir užgulęs ją, jis savo lytinį organą įkišo į jos lytinius organus. Jo lytinis organas sunkiai „lindo“, bet G. vis tiek grūdo per prievartą, bei pradėjo savo lytinį organą stumdyti pirmyn ir atgal. Jai tuo metu labai skaudėjo, ji verkė, šaukė: „Paleisk“, bet G. nieko nesakė. Viską atlikinėjo be žodžių. Tai tęsėsi apie 5 minutes laiko, iki 5 minučių laiko, jai taip pasirodė, kad labai ilgai. Po to, kai nebeatlikinėjo šių veiksmų, tiesiog nustojo ir tiek, atsistojo, priėjo prie V. ir perėmė laikyti jos rankas ir uždengė jos burną. V. tada nuėjo prie jos kojų ir prasisegęs savo džinsinių kelnių klyną išsitraukė savo lytinį organą ir užgulęs ją, savo kietą lytinį organą įkišo į jos lytinius organus. Jam taip pat sunkiai „lindo“, jai labai skaudėjo. V. šiuos veiksmus atlikinėjo kiek trumpiau, gal iki 2 minučių laiko, ne daugiau, ir tiesiog pabaigęs atsistojo, užsisegė kelnes. Prieš tai buvo užgulęs. Po to abu vaikinai jai atrišo kojas. Vieną G., kitą V.. Matė, kad „šniūrus“ pasiėmė su savimi G., įsidėjo į kišenę. Po to atsitraukė kiek toliau ir kalbėjosi kažką. Ką kalbėjosi, negirdėjo, buvo paėję kiek toliau. Ji tuo metu susirado savo kelnes, kelnaites ir jas apsimovė. G. priėjęs prie jos pagrasino: „Nebandai niekam sakyti, nes kitaip padegsiu jūsų namus“ ir apsisukęs nuėjo. V. tuo metu pasiėmė karutį su bulvėmis ir vežė link namų. V. ėjo pirmas, o ji nuo jo atsilikus maždaug per 10 žingsnių ėjo jam iš paskos link namų. Ji buvo nusiverkusi ir eidama keliu namo visą laiką verkė. V. net nebandė jos raminti ir net neatsisuko nė karto pažiūrėti, ar ji eina iš paskos. Ji pakeliui nusiprausė veidą pelkėje, nusiramino ir nusivalė ašaras, nes G. sakė, kad nematytų jos niekas nusiverkusios, nes, jei pamatys, jai bus blogai. O jei pamatys kas nusiverkusią, tai iš karto paskambins neva G. ir jis viską sužinos. Namo parėjo nusiraminusi ir mama net nesuprato, kad ji verkė. Niekam apie tai, kas įvyko, nesipasakojo. V. iškrovęs parsivežtas bulves išvarė karutį, kaip suprato, atgal V. pas „babą“. Jai nieko nesakė. Ji parėjusi nuėjo miegoti. Atsikėlusi pamatė, kad jos kelnaitės kruvinos. Tada ji jas su muilu pati išsiplovė, mama jų kruvinų nematė. Namie jai iš viso tris dienas dar skaudėjo lytinius organus. Negalėjo net atsisėsti, nebent tik atsigulti. O atsigulus taip pat skaudėjo. Po šio įvykio V. nieko su ja nekalbėjo ir ji su juo nekalbėjo, tik maždaug po 2 savaičių jis jos paklausė, ar ji eis į mokyklą. Apie tai, kas nutiko, jis su ja nieko nekalbėjo, nors visi kartu eidavo kartu į mokyklą. Eidavo V., ji, I., N., G., L.. Po šio įvykio ji G. nebuvo sutikusi nei mokykloje, nei kur kitur, sutiko tik tada, kai jis ją antrą kartą išprievartavo. Tai buvo maždaug po 2 savaičių laiko. Ji močiutės paprašyta atėjo pas ją, nes reikėjo padaryti valgyti. Močiutė turėjo išvažiuoti pas gydytojus. Ji sutikusi. Dar močiutė buvo paprašiusi gėlynus sutvarkyti. Tai padaryti ji sutikusi. Eidama pas močiutę ji nežinojo, kad pas ją yra G.. Tikėjosi, kad jo nebus. Nors žinojo, kad jis ten gyvena, bet močiutė sakė, kad G. naktį nebuvo. Paskui paaiškėjo, kad jis grįžo paryčiais, apie 4 val. ryte. Ji atėjusi apie 8 val. ryte. Kartu su ja atėjo ir V., nes močiutė prašė jo nupjauti žolę. Eidami su V. kartu pas močiutę nieko su juo visiškai nekalbėjo. Atėjus močiutė jai pasakė, kad G. dar miega. Ji močiutei pasakė, kad nenori būti viena, kodėl, neaiškino. Tačiau močiutė prašė, kad būtų, ji pagaliau sutikusi. Išvažiavus močiutei, G. iš karto, maždaug po 2 minučių laiko, atsikėlė. Jis kartu su V. nuėjo į lauką pjauti žolę, o ji likusi namie viena. Gamino valgyti – kepė kiaušinienę. Pataisė arbatos, nes tai padaryti prašė močiutė. Visa tai gamino G. ir V.. Po to, kai išvažiavo močiutė, praėjus maždaug 30 minučių laiko į namus parėjo V. kartu su G.. Jie visada buvo kartu. Ji tuo metu šlavėsi kambaryje tarp dviejų lovų ir tik įėjus G. su V. pirma nuėjo atsigerti vandens į virtuvę. G. net negėrė vandens, tačiau apsisukęs priėjo prie jos, nieko jai nesakydamas ją parvertė ant lovos. Jis suėmė jai už kojų ir kėlė jas abi į viršų, dėl to ji nukrito ant lovos aukštelninka ant nugaros. Ji pradėjo spurdėti, muistytis ir tada G. pakvietė V.. V. tiesiog atėjęs ją laikė prispaudęs. Laikė vėl jos rankas iškėlęs jai virš galvos. Laikė jos rankas stovėdamas lovos viršugalvyje. Tuo metu G. atsegė jos vilkėtų džinsų sągą ir juos numovė kartu su kelnaitėmis. Ji vėl likusi apnuogintais lytiniais organais. Tada vėl išsitraukė turėtą „šniūrą“ ir vieną koją pririšo prie radiatoriaus, kitą – prie kitos lovos, ir vėl jos kojos buvo stipriai pražergtos. Tada G. apsinuogino lytinius organus ir ją užgulė. Matė tuo metu jo sustandėjusį lytinį organą. Jis ant lytinio organo nieko neužsidėjo ir visą laiką tylėjo, nieko nesakė. Tada vėl kišo savo lytinį organą į jos lytinius organus, kuris vėl sunkiai lindo ir tuo metu jai labai skaudėjo. Visa tai vyko apie 10 minučių laiko. Pažymėjo dar ir tai, kad po to, kai pririšo kojas, G. užkabino laukutines duris. Jutusi kaip išbėgo kažkoks skystis, kuris subėgo į jos lytinius organus. Ji visą laiką muistėsi, šaukė, tik V. jai laikė už burnos. Tada, kai G. pabaigė, jis išėjo į lauką ir iš kažkur parsinešė obuolį, kurį įkišo jai į burną. Ji negalėjusi jo išspjauti, nes įkišo gan giliai. Tuo metu, kai nešė obuolį, V. ją laikė, nieko nesakė. Kai užkišo obuoliu jai burną, tada V. apnuoginęs savo lytinį organą taip pat kišo jį į jos lytinius organus, o tuo metu G. laikė ją už rankų. Tuo metu nei vienas, nei kitas nieko nesakė, nieko nekomentavo. V. vėl užtruko trumpiau, apie 2 minutes laiko. Jam neišbėgo joks skystis ir jam, kaip supratusi, net nesustandėjo lytinis organas. Pirmą kartą prie kriaušės tai buvo sustandėjęs, o šį kartą ne. Kai V. pasitraukė, G. pamerkė akį V. ir V. nuėjo laikyti jos rankų, o G. savo sustandėjusį lytinį organą įkišo vėl į jos lytinius organus. Visa tai užtruko apie 5 minutes laiko. Jam niekas nebeišbėgo. Po to, kai G. baigė, jis jai atrišo vieną koją, V. kitą. Tada jie abu išėjo į lauką. Ji apsirengė ir išėjo namo. Jie jai nieko nesakė. Eidama verkė, jai skaudėjo lytinius organus. Parėjusi namo jis pasakė mamai tai, kas įvyko, ir mama paskambino močiutei pasakyti, kad ji nebeateis. Mamai pasakiusi, kad V. su G. prie jos lindo ir kad savo lytinius organus jie įkišo į jos lytinius organus. Mama jai pasakė, kad eitų pagulėti. Tėtis tuo metu ravėjo daržus, nieko negirdėjo. Atsikėlusi ji viską papasakojo tėčiui. V. tuo metu dar nebuvo grįžęs. Tėtis taip pat ja patikėjo ir apie 14 val. grįžus V. tėtis jį apšaukė ir mušė. V. jam neprisipažino, ką su ja padarė. Ir tą vakarą viskas baigėsi. Tėtis dar vėliau skambino G. tėvams, tačiau G. tėvai netikėjo tuo, ką pasakojo telefonu tėtis. Močiutei niekas nepasakojo, kas vyko. Dar po dviejų savaičių ji apie tai, kas įvyko su G. ir V., pasipasakojo sesės draugui S. B.. Jis tuo metu pas juos šiek tiek gyveno. Tai jam pasipasakojo tiesiog pati, atrodė patikimas ir niekam nesakys. Jam viską papasakojo lauke, niekas daugiau negirdėjo. V. po šio įvykio taip pat buvo tylus, su ja nebendravo. Prie jos nelindo. Po šio įvykio jai tris dienas skaudėjo lytinius organus ir vėl buvo kraujo ant kelnaičių. Jas išsiplovė pati. Po šio įvykio G. jai grasino mokykloje vieną kartą, sakė, kad pagavęs užmuš dėl to, kad papasakojo viską. G. ji išsigandusi. Teigia, kad ant jos kojų buvo likę surišimo žymių, sužalojimai. Tačiau jų niekam nerodė. Užgijo savaime (1 tomas, b. l. 87–90). Nukentėjusioji apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė analogiškus parodymus, kaip ir pirminės apklausos metu, bei papildomai paaiškino, kad antrojo išžaginimo metu pas močiutę namuose G. su V. buvo surišę ne tik jos kojas bet ir rankas, jai jas iškėlus virš galvos. Rankas rišo prie lovos atramų, tačiau tęsiant apklausą nurodė, kad rankos buvo pririštos prie radiatoriaus. Teigia, kad lytinių santykių metu jai bėgo kraujas iš lytinių organų. Teigia, kad tai ne mėnesinių kraujas. Ant lovos kraujo neliko, nes G. buvo patiesęs skudurą, kurį padėjo jai po užpakaliu. Tai tas skuduras ir buvo išsitepęs krauju. Po visko tą skudurą G. išnešė lauk. Dėl pirmojo išžaginimo prie kriaušės ji paaiškino, kad G. ją nuvertė tuo metu, kai ji sustojusi ir pasilenkusi užsirišti batą. Papildomai paaiškino, kad šio įvykio metu jos rankos taip pat buvo surištos viena su kita „zilkiniu šniūru“. Rankas prilaikė V., kai ją žagino G., taip pat laikė uždengęs ranka burną. V. su G. keitėsi vietomis po to, kai G. V. pamerkė akį. Po visų įvykių G. ją sutikęs mokykloje prašė niekam nieko nesakyti, nes priešingu atveju ją užmuš ir padegs. Iš viso buvo du kartai, kai G. jai grasino. V. jos atsiprašė dėl visko. Patikslino, kad kelnės prie kriaušės medžio buvo nusmauktos, o pas močiutę visiškai nuvilktos (1 tomas, b. l. 103–106). Nukentėjusioji M. B., papildomai apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė analogiškus parodymus, kaip ir pirminių apklausų metu, bei papildomai paaiškino, kad G. prie kriaušės medžio dar jai liepė čiulpti jo lytinį organą. Ji pakluso jo norui, nes buvo priversta. Visa tai vyko tą pačią dieną, kaip ir lytiniai santykiai. G. jai liepė čiulpti prieš lytinį aktą. Tai truko kelias minutes. Ji tuo metu jautėsi blogai. V. tuo metu stovėjo. Buvo išsigandusi, kad G. nepadarytų nieko blogo. Čiulpti jo lytinį organą G. jai liepė ir pas močiutę namuose, kai buvo išžaginta, tuo metu, kai jau buvo išžaginta ir kai jau buvo atrišta. Pakluso G. prašymui, nes jo bijojo. Tuo metu V. buvo lauke. Čiulpė G. lytinį organą apie 2–3 minutes laiko. Keisdama pirminius parodymus nurodė, kad prie kriaušės jos brolis V. nieko nedarė, tik laikė jos rankas, nurodė, kad nori brolį išsukti, kad neliktų kaltas. Brolis jos atsiprašė. Tačiau aiškindama įvykio aplinkybes visgi nurodė, kad tiek V., tiek G. su ja lytiškai santykiavo, o G. dar liepė ir pačiulpti jo lytinį organą. Nurodė, kad nori atleisti abiem vaikinams, tik su ta sąlyga, kad visa tai daugiau nesikartotų. V. jau atsiprašė kokius tris kartus. G. dar neatsiprašė. Mano, kad abu kartus išžaginta buvo G. iniciatyva, nes jis merkdavo akį V.. Tačiau G. žodžiu neragino ir nevertė V. žaginti jos (1 tomas, b. l. 117–119).Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą ir liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. B. jai pasipasakojo, kad ją G. M. ir V. B. išžagino, o oraliniu būdu tenkino G., nes to jis reikalavo. Darė tai, ką liepė G., nes jo bijojo. Sakėsi, kad niekam apie tai nesipasakojo, nes gėdijasi. Taip pat M. sakė, kad labai bijo G., jo motina E. buvo atėjusi prie mokyklos, kurioje mokosi M., ir reikalavo pasakyti telefoną ir adresą, kur gyvena, tačiau M. išsigandusi pabėgo. Atstovė pagal įstatymą nurodė, jog mergaitė šiuo metu geriau mokosi, adaptavosi pas globėją, išmoko tvarkytis, yra gerokai ramesnė, nei tik patekusi pas globėjus. M. dėl įvykio kalbėdama labai jaudinosi, tikrai nesišypsojo dėl įvykių ir labai išgyveno, nurodydama, jog dabar ji yra „purvina“. Liudytoja G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai laiko nepamena, bet galėjo būti, kaip nurodyta pirmoje apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, jog 2016-09-19, apie 15 val., į Kelmės rajono Pakražančio sen. atėjo jos prižiūrimos šeimos A. K. nepilnametė dukra M. B. ir pasakė, kad 2016 m. vasarą, birželio mėn. pabaigoje, tikslios datos neįvardijo, ją išžagino brolis V. B. ir pusbrolis G. M.. Mergaitė jai nurodė, kad G. M. užkabino duris, ją nurengė, o kad nešauktų, jai į burną įdėjo obuolį. Konkrečiau nieko daugiau liudytoja neklausinėjo, tačiau pabandė pasikalbėti su M. B. tėvais, tuomet jos mama nurodė, jog nieko nežino, o tėvas sakė žinantis apie įvykį, tačiau nenorintis viešinti. Po kiek laiko pats V. B. prisipažino liudytojai, jog santykiavo su seserimi, o G. neigė, nurodydamas, jog jį apkalbėjo dėl tėvų skolų, t. y. M. motina skolinga savo seseriai E., G. mamai, už paimtą išsimokėtinai telefoną. Tai nurodė atėjusi ir G. M. motina E., kuri teigė, jog G. nebuvo įvykio metu pas močiutę, jis tą dieną buvo Šiauliuose. Liudytoja nurodė, jog šias šeimas stebi apie 5 metus, M. pasakodama apie įvykį šypsojosi, neatrodė labai nusiminusi. Nurodo, jog A. K. ir V. B. šeimoje motina nedirba, augina vaikus, tėvas retkarčiais uždarbiauja, šeimoje trūksta švaros, tvarkos. G. M. motina E. griežtesnė ir tvarkingesnė, labiau prižiūri vaikus.Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2016 metų vasarą, tiksliau nepamena laiko, jis buvo M. ir V. B. namuose, kadangi tuo metu draugavo su jų seserimi I. B.. Vieną dieną parėjo apsiverkusi M., kada tiksliai, pasakyti negali, jis tuo metu būdavo pas M. B. namuose, nes draugavo su I. B.. Pamena, kad jam būnant tuose namuose parėjo viena pati nusiverkusi M. B., kurios jis paklausęs, kas jai atsitiko. Pastaroji jam nurodė, kad G. ją išžagino pas jos senelius, kurie gyvena netoli jos. Pas senelius ji prieš tai išėjo kartu su broliu V.. Laiko tarpas, kai ji išėjo, buvo rytas, o parėjo vakare. Po savaitės laiko M. jam pasisakė, kad ją ne tik G. išžagino, bet ir jos brolis V.. Iš pradžių nesakė, nes bijojo, kad tėvas nemuštų V., bet paskui pasisakė. M. jam sakė, kad buvo pririšta prie lovos ir tuomet jie abu ją išžagino. Sakė, kad G. pirmas, o V. antras. M. jam dar yra pasakojusi, kad G. jai dar yra liepęs ir čiulpti jo lytinį organą. M. tai darydavo. Čiulpti G. M., jo žiniomis, privertė dar prieš ją išžagindamas.Liudytojas M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog (duomenys neskelbtini), švenčiant G. M. aštuonioliktą gimtadienį, jo namuose G. jam pasipasakojo, kad santykiavo lytiškai su M. B., tačiau sakė, kad viskas vyko abipusiu sutarimu su ja. Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus, jog G. jam rodė dokumentus iš policijos, kuriuose buvo rašoma apie tai, kad G. santykiavo lytiškai su M., tačiau G. sakė, kad santykiavo M. sutikus.Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, tačiau jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., iš kurių matyti, jog 2016-10-04 apklausta kaip liudytoja A. K. parodė, kad 2016 m. liepos mėnesio pabaigoje ji iš S. B., kuris kažkurį laiką dirbdamas gyveno pas juos namie, sužinojo, kad buvo išžaginta jos dukra M. B.. Jis jai pasakė, kad M. išžagino jos sūnus V. kartu su savo pusbroliu G.. Sakė, kad ją išžagino iš viso du kartus. Pirmą kartą 2016 m. vasarą, kada tiksliai pasakyti negali, bet jai atrodo viskas įvyko dviejų savaičių laiku. Pirmas kartas buvo lauke netoli namų, ant keliuko, prie kriaušės. Jie visi trys ėjo parnešti bulvių pas močiutę ir grįžtant G. M. per prievartą pasivertęs išžagino prie tos kriaušės. Tuo metu jos sūnus, jos žiniomis, M. nežagino, o antras kartas buvo pas močiutę namie, ten, jos žiniomis, jau abu kartu, tai yra tiek jos sūnus V., tiek pusbrolis G., M. žagino. Pati M. apie tai pasipasakojo S. B. ir prašė apie tai nesakyti jai. Dukra M. labai nenorėjo, kad ji sužinotų. Su S. B. M. labai gražiai bendravo ir sakėsi gėrė kavos ir pasipasakojo. Jai nesisakė, neva, jai gėda. Tai sužinojusi iš S. negalėjo patikėti tuo, ką papasakojo, ir tiesiog bandė apie viską pakalbėti su M., tačiau ji jai nieko nepasakojo. Tai tiesiog ji ir nerašė pareiškimo, niekam neviešino šios istorijos. Tiek sūnus, tiek dukra jai nieko nesipasakojo ir ji negalėjo padaryti išvadų. Iki šiol jie abu jai nieko nepasakoja, slepia nuo jos viską, kas įvyko. Pati M., kaip ji suprato, papasakojo viską mokyklos socialinei darbuotojai, kuri ją nusiuntė pas jų šeimos socialinę darbuotoją G. B., kuri, jos manymu, ir informavo apie viską policijos įstaigą. Pažymėjo tai, kad G. sutikęs M. mokykloje jai grasina, kad ši užsičiauptų ir nieko niekam nebekalbėtų. Sakė, kad, jei kalbės, užmuš ją ir vėl pakartos tai, ką padarė. Grasino jai du kartus paeiliui, dvi dienas. M. labai išsigando ir jai apie tai pasisakė, ji policijai parašė pareiškimą dėl sulauktų grasinimų. V. taip pat sulaukia grasinimų iš G., kad jis irgi tylėtų ir nieko nesakytų. Pats V. jai neigia, kad lytiškai santykiavo su M.. M. teigia, kad santykiavo. Tai ji, kaip mama, nežino, kuriuo tikėti. Tiek vienas, tiek kitas gali meluoti. Ji pati nieko nematė ir nežino, tai negali nieko smulkiau ir papasakoti. Namie tiek sūnus V., tiek dukra M. bendrauja iki šiol, kartu eina į mokyklą. Ji mano, kad V. jai nieko nesako ir negrasina (1 tomas, b. l. 152–153). 2016-10-07 liudytoja A. K. papildomos apklausos metu parodė, kad jai sūnus V. prisipažino, kad M. žagino vieną kartą ir tai vyko pas močiutę (1 tomas, b. l. 154). 2016-10-19 ir 2016-10-20 liudytoja A. K. parodė, kad 2016-09-29 grįžusi iš mokyklos jos dukra M. atrodė labai išsigandusi. Ji papasakojo, kad būnant mokykloje sutiko G. M., kuris jai pasakė, kad, jeigu neatsiims pareiškimo, „tai vėl tau padarysiu tą patį, užmušiu ir padegsiu tavo namus“. 2016-10-13 grįžusi iš mokyklos dukra M. jai pasakė, kad G. M. jai pasakė: „Ko jūs laukiat, ko neatsiimat pareiškimo ar norit, kad pakartočiau ką padariau?“. Jos dukra supratusi, kad jis ją vėl grasina išžaginti. M. atrodė labai išsigandusi ir kitą dieną, 2016-10-14, net nėjo į mokyklą. Po šių grasinimų ji tapo labai jautri ir visko bijo. Kiek dukra jai pasakojo, tai jis jai grasino tik du kartus, t. y. 2016-09-29 ir 2016-10-13. Paskutiniu metu G. M. jai negrasina, bet ji vis tiek jį bijo susitikti. G. M. yra jos sesers sūnus, iki šių įvykių G. su M. gerai sutardavo, nesipykdavo. Jos dukra turi mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis telefonu dukrai negrasina. Dėl grasinimų jos dukra yra išsigandusi, pasidarė uždara ir šia tema su ja nenori kalbėtis. Mano, kad G. M. baugina jos dukrą, kad jie atsiimtų pareiškimą dėl išžaginimo (1 tomas, b. l. 159, 161–162). 2016-12-29 liudytoja A. K. papildomos apklausos metu parodė, kad, jos žiniomis, dukra M. B. buvo dar prievartaujama ir oraliniu būdu G. M., neva jis prieš išžaginimus vesdavosi M. prie to paties kriaušės medžio ir ten M. liepdavo oraliniu būdu jį tenkinti. Negali pasakyti, nei kiek kartų, nei kada tiksliai. G. pas juos namuose iki visų šių įvykių lankydavosi labai dažnai, ir miegodavo, ir gyvendavo savaitėm ir mėnesiais, nes jo mama vartoja alkoholį ir G. dažnai būdavo pas juos. Jos visi vaikai G. buvimui pas juos neprieštaraudavo. Kai G. buvo pas juos, jo elgesys nesukėlė jokių įtarimų, kad jis būtų lytiškai išnaudojęs M.. Elgdavosi kaip brolis su sese ir tiek. M. pati irgi nieko nesipasakodavo (1 tomas, b. l. 155–156).Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, tačiau jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. Iš jų matyti, jog 2016 m. liepos mėnesio pabaigoje iš S. B., kuris kažkurį laiką dirbdamas gyveno pas juos namie, sužinojo, kad buvo išžaginta jo dukra M. B., kurią išžagino jo sūnus V. kartu su savo pusbroliu G.. Sakė, kad ji išžaginta buvo iš viso du kartus. Laiko, kada buvo ji išžaginta, nurodyti negalėjo, su juo asmeniškai apie šiuos įvykius niekas iš vaikų nekalba. Bandęs savo vaikus kalbinti, tačiau jie nesikalba su juo. Stovi galvas nuleidę ir tiek. Kai sužinojo apie M. išžaginimą, jis norėjo pranešti policijai, tačiau to daryti nenorėjo jo sugyventinė A. K., kadangi nenorėjo, kad būtų paviešintas šis įvykis. G. mokykloje grasina fiziniu susidorojimu, grasina, kad užmuš. Sąlygos G. išžaginti M. tikrai buvo, nes G. gyvena pas senelius, ten M. eidavo ravėti daržų, aplankyti močiutę. Nuo jų namų iki ten, kur gyvena G. su seneliais, yra apie 1 km atstumas. Eidavo per savaitę kartą, kartais du kartus. Buvo momentas, kad M. nebenorėjo eiti pas močiutę, teigdama: „Neisiu ir viskas“. Nieko neaiškindavo, kodėl nenori eiti. Po to, kai sužinojo apie galimą M. išžaginimą, jis suprato, kad būtent po šio įvykio M. ten ir nebenorėjo eiti. Tai buvo 2016 m. liepos mėnuo, kada M. nebenorėjo eiti pas močiutę (1 tomas, b. l. 146–147).Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji M. B. patvirtino duotus savo parodymus. Ji parodė vietą, kur jos atžvilgiu V. B. bei G. M. atliko nusikalstamus veiksmus – ją išžagino, nukentėjusiajai nurodžius vykti keliu Šiauliai–Kryžkalnis, parodė keliuką, ties (duomenys neskelbtini) km kelio ženklinimu, Kelmės r., (duomenys neskelbtini) kaime, kuriuo paprašė pasukti, ir keliuko kairėje, 200 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio, parodė kriaušės medį, prie kurio ji buvo išžaginta. Naudodama manekeną ji parodė išžaginimo metu buvusią jos kūno padėtį, kai ją parvertė G. M., nurodydama, kad jos galva buvo nukreipta į kriaušės medžio kamieną, o kojos buvo pririštos išžergtos: vieną jos koją pririšant prie medžio šakos, o kitą – prie šalia esančios tvoros. Nurodė, kad einant šiuo keliuku tiesiai yra jos gyvenamasis namas. Šiuo keliuku ji eina iš savo namų pas močiutę. Pažymėjo, kad jos kojas surišo G. M.. Rankas iškeltas jai virš galvos laikė brolis V. B.. Po to šalia medžio, ant keliuko, ji parodė vietą, kur buvo išbertos bulvės. Po to parodė nukentėjusioji M. B. močiutės gyvenamąjį namą, kuriame ji buvo išžaginta antrą kartą, adresu: Kelmės r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kambaryje panaudodama manekeną parodė savo kūno padėtį išžaginimo metu. Galva buvo prieš langą, į durų pusę. Nurodė, kad vieną jos koją G. pririšo prie lovos krašto, o kitą prie rašomojo stalo stalčiaus, ištraukdamas jį. O rankas jai laikė iškeltas virš galvos pasikeisdami tiek vienas, tiek kitas. Pažymėjo dar ir tai, kad įeidama pas močiutę į namą ji matė prie namo ant suoliuko padėtą kibirą obuolių, iš ten, pasak jos, galimai G. M. ir pasiėmė obuolį, kurį jai įgrūdo į burną. Taip pat nukentėjusioji parodė vietą, kur jai G. M. grasino susidorojimu, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje adresu: Kelmės r., (duomenys neskelbtini). M. B. parodė mokyklos pastatą, kur viduje praeidamas pro šalį jai grasino susidorojimu G. M.. Parodė mokyklos viduje pirmame mokyklos aukšte palangę, prie kurios jai stovinčiai ir grasino G. M.. Parodė, kur G. M. tuo metu ėjo. Mano, kad G. M. tuo metu ėjo į lauką ir turėjo praeiti pro ją, stovinčią prie palangės. Paklausus, iš kur jis atėjo, nukentėjusioji parodė laiptus, vedančius į antrą mokyklos aukštą, iš ten ir nusileido G. M.. Paprašius parodyti, kur G. M. galėjo išeiti į lauką, M. B. parodė koridoriaus, kuriuo ėjo G. M., gale laukutines duris. Paklausus M. B., ar kas girdėjo, kaip jai buvo grasinama, pastaroji nurodė, kad tuo metu kitų mokinių aplink nebuvo. Ji buvo viena ir niekas negirdėjo. Paklausus, kiek kartų jai grasinama buvo, nurodė, kad iš viso du kartus. Po pirmojo karto maždaug praėjus savaitei laiko buvo antrasis kartas. Šiuo metu jau grasinimų nebesulaukia, pažymėjo M. B. (1 tomas, b. l. 121–127, 128–135).Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas S. B. patvirtino duotus savo parodymus, parodė vietą, kur, jo žiniomis, M. B. seksualiai prievartaujama buvo savo pusbrolio G. M.. S. B. paprašė važiuoti į Kelmės r., (duomenys neskelbtini) kaimą, ten keliuko kairėje, 200 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio, parodė kriaušės medį, teigdamas, kad prie jo G. M. atsivesdavo M. B. bei ją seksualiai prievartaudavo (1 tomas, b. l. 183–185).Iš 2016-09-20 Pakražančio socialinės darbuotojos su rizikos grupės šeimomis ir vaikais pranešimo matyti nurodomi duomenys, jog M. B., gim. 2013 m., galimai seksualiai išnaudota savo brolio V. B. ir pusbrolio G. M.. Apie tai pranešė pati M. 2016-09-19, atėjusi po pamokų į seniūniją, nurodydama, kad ją 2016 m. birželio pabaigoje išprievartavo jos pusbrolis G. M. ir brolis V. B.. M. B. mama A. K. ir tėvas V. B. raštu paaiškino, kad jie iš S. B. sužinojo, kad išžaginta jų dukra M. B.. G. M. mama E. M. raštu paaiškino, kad nieko apie šį atvejį nežino. Pats G. M. raštu paaiškino, kad nieko neprievartavo. V. B. prisipažino tėvams, kad lytiškai santykiavo su savo seserimi M. B. (1 tomas, b. l. 1–6). Iš 2016-09-29 A. K. protokolo-pareiškimo matyti, jog 2016-09-29, po 15 val., grįžusi namo jos dukra M. B. pasipasakojo, kad mokykloje G. M. jai grasino fiziniu susidorojimu, sakė, kad užmuš, todėl, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos dukros išžaginimo. Mano, kad taip grasindamas G. M. bando paveikti jos dukrą, kad ji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje juos pakeistų jo naudai (1 tomas, b. l. 20–22).Iš 2016-10-04 ir 2017-03-29 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, jog apžiūrimos gyvenamojo namo patalpos, esančios adresu: Kelmės r., (duomenys neskelbtini), bei kelias iki Kelmės r., Pakražančio sen., (duomenys neskelbtini) k., kur gyvena nukentėjusioji M. B.. Apžiūrėtos namo patalpos, kuriuose buvo išžaginta M. B., bei kriaušės medis, augantis pakeliui į jos namus, prie kurio M. B. buvo išžaginta bei seksualiai prievartauta (1 tomas, b. l. 34–43, 44–-48).Iš 2016-11-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrimos (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios adresu: Kelmės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriuose G. M. M. B. grasino fiziniu susidorojimu (1 tomas, b. l. 49–53).Iš 2016-09-21 specialisto išvados Nr. G 1281/2016(04) matyti, jog kad M. B. mergystės plėvėje nustatytas plyšimas surandėjusiais kraštais, kuris susiformavo prieš daugiau nei 1 mėn. iki apžiūros (2 tomas, b. l. 4).Iš 2017 m. sausio 17–26 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-1/2017 matyti, jog atminties sutrikimų nukentėjusiajai M. B. nenustatyta: paauglė gali gana tiksliai atgaminti ne tik esmines, bet ir šalutines įvykių aplinkybes, tačiau jai yra būdinga užpildyti atminties spragas panašaus turinio detalėmis, įpinti į atpasakojimą situacijos vertinimų ar elgesio interpretacijų. Jos mąstyme dominuoja konkretumas – sąvokų apibendrinimo pagal esminius požymius, loginių priežastis-pasekmės, tolimųjų pasekmių įvertinimo sunkumai. Bendrieji intelektiniai M. B. gebėjimai yra žemesni už statistinį amžiaus vidurkį (protinio atsilikimo lygio nesiekia). M. B. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių funkcijų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nagrinėjamų įvykių metu M. B. galėjo suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jų reikšmę (pavojingumą, žalą) suprato paviršutiniškai, todėl nesiėmė aktyvių veiksmų (apie patirtą prievartą iš karto nepapasakojo artimiesiems, neieškojo pagalbos už šeimos ribų). Labiau aktyvų pagalbos tinkamu laiku ieškojimą trukdė ne tik paauglės supratimo apie su ja atliktų veiksmų reikšmę stoka, bet ir jai būdingi psichologiniai ypatumai (emociškai nebrandi, stokojanti socialinio supratingumo, turinti socialinio prisitaikymo sunkumų) bei emocinių poreikių netenkinantys šeimos nariai (net ir žinodami apie įtariamųjų elgesį dukters atžvilgiu, tėvai elgėsi pasyviai, abejingai). Padidintas polinkis fantazuoti M. B. nenustatytas. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti jos parodymais. M. B. įvykio metu, t. y. 2016 m. vasarą, rugsėjo mėnesį, nekonstatuoti psichikos sutrikimai, trukdantys suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus. Šiuo metu M. B. psichikos sutrikimų, trukdančių suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, nekonstatuojama. Šiuo metu M. B. psichikos sutrikimų, tiesioginių priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių, nekonstatuojama, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (2 tomas, b. l. 22–31).Iš M. B. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2016-06-15 Telšiuose (67), matyti, jog M. B. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 54–55).Iš VšĮ Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centro rašto matyti, jog R. R. pas gydytoją lankėsi 2016-05-13, 2016-06-14 ir 2016-07-13 dienomis (1 tomas, b. l. 176).Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-21 įsakymo matyti, jog A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Kelmės rajone, Pakražančio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) k., įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą pagal gautą 2010-05-14 Kelmės rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos socialinių paslaugų tarnybos gautą informaciją, nurodant, kad A. K. su sugyventiniu V. B. ir penkiais vaikais: I. (9 m.), M. (7 m.), L. (5 m.), N. (4 m.) ir G. (1 m.) B.s gyvena Pakražančio seniūnijoje (duomenys neskelbtini) k. Vienas A. sūnus V. (8 m.) auga pas promočiutę R. R. (duomenys neskelbtini) k. Šeima gyvena dviejų kambarių proseneliams R. ir V. R. priklausančiame name. Kambariuose vietos mažai, jie apleisti, grindys neplautos, vaikų drabužiai išmėtyti, patys vaikai murzini, lovos suterštos, patalynės spalva nuo grindų spalvos nesiskiria, vaikai yra prižiūrimi promočiūtės R. S. (79 metų). Pačių vaikų tėvų A. ir V. lankymosi pas juos metu nėra radę namuose. Šeima gauna išmoką vaikams ir socialinę pašalpą, tačiau paklausus vaikus prižiūrinčios promočiutės R. S. apie maistą, ką vaikai valgo, moteris nutyli, paprašius parodyti, ką valgo vaikai, kiekvienu kartu aiškina, kad „A. išvažiavo parvežti“. Apie šeimą yra gaunami nusiskundimai. Pakražančio socialinė pedagogė prašo pagalbos dėl I. ir M. B. mokyklos lankomumo. Gaunama anoniminių skambučių apie šeimos girtavimą, šios informacijos patikrinti negali, kadangi apsilankymų metu A. ir V. namuose neranda (1 tomas, b. l. 60–62).Iš 2016-10-17 Kelmės rajono savivaldybės administracijos Pakražančio seniūnijos rašto matyti, jog A. K. ir V. B. šeima gyvena Kelmės rajono savivaldybėje, Pakražančio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini). Augina 8 vaikus, 6 iš jų mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Gyvena asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame individualiame name. Namas senas, reikalingas remontas, pagal galimybes einamąjį remontą atlieka patys. Šeima yra socialinės rizikos šeimų apskaitoje, nuolat yra lankoma seniūnijos socialinės darbuotojos. Vaikų tėvas šiuo metu yra bedarbis, motina augina ir prižiūri vaikus. Piktnaudžiavimo žalingais įpročiais atvejų pastaruoju metu nepastebėta. Galimai šeimoje trūksta dėmesio ir patirties vaikų priežiūrai ir auklėjimui (1 tomas, b. l. 63).Iš 2016-09-29 Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos informacijos apie nukentėjusiąją M. B. matyti, jog M. B.charakterizuojama teigiamai, nurodoma, kad mokykloje M. jaučiasi gerai, noriai ją lanko. Ji draugauja su vyresnės sesers I. klasės drauge, kitų draugių neturi. M. yra rami, tyli, tačiau dažnai meluoja, vagiliauja. Tėvai retai domisi M. rezultatais, elgesiu. Tėvai į renginius, tėvų susirinkimus neatvyksta. M. ateina į mokyklą apsirengusi sezoniškai, bet ne visada tvarkingai, dažnai dėvimi rūbai būna nešvarūs, trūksta asmens higienos ir socialinių įgūdžių. Gerai sutaria su abiem tėvais, ypač mama. Tėvai dėl M. netinkamo elgesio namuose į gimnaziją nesikreipė. Teikta soc. pedagogės ir spec. pedagogės pagalba. Su mergaite soc. pedagogė per praeitus mokslo metus turėjo 20 individualių susitikimų. Į susitikimus M. eina tik paprašyta ir paraginta. Mergaitei buvo nustatyti bendrieji mokymosi sutrikimai, vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis (1 tomas, b. l. 66).Iš 2016-10-12 Kelmės rajono pedagoginės psichologinės tarnybos informacijos matyti, jog M. B. Kelmės rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje kompleksiškai vertinama buvo 2015-02-04. Mergaitei nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai ir pateiktos rekomendacijos ugdymuisi (1 tomas, b. l. 73).Iš 2016-11-23 Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, jog 2016-11-10 vyko Ypatingų atvejų valdymo komandos posėdis, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl A. K. ir V. B. situacijos šeimoje aptarimas ir tolesnių veiksmų plano sudarymas, siekiant nepilnamečiams vaikams užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas. Jo metu nutarta iš šeimos paimti tik Ievą ir M. B., nes tėvai padarė didžiulę pažangą savo elgesyje (daugiau dėmesio skiria vaikų auklėjimui, ugdymui, sveikatos priežiūrai), tėvai vežioja vaikus pas specialistus, daugiau bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, domisi vaikų pasiekimais, jų savijauta mokykloje, vaikai į ugdymo įstaigas eina švarūs, tvarkingi, aprūpinti visomis ugdymo priemonėmis, tėvai vaikams atstovauja visose įstaigose, namuose pagerino buitį ir gyvenimo sąlygas vaikams (1 tomas, b. l. 76–77).Iš 2016-10-11 M. B. charakreristikos, surašytos Kelmės r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos ( 2 tomas, b. l. 182), matyti, jog ji mokosi pagal individualizuotas programas lietuvių k. ir matematiką, gyvena su tėvais, šeimoje 7 vaikai, jai trūksta higienos įgūdžių, tyli, rami, uždaro būdo, prisigalvoja nebūtų dalykų, kartais meluoja.Iš 2016-10-11 V. B. charakteristikos, surašytos Kelmės r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos (2 tomas, b. l. 183), matyti, jog surašyta gana neigiama charakteristika, nurodant, jog jis dažnai linkęs provokuoti muštynes ir muštis, pravardžiuotis, vagiliauti, dažnai teisingą pastabą priima kaip įžeidimą, užsisklendžia savyje, nesikalba, pagal savo galimybes dalyvauja klasės ir mokyklos gyvenime, lanko namų darbų ruošos klubą.Iš 2016-10-11 G. M. charakteristikos, surašytos Kelmės r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos (2 tomas, b. l. 184) matyti, jog Kelmės rajono psichologinės pedagoginės tarnybos jam buvo nustatyti bendrieji mokymosi sutrikimai ir vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, mokosi silpnai, mažai skiria dėmesio namų darbams, praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties, pakankamai aktyviai dalyvauja klasės gyvenime, draugų mokykloje turi nedaug, dažniausiai bendrauja su keliais vyresniųjų klasių mokiniais Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina V. B. ir G. M. kaltę įvykdžius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje, bei G. M. kaltę įvykdžius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 str. 4 d.V. B. ir G. M. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 149 str. 4 d., ir G. M. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 150 st. 4 d., 2016 birželio mėn., tiksliau nenustatytu laiku. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 str., kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais. BK 150 str. nustato atsakomybę už lytinės aistros tenkinimą su asmeniu prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą, ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusioji M. B. buvo 12 metų amžiaus, kaltinamasis V. B. – 14 metų, G. M. – 17 metų. Kaltinamuosius ir nukentėjusiąją sieja giminystės ryšiai: V. B. nukentėjusioji yra sesuo, G. M. – pusseserė, todėl neginčijamai nustatyta, jog abu kaltinamieji žinojo kiek M. metų, t. y. suvokė ir suprato, jog ji yra mažametė. Nors kaltinamasis G. M. teisiamojo psoėdžio metu savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 str. 4 d. (įvykis 2016 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytas laikas), nepripažino, jo kaltė įrodyta visiškai nukentėjusiosios M. B. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu (vertinant bendrame kontekste) bei ikiteisminio tyurimo teisėjui. Nustatyta, jog 2016 m. birželio mėn., tikslesnė data nenustatyta, M. B. kartu su broliu V. B. buvo atėję pas savo močiutę R. R., gyvenančią Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno kaltinamasis G. M.. Atėjo parsivežti bulvių. Pririnkę rūsyje bulvių, susidėjo jas į karutį ir vežėsi namo. Kartu su jais link namų ėjo ir pusbrolis G. M.. Ėjo keliuku, priėję kriaušės medį, M. B. atsitūpus užsirišti bato, G. M. pastūmė nukentėjusiąją M. B., dėl to ji nugriuvo, neleisdamas jai atsikelti, liepė čiulpti jo varpą ir, įkišęs savo varpą M. B. į burną, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamete M. B. prieš jos valią. Darydamas tokias išvadas teismas pirmiausia vadovaujasi nukentėjusiosios M. B. parodymais, nes seksualinės prievartos prieš mažamečius bylose ypatingą reikšmę byloje surinktų įrodymų grandinėje turi seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai, kurių patikimumas nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, ir tie netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais Nagrinėjamu atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui bei apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ir ekspertams, atlikusiems Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, mažametė nukentėjusioji nurodė tas pačias įvykio aplinkybes bei pakankamai detaliai pateikė informaciją apie kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdį ir aplinkybes – nurodė, kad kaltinamasis ją pargriovė tuo metu, kai ji rišosi batus ir liepė čiulpti, kišo savo lytinį organą į burną. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti mažametės nukentėjusiosios M. B. parodymais. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad M. B. atminties sutrikimų nenustatyta, padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas, nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti jos parodymais, įvykio metu nekonstatuoti psichikos sutrikimai, trukdantys suprasti įvykio aplinkybes ir duoti appie jas parodymus. Tai, kad buvo panaudotas fizinis smurtas, t. y. M. B. buvo pastumta taip, kad pargriuvo, patvirtina nukentėjusioji M. B. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (nuosprendžio 8 punktas) ir kaltinamasis V. B., kuris tuo metu, kai G. M. ją pastūmęs pargriovė ir tenkino savo lytinę aistrą su M. B. prieš jos valią, stovėjo netoliese ir tai matė. M. B. parodymų patikrinimo vietoje parodė vietą prie kriaušės medžio, kuri auga pakely einant keliuku iš nukentėjusios močiutės R. R. namų link M. B. namų (nuosprendžio 14 punktas). Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir liudytojo S. B. parodymai (nuosprendžio 11 punktas), jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (nuosprendžio 15 punktas) bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte ekspertų užfiksuotos aplinkybės (nuosprendžio 21 punktas), t. y. nuoseklus nukentėjusiosios paaiškinimas viso ikiteisminio tyrimo metu apie lytinės aistros tenkinimą, panaudojus fizinį smurtą, oraliniu būdu prieš jos valią prie kriaušės medžio. Tai, kad kaltinamasis V. B. netiksliai prisimena lytinės aistros tekinimo laiką, t. y. tai buvo padaryta prieš išžaginimą ar po jo, yra pakankamai pateisinama jo amžiumi, t. y. įvykio metu jam buvo neseniai suėję 14 metų, po įvykių jis teigia nenorintis nieko prisiminti, tačiau pamena patį faktą, t. y. G. M. lytinės aistros tenkinimą oraliniu būdu, o tai neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, bei įrodymų visumai. Kaip minėta nuosprendžio 34.2. punkte, kaltinamasis žinojo M. B. amžių, tai, kad ji yra mažametė, tuo pasinaudojo, ir pripažįstama, jog visiškai įrodyta, jog kaltinamasis pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės. Iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė – atėmimas galimybės priešintis, kadangi pagal susiformavusią teismų praktiką kitoks atėmimas galimybės priešintis apima veiksmus, kurie nepatenka į sąvoką fizinis smurtas, o G. M. yra inkriminuotas fizinis smurtas, t. y. pastūmimas, dėl kurio M. B. nukrito, todėl inkriminavimas alternatyvios veikos aplinkybės – atėmimo galimybės priešintis yra perteklinis. Šios aplinkybės pašalinimas kaltinimo esmės nekeičia.Teismas laiko įrodyta, kad kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis G. M. atliko nesutinkant nukentėjusiajai M. B., tai yra prieš nukentėjusiosios valią. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamasis G. M., atsižvelgiant į jo elgesį nusikalstamos metu, t. y. fizinio smurto panaudojimą tam, kad įvykdytų nusikaltimą, suvokė nukentėjusiosios nesutikimą tenkinti jo lytinę aistrą, tai patvirtino parodymuose ir nukentėjusioji. Visuma šių aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis G. M. atlikdamas nustatytus veiksmus veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, įstatymo leidėjas seksualinio prievartavimo baigtumą sieja tik su lytinės aistros tenkinimo prieš nukentėjusiojo asmens valią pradžia ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo aspektu nėra svarbu, kiek įgyvendinti kaltininko tikslai, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, tai yra nustatęs kaltinamajam G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos – mažamečio asmens seksualinio prievartavimo – objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 4 d.Lytinis santykiavimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 str. tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai BK 149 str. numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų. Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui, apsvaigimas nuo alkoholio.Taip pat visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina V. B. ir G. M. kaltę, jog jie veikdami bendrininkų grupėje 2016 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytu laiku Kelmės r., Tįsaičių k. Teritorijoje, prie kriaušės, pasinaudodami palaužta nukentėjusiosio M. B. valia dėl prieš tai G. M. lytinės aistros tenkinimo oraliniu būdu, bei pasinaudodami bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, bei panaudodami fizinį smurtą laikant rankas iškeltas virš galvos, uždengus burną, kad nešauktų, bei pririšus išskėstas kojas prie medžio ir šalia buvusios tvoros, G. M. ir V. B. lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią.Kaip nustatyta nuosprendžio 34.12 ir 34.2. punktuose V. B. ir G. M. veikoje yra du alternatyvūs požymiai, būtini inkriminuoti nusikalstamai veikai, numatytai BK 149 str. 4 d., t. y. atėmimas galimybės priešintis dėl panaudotos G. M. lytinės aistros tenkinimo oraliniu būdu, bei pasinaudojant nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės. Taip pat nustatytas ir trečiasis alternatyvus požymis, t. y. fizinio smurto panaudojimas – M. B. buvo pririštos išskėstos kojos, tuo metu, kai lytiškai santykiavo G. M., nukentėjusiosios rankas, iškeltas jai virš galvos, laikė V. B., ir po to santykiaujant V. B. rankas, iškeltas virš galvos, laikė G. M., buvo ranka uždengta nukentėjusiosios burna. Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan. Šiuo atveju buvo rankų laikymas, kojų pririšimas prie tvoros ir medžio, nukentėjusiosios burnos uždengimas. Darydamas tokias išvadas teismas pirmiausia vadovaujasi nukentėjusiosios M. B. parodymais, kuomet pakankamai detaliai ir išsamiai papasakodama įvykio aplinkybes, nurodė, kokius veiksmus su ja atliko G. M. ir V. B.: nukentėjusioji M. B. tiek tyrėjai, tiek apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją tvirtino, kad prie kriaušės su ja lytiškai santykiavo pirmas G. M., tuo metu jos brolis V. laikė jos rankas, po to jie apsikeitė, t. y. G. M. laikė rankas, o V. su ja lytiškai santykiavo. Teigia, jog ji nenorėjo lytinių santykių su kaltinamaisiais, įvykio metu verkė, muistėsi, jai skaudėjo, tačiau kojos buvo pririštos, laikomos rankos, buvo uždengta burna, kad neverktų. Kelias dienas po šio įvykio jai labai skaudėjo, ji negalėjo atsisėsti, jai kraujavo iš lyties organų, ant kojų buvo likusios žymės nuo rišimo. Kaip minėta nuosprendžio 34.6. punkte, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti mažametės nukentėjusiosios M. B. parodymais, jog lytinis santykiavimas vyko prieš jos valią ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. patvirtino nukentėjusiosios parodymus, pats nurodydamas, jog tuomet kai G. M. santykiavo su jo seserimi, jis laikė M. rankas, o po to jis santykiavo su seserimi, jam tai buvo pirmas kartas ir nelabai pavyko. Matė, jog G. M. lytinį aktą baigė, nes sperma išsiliejo ant žolės, o jis lytinio akto nebaigė. Kaltinamasis G. M. savo kaltės nepripažino, nurodė, jog palydėjo M. ir V. B. iki kriaušės ir grįžo atgal namo. Nors ir nepripažįsta savo kaltės, jo kaltė įrodyta visiškai nukentėjusiosios M. B., kaltinamojo V. B. parodymais, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu, liudytojų G. B., M. Š., S. B. parodymais, liudytojos A. K., V. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu šiuos parodymus vertinant bendrame įrodymų kontekste, bei liudytojo S. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, bei kita bylos medžiaga, nurodoma nuosprendžio 16, 18, 20, 21 punktuose. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių reikšmingų duomenų, dėl kurių nustatant faktines nusikaltimo aplinkybes mažametė nukentėjusioji M. B., bei kaltinamasis V. B. būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus prieš kaltinamąjį G. M., norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti, kaip teigia G. M.. Atmestinas kaltinamojo G. M. nurodymas, jog jį galėjo apkalbėti dėl tėvų skolų, tai visiškai nelogiška, jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinta versija. Akivaizdu, jog tai kaltinamojo gynybinė versija, kurią paneigia byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, tiesa, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą, socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tokio sutikimo nebuvo, nebuvo mažametės iniciatyvos, prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas, be to, pasinaudoja palaužta nukentėjusiosios valia dėl prieš tai kaltinamojo G. M. lytinės aitros tenkinimo oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios M. B. valią. Veika baigta, padaryta bendrininkų grupėje, tiesiogine tyčia, todėl, nustačius kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos – mažametės išžaginimo – objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji G. M. ir V. B. kaltinime nurodytu laikotarpiu nurodytoje vietoje įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 4 d.