Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. nuteistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 234 straipsnio 1 dalį, BK 250 straipsnio 1 dalį, BK 105 straipsnio 8, 10 punktą, ir jam paskirta mirties bausmė sušaudant. Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. balandžio 13 d. dekretu Nr. 613, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 23 punktu, J. M. suteikta malonė, pakeičiant mirties bausmę laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 31 d. nutartimi nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 10 punktą perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktą; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, šias bausmes ir bausmę, paskirtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 250 straipsnio 1 dalį, subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmės pradžia-1993 m. sausio 11 d.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų, jo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas. Pataisos namuose nuteistasis vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nėra įrodymų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Pataisos namuose remiantis pažeidimais bei požiūriu, išreikštu apklausos metu, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, sutinka su priežiūra. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis 3 (tris) kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 2 (du) kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis 29 (dvidešimt devynis) kartus skatintas. Teisminio nagrinėjimo metu, nuteistasis kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino iš dalies. Iki įkalinimo yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, elektriko, suvirintojo, autotechniko mechaniko specialybes. Pokalbio metu teigė, kad iki bausmės atlikimo darbinės patirties turėjo, dirbo elektriku. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuteistasis nuo 2002 m. balandžio 3 d. įsidarbino siuvėjo pareigose, įstaigos gamybos bare, nuo 2006 m. dirbo staliaus pareigose, darbinę veiklą tęsė iki 2013 m. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių dėl darbo nesikreipė ir šiuo metu pataisos namuose nedirba. Teismo sprendimu nuteistasis neturi priteisto civilinio ieškinio. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų gavusi nėra, įstaigoje nuteistasis nedirba, darbinių pajamų negauna. Nuteistasis dalyvauja „Teisinio ir socialinio švietimo programoje“, su nuteistuoju yra vedami individualūs pokalbiai. Nuteistasis kreipėsi į įstaigos administracija dėl dalyvavimo „Nuteistųjų iki gyvos galvos rankdarbių būrelyje“ ir užsiima siuvinėjimu, taip pat dalyvauja socialiniame projekte „Žalioji oazė“. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, rizika yra vidutinė – 55 balai. Nusikalstamo rizikos pokyčio nustatyti negalima, kadangi nuteistasis nusikalstamo rizikos vertinamo buvo atsisakęs. Po atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankščiau teistas); gyvenimo stilius ir draugai (lengvai įtakojamas aplinkinių); mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės). Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – ryšių palaikymas su artimaisiais; kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas; teigiamos nuostatos į priežiūrą.

Teismo posėdyje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovas D. K. neišreiškė nuomonės dėl teikimo tenkinimo (netenkinimo).

Nuteistasis J. M. ir gynėja R. K. prašė teikimą tenkinti.

Prokurorė D. A. prašė teikimą atmesti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimas netenkinamas.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. anksčiau teistas du kartus, o šiuo metu bausmę atlieka ne tik už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, bet ir labai sunkų nusikaltimą – nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, ryšium su nukentėjusiojo valstybinės pareigos vykdymu. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu J. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta mirties bausmė, kuri vėliau Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. balandžio 13 d. dekretu Nr. 613, suteikiant malonę, buvo pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Teikime pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (55 balai pagal OASys metodiką), statiniai svertiniai balai sudaro tik 20 balų, o 35 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti. Nusikalstamo rizikos pokyčio nustatyti negalima, kadangi nuteistasis nusikalstamo rizikos vertinamo buvo atsisakęs, be to, šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika netgi nėra artima žemai, todėl pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Taip pat teismas pažymi, kad BK 51 straipsnio 2 dalis, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, netgi ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant šį klausimą kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo dvidešimt devynis kartus skatintas, tačiau taip pat buvo tris kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir du kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pažymėtina, kad nors egzistuoja nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, tačiau yra nustatyti ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankščiau teistas); gyvenimo stilius ir draugai (lengvai įtakojamas aplinkinių); mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės), kas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą. Nors nuteistasis nuo 2006 m. dirbo staliaus pareigose, darbinę veiklą tęsė iki 2013 m., tačiau atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių dėl darbo nesikreipė ir šiuo metu pataisos namuose nedirba, kas neleidžia daryti išvados apie jo teigiamą požiūrį į darbą. Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Šiuo metu nuteistasis santykinai yra atlikęs tik kiek daugiau nei įstatymo numatytą dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmės terminą, kuomet nuteistasis gali teikti prašymą pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas terminuoto laisvės atėmimo bausme nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį, žalos atlyginimo klausimą, priima sprendimą.

Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, į kitas visas anksčiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Esant šioms aplinkybėms Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimo netenkinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.