Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucijos) viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutarimo E. A. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-16518-2020 už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą E. A. M., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo skirta galutinė 120 eurų dydžio bauda. Administracinė nuobauda jam paskirta už tai, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. 10.53 val. ir 2018 m. lapkričio 5 d. 12.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Šias veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos viršininko apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie nepagrindžia E. A. M. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir E. A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą, naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Be to, nors ir pateikė alternatyvų prašymą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, tačiau apeliaciniame nenurodė, kokias dar naujas aplinkybes, kurios nebuvo tirtos, apylinkės teismas galėtų ištirti, kokius naujus įrodymus galėtų išreikalauti.

9. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną E. A. M. atžvilgiu, buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į tai, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus negali būti grindžiama iš esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis, kai jos (kaltės) jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. A. M. dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų savo kaltės nepripažino, nurodė, kad darbo santykiai su UAB „N.“ jo nesieja nuo 2017 m. balandžio 1 d. Realiai įmonė veiklos nevykdo jau nuo 2015 m. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad įmonei priklausantis automobilis stovi aikštelėje prie įmonių komplekso. Vienus automobilio raktelius turi jis, o kur kiti rakteliai, nežino. Jis neneigė, kad retkarčiais esant būtinybei pasinaudoja minėtu automobiliu, duoda automobilio raktelius ir draugų prašymu. Kai naudojasi automobiliu, pasirūpina jo technine būkle ir draudimu. Ar dar kas nors be jo ir jo draugų naudojasi šiuo automobiliu, nežino. Kadangi nuo administracinio nusižengimo protokoluose nurodyto momento, kada buvo užfiksuotas važiuojantis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustas automobilis „Mercedes Benz“ praėjo ilgas laiko tarpas, jis negali prisiminti, ar tuo metu vairavo automobilį ir ar kam nors buvo davęs automobilio raktelius. Institucija E. A. M. kaltę vairavus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį grindžia tuo, kad jis turi vienus automobilio raktelius, kad 2018 m. liepos 21 d. pristatė automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio techninės apžiūros atlikimui, kad buvo anksčiau apdraudęs minimą transporto priemonę, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės savaime neįrodo jo kaltės šioje administracinio nusižengimo byloje. Administracinio nusižengimo byloje, užfiksuojant automobilio „Mercedes Benz“ važiavimo neapdraudus jo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu faktą, buvo padaryta tik automobilio nuotrauka, kurioje matosi šios transporto priemonės valstybiniai numeriai, tačiau nuotraukos, kurioje matytųsi šią transporto priemonę vairuojantis asmuo, nėra, tad atsižvelgus į pareiškėjo paaiškinimus, tai kad E. A. M. paaiškinimas dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. įvykio paimtas tik 2019 m. rugpjūčio 27 d., administracinio nusižengimo protokolas surašytas praėjus daugiau nei metams po nusižengimų padarymo fakto fiksavimo, lieka nepaneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimas, kad transporto priemonę administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, galėjo vairuoti ir ne jis.

10. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

11. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių E. A. M. kaltę 2018 m. rugsėjo 10 d. 10.53 val. ir 2018 m. lapkričio 5 d. 12.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavus transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje pagrįstai nutraukta.

12. Institucijos nutarimu E A. M. taip pat buvo nubaustas ir už tai, kad nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė ir šioje dalyje ir nors Institucijos apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl šios apylinkės teismo nutarimo dalies nepateikta, tačiau atsižvelgus į tai, kad apeliaciniame skunde prašoma panaikinti visą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir šiuo klausimu.

13. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nėra ginčo, jog automobilis „Mercedes Benz“ nuosavybės teise priklauso ir yra registruotas UAB „N.“ vardu. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje byloje situacija yra išskirtinė, nes automobilio savininkas yra UAB „N.“, kuri jau eilę metų nevykdo jokios veiklos. Nors juridinio asmens duomenų išraše E. A. M. vis dar nurodomas kaip bendrovės vadovas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2017 m. balandžio 1 d. Darbo santykių su minėta bendrove nebuvimo faktą šiai bylai aktualiu laiku patvirtina ir pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Kaip nurodė E. A. M., įmonė jokios veiklos faktiškai nevykdo jau nuo 2015 m. Bylai aktualiu laikotarpiu įmonė jau turėjo būti likviduota, tačiau kaip matyti iš Juridinių asmenų registro tvarkytojo pateikto paaiškinimo, juridinių asmenų, kuriems vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 1 dalimi, galėtų būti inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas, yra labai daug, o Registrų centro – Registro tvarkytojo galimybės ribotos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Objektyvių duomenų, kad E. A. M., pasibaigus darbo santykiams su UAB „N.“ būtų tapęs minėtos transporto priemonės savininku, byloje nėra. Jis pats paaiškino, kad transporto priemonė stovi stovėjimo aikštelėje, jis turi vieną šios transporto priemonės raktelį, todėl esant poreikiui, retkarčiais ja pasinaudoja, tačiau tada jis pasirūpina, kad automobilis turėtų galiojančią techninę apžiūrą ir būtų apdraustas. Be jo automobiliu pasinaudoja ir kiti asmenys. Nežiūrint to, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį tokia pareiga jam nekyla, o nesant pareigos negali būti ir atsakomybės už šios pareigos nevykdymą, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas.

14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas E. A. M. skundą, Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasi ANK 569 straipsnio reikalavimų, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarimas, kuriuo panaikintas Institucijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas, ir E. A. M. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.