- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1128-590/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05448-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- P. K.
- Advokatai
- Artūras Jucevičius, Juozas Vasiliauskas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui, atsakovui P. K., jo atstovui advokatui Juozui Vasiliauskui,
viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, suteikti atsakovei iki santuokos turėtą Komarovos pavardę, nustatyti nepilnamečio J. K. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoką su atsakovu įregistravo 1994-06-09 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 1221). Šalims 1994-09-09 gimė sūnus J. K.. Ieškovė teigė, kad nuo 2000 m. su atsakovu netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kuris buvo neištikimas, prieš 9 metus paliko šeimą, išėjo gyventi pas kitą moterį, šeima nesirūpino. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteistas teismo sprendimu, todėl išlaikymo vaikui ieškovė nereikalauja. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų, tai yra jo neištikimybės, šeimos palikimo ji patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinį skausmą, nepatogumų, tai yra neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Lt.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad dėl ieškovės elgesio, keliamos įtampos ir barnių šeimoje buvo priverstas palikti šeimą ir išeiti gyventi atskirai, todėl ieškovės teiginys, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Neprieštaravo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų su ieškove. Pateiktame priešieškinyje nurodė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 1 teritorinio skyriaus 2008-05-09 sprendimu iki 2019-10-21 jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, tačiau pensija nebuvo paskirta, nes atsakovas neturi minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Bedarbio išmoka atsakovui taip pat nebuvo skirta, atsakovas neturi pajamų. Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti jam iš ieškovės išlaikymą po 480 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį atsakovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas yra iš dalies darbingas, ieško darbo ir yra įrašytas į aktyvios darbo rinkos programą, todėl jis galimai gali rasti darbą ateityje. Be to, išlaikymas gali būti priteistas tik sutuoktiniui, nepripažintam kaltu dėl santuokos nutraukimo, tuo tarpu santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius 2010-04-21 išvadoje neprieštaravo, kad nepilnamečio J. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-10-26 sprendimu ieškovės A. K. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo P. K. priešieškinį atmetė: nutraukė santuoką, įregistruotą 1994-06-09 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 1221), tarp ieškovės A. K. ir atsakovo P. K. dėl atsakovo P. K. kaltės; suteikė ieškovei A. K. iki santuokos turėtą Komarovos pavardę; priteisė iš atsakovo P. K. ieškovei A. K. 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nustatė nepilnamečio J. K. gyvenamąją vietą su ieškove A. K.; priteisė iš atsakovo P. K. ieškovei A. K. 130 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo iširo dėl atsakovo kaltės, kuris iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, paliko šeimą, išėjo gyventi pas kitą moterį ir daugiau nei vienerius metus šeima nesirūpino. Taip pat nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas paliko ieškovę ir išėjo gyventi atskirai gana seniai, prieš daugiau nei 10 metų, ieškovė prie gyvenimo be atsakovo, kuris dažnai būdavo išgėręs ir šeimoje dažnai dėl to būdavo konfliktai, priprato ir į tai, kad ieškovė gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje neprieštaraujant atsakovui, teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatęs, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo jam priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. K. prašo nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės ir, nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pakeisti 2010-10-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo rezoliucinės dalies punktus dėl santuokos nutraukimo tik dėl atsakovo P. K. kaltės, dėl 3 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ieškovei A. K. iš atsakovo P. K. ir 130 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodo, kad jis buvo priverstas palikti šeimą ir išeiti gyventi atskirai ir dėl pačios ieškovės elgesio, keliamos įtampos ir barnių šeimoje, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, yra nepagrįsta. Taip pat pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 3 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Nurodo, kad atsakovas su ieškove kartu nebegyvena nuo 2002-07-23, todėl jam nelabai įtikinama, kad santuokos nutraukimas jai sukėlė, kaip bylos medžiagoje teigiama, emocinį skausmą ir pažeminimą. Atsakovas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi dėl 130 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-26 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, nustatęs, jog atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, paliko šeimą, išėjo gyventi pas kitą moterį ir daugiau nei vienerius metus šeima nesirūpino. Atsakovo teiginiai, kad jis negyveno su šeima, nes jam tai nebuvo leidžiama, vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės. Taip pat nurodo, kad ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, jog santuokos nutraukime yra ir jos kaltė. Pažymi, kad ieškovė labai pergyveno dėl tokio nenusisekusio šeimyninio gyvenimo, ilgą laiką taikėsi su atsakovo neištikimybe ir tuo, kad jis paliko šeimą. Tik praėjus daug metų, galutinai praradusi viltį, kad šeimą išsaugoti galima, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tuo būdu ieškovės kaltinti dėl santuokos iširimo nėra jokio pagrindo. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nėra, o kaltas dėl jos iširimo tik atsakovas. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei neturtinę žalą. Nurodo, kad neturtinė žala susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai ieškovės išgyvenimai, patirtas emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių atsakovo veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė. Atsakovas 2002 m. paliko šeimą, nesirūpino ja, dėl to bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas tapo negalimas, jie nuo 2002 m. netvarkė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo, atsakovas daug metų buvo neištikimas, kas, akivaizdu, lėmė ieškovės emocinį skausmą ir pažeminimą. Visa tai įrodo, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą ir kaltas dėl santuokos nutraukimo asmuo - atsakovas - privalo ją atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė A. K.. Pareiga įrodyti ieškovės kaltę šiuo atveju tenka atsakovui. Ši pareiga kyla iš CK ir CPK normų. CK 3.61 str. nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. CPK 178 str. numato proceso šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus. Anot atsakovo ieškovės A. K. kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad ji nuolat kėlė ginčus ir priekaištus, su atsakovu visiškai nesiskaitė, jo atžvilgiu naudojo smurtą ir provokacijas, kūrė šeimyninio gyvenimo iliuziją ir vedė bendrą ūkį su atsakovo tėvu, išvarė atsakovą ir neįleido į namus. Atsakovas, pirmosios instancijos teisme įrodinėdamas minėtas aplinkybes, rėmėsi liudytojų R. K. ir V. S. parodymais bei 1998-09-17 Teisės medicinos specialisto išvada Nr. 5946 (b.l. 54). Pirmosios instancijos teismas minėtus įrodymus įvertino kartu su kitais įrodymais, tačiau padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paminėtų liudytojų parodymai dėl ieškovės A. K. kaltės vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad R. K. yra atsakovo brolis, todėl dėl artimo giminystės ryšio su atsakovu šio liudytojo parodymai stokoja objektyvumo. Liudytoja V. S. pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad yra atsakovo draugė, atsakovas pas ją gyvena nuo 2002 m. (b.l. 101), todėl jos parodymai, kad ieškovė A. K. yra nesugyvenamo būdo, išvarė atsakovą ir jo neįleido į namus objektyvumo prasme taip pat yra visiškai nepatikimi. 1998-09-17 Teisės medicinos specialisto išvada Nr. 5946, kurioje konstatuojami atsakovo P. K. kūno sužalojimai, nepatvirtina ieškovės A. K. kaltės dėl santuokos iširimo, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovą sužalojo ieškovė. Pažymėtina, kad sutuoktiniai kartu gyveno iki 2002-06-23, todėl 1998-09-17 atsakovo patirtas smurtas negali būti traktuojamas santuokos iširimo priežastimi. Kolegija atmeta apeliacinės instancijos teisme pateiktus atsakovo įrodymus, nes jie yra surašyti dėl aplinkybių, kurios atsirado po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl nepatvirtina ieškovės kaltės dėl 2002 metais iširusios santuokos. Kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovės naudai teismas priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas prašo atsižvelgti į atsakovo turtinę ir socialinę padėtį, sveikatos būklę, kaltės dėl santuokos iširimo laipsnį. Nurodo, kad su ieškove negyvena nuo 2002-07-23 , todėl nelabai įtikinama, kad santuokos nutraukimas jai sukeltų emocinį skausmą ir pažeminimą. Apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo priėmė įvertinęs tai, kad atsakovas paliko ieškovę ir išėjo gyventi atskirai gana seniai, prieš daugiau nei 10 metų, tai, kad ieškovė prie gyvenimo be atsakovo, kuris dažnai būdavo išgėręs ir šeimoje dažnai dėl to būdavo konfliktai, priprato, ieškovė gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje neprieštaraujant atsakovui. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovavosi CK 3.70 str. 2 d. ir 6.250 str. normomis ir iš esmės įvertino atsakovo apeliaciniame skunde paminėtas aplinkybes. Priteistos neturtinės žalos dydis – 3000 Lt atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, neprieštarauja teisės normoms ir teismų praktikai, todėl nėra pagrindo keisti arba naikinti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo P. K. valstybės naudai priteisiama 9 Lt išlaidų, susijusių procesinių dokumentų apeliaciniame procese įteikimu (CPK 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320 str., 325–331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. K. valstybės naudai 9 Lt išlaidų, susijusių procesinių dokumentų apeliaciniame procese įteikimu. (Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).