Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovui Juozui Adomui Grišanovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovas atsiliepimo motyvais prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str. 3 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėja T. Ž. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2010-07-02 pateikė 2009 metų metinę pajamų deklaraciją, deklaruodama 288 Lt mokėtiną privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sumą ir grąžintiną 709 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką (b.l. 42-44). Pareiškėjai buvo grąžinta 421 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoka už 2009 metus, iš deklaruotos grąžintinos sumos išskaičiavus mokėtiną sumą. Pareiškėja 2010-10-13 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padavė prašymą grąžinti išskaičiuotą 288 Lt sumą. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-11-05 raštu Nr. (18.32)L2-7593 jai išaiškintos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatos ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčio mokėjimo tvarka. Rašte taip pat nurodyta, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms bus sprendžiamas klausimas dėl 2009 metų deklaracijos patikslinimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčio perskaičiavimo ( b.l. 8, 41 ). Pareiškėja teigia, jog dėl tokių atsakovo veiksmų – laiku negrąžintos permokos - patyrė stresą, depresiją, nervinę įtampą, pažeminimą, nepatogumus, pasityčiojimo jausmą, nepasitikėjimą valstybe ir įstatymais, negalėjo gauti medicininės pagalbos, gydytis, todėl jai padaryta neturtinė žala. Neturtinę žalą įvertino 20000 Lt ir prašo ją atlyginti.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Sprendžiant pareiškėjos skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą pirmiausia turi būti nustatyta, ar pareiškėjos nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu. Dėl šios priežasties turi būti analizuojamas konkretus institucijos aktas (veiksmas, sprendimas), kuriuo pareiškėjai, jos teigimu, sukelta žala.

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-11-05 rašto Nr. (18.32)L2-7593 turinio akivaizdu, kad jis yra informacinio pobūdžio, juo pareiškėja informuota apie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo įtvirtintą asmenų prievolę mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį ir jo mokėjimo tvarka. Neabejotina, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau raštas pats savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, nes yra informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentas, joks konkretus sprendimas nebuvo priimtas ir pareiškėjai šiuo raštu nebuvo sukurtos ar atimtos jokios teisės ar pareigos, viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame rašte nėra ir jis nėra individualus administracinis aktas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-12-23 nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl 2010-11-05 atsakymo ( sprendimo ) Nr. (18.32)L2-7593 panaikinimo, taip pat buvo atsisakyta priimti ir kitus pareiškėjos reikalavimus, t.y. dėl neturtinės žalos, palūkanų priteisimo, kaip išvestinius reikalavimus, kurie gali atsirasti tik įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą ( b.l. 3-4 ). LVAT 2011-03-04 nutartimi iš dalies panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-12-23 nutartį ir skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad pareiškėjos siekis susigrąžinti 709 Lt permoką yra mokestinis ginčas, kuriam pagal Mokesčių administravimo įstatymo 145 str. 1 d. yra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra, todėl pareiškėja pirmiausia turėjo kreiptis į centrinį mokesčių administratorių – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ( Mokesčių administravimo įstatymo 150 str.), ( b.l. 28-30 ). Mokesčių inspekcija 2010-11-05 raštu Nr. (18.32)L2-7593 pareiškėjai suteikė informaciją, kad tik gavusi atitinkamus dokumentus, išspręs klausimą dėl pajamų deklaracijos už 2009 metus patikslinimo ir privalomojo sveikatos draudimo perskaičiavimo ( b.l. 8 ). Toks atsakovo atsakymas pareiškėjai atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą mokesčių administratoriaus funkciją – teikti mokesčių mokėtojams informaciją apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas, kuris atitinka teisinį reglamentavimą, tačiau nesukelia pareiškėjai teisių ar pareigų, negali kilti ir pareiškėjos nurodyta neturtinė žala. Nesant būtinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą (tiek turtinė, tiek ir neturtinė).

Pagal Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir dėl žalos padarymo (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.425 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.37 straipsnyje reglamentuojamas palūkanų pagal prievoles mokėjimas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Komentuojama norma numato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo funkciją, ir ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolėms. Sprendimu nenustačius, kad dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos aktų (veiksmų, neveikimo) pareiškėja patyrė neturtinę žalą, prašymas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.

Į vertinus visas bylos aplinkybes, pareiškėjos T. Ž. prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų ( Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl 20000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.