Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-07 · Administracinė byla Nr. I-2826-394/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
I-2826-394/2014
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02290-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2826-394/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02290-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui R. P.,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK, atstovui Vitalijui Kryževičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK (toliau – Atsakovas, Mažeikių rajono PK), 5 000 Lt neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m., kiekvieną kartą atvykus iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Mažeikių PK areštinėje buvo laikomas kamerose, kuriose sulaužytos spintelės, netvarkingi gultai, neatsidarydavo langai, nebuvo pakabų, čiužiniai, antklodės ir pagalvės buvo sudriskusios, nuo jų dvelkė nemalonus kvapas, nebuvo užvalkalų, pareigūnai neprižiūrėjo, ar galima naudotis tokia patalyne, ar tvarkingi kamerų baldai, langai, gultai. Dėl tokių neteisėtų veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, psichologinį šoką, nepatogumus ir šią neturtinę žalą vertina 5000 Lt.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą jo į teismo posėdį neetapuoti, bylą nagrinėti pagal jo išdėstytus faktus (26 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK, atsiliepime (31 b. l.) bei atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą, nes minkštas inventorius dezinfekuojamas kiekvieną kartą prieš jį perduodant kitiems suimtiems asmenims, patalynė keičiama kartą per savaitę, langai prasiveria nuo 20 iki 25 cm, visą laiką veikia oro padavimo ir ištraukimo sistema, visas kietas inventorius yra tvarkingas, kamerose yra stalai, lovos, spintelės, suoliukai bei pakabos pasikabinti rūbams. R. P. skundų dėl laikymo sąlygų ir sveikatos būklės gauta nebuvo, 2011 m. jam po stuburo operacijos areštinės medicinos punkte buvo atlikti pertvėrimai. Areštinė pakankamai nauja, eksploatuoti pradėta 2003 m., atitinka visus sanitarinius bei higienos reikalavimus. R. P. Mažeikių rajono PK areštinėje buvo laikomas periodiškai laikotarpiais nuo 2011-07-27 iki 2011-10-25 ir nuo 2014-02-25 iki 2014-05-30. Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas normaliomis sąlygomis, daugiausiai dvivietėse kamerose, gultų kamerose iš viso nėra, yra normalios lovos, pritvirtintos prie grindų, spintelės tvarkingos, taip pat pritvirtintos prie grindų, patalynė tvarkinga, balta suplyšusi patalynė nurašoma ir asmenims neišduodama, patalynė keičiama kartą per savaitę arba asmens pageidavimu dažniau, jeigu yra išpurvinama, langai prasiveria 20-25 cm, dėl saugumo į langus įdėti ribotuvai, kamerose įrengta mechaninės ventiliacijos sistema. Pristatytas į areštinę 2014-02-16 buvo laikomas kameroje Nr. 2, kamera keturvietė, po to perkeltas į dvivietę kamerą Nr. 21; 2014-04-08 patalpintas į dvivietę kamerą Nr. 20, 2014-05-14 – į dvivietę kamerą Nr. 21, 2014-05-28 – į vienvietę kamerą Nr. 13 ir laikomas vienas. Už 2011 metų laikymo laikotarpius prašo taikyti senatį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas R. P. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje skirtingais laikotarpiais nuo 2011-07-27 iki 2011-10-25 ir nuo 2014-02-25 iki 2014-05-30 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

Iš byloje esančios Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2014-01-06 pažymos Nr. 11VL-1 (9-13 b. l.) matosi, kad Sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnai 2013 m. gruodžio 17 d. atliko patikrinimą Mažeikių rajono PK areštinėje, siekiant įvertinti areštinės patalpų įrengimo, medicinos punkto veiklos, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo atitikties teisės aktų reikalavimams. Patikrinimo metu nustatyta, kad areštinės įrengimas ir priežiūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministro2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 (Žin., 2009, Nr. 120-5168), reikalavimus, areštinė patalynės turi pakankamai, švari ir nešvari patalynė laikoma prisilaikant higienos reikalavimų, kiekvienas asmuo, laikomas areštinėje, aprūpinamas minkštuoju inventoriumi (čiužiniu, pagalve, antklode) ir lovos skalbiniais, rankšluosčiu, patalynė keičiama kartą per savaitę, patalynę skalbia UAB „Gieveta“ (5 p.). Patikrinimus areštinėje atlieka ir Telšių visuomenės sveikatos centras, iš pateiktų 2012-07-20, 2013-07-17 ir 2014-10-17 patikrinimo aktų matosi, kad areštinėje esantys įrenginiai ir baldai švarūs, patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, 2014 m. atnaujintas areštantams skirtas minkštas inventorius (nupirkta 13 vnt. čiužinių, 16 vnt. antklodžių, 11 vnt. pagalvių), tuo pagerinta turimo minkšto inventoriaus kokybė (33-39 b. l.). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad kamerose gultų iš viso nėra, tik lovos, spintelės tvarkingos, langai atsidaro 20-25 cm, be to, visose kamerose yra įrengta mechaninio vėdinimo sistema, areštinėje laikomi asmenys pilnai aprūpinami visu reikalingu inventoriumi. Iš į bylą pateiktos areštinės schemos matosi, kokio ploto kameros yra areštinėje ir kiek asmenų jose gali būti laikoma, atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas pagrinde dvivietėse kamerose dviese su kitu asmeniu (31-32 b. l.). Taigi pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl baisių laikymo sąlygų areštinėje, netinkamo inventoriaus, suplyšusios patalynės, neatsidarančių langų paneigti į bylą pateiktais dokumentais, atsakovo atstovo teismo posėdyje duotais parodymais. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras asmenų, esančių areštinėje, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laikymo areštinėje pasekmė, tačiau teigti, kad areštinėje dėl pareiškėjo nurodytų teiginių jis buvo kankinamas, patyrė nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, dvasinius bei emocinius išgyvenimus ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nenustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų.

Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Kaip jau minėta, pareiškėjas, prašydamas priteisti jo naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad dėl laikymo areštinėje sąlygų jis patyrė dvasinį sukrėtimą, psichologinį šoką, nepatogumus, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, neįrodyti, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių dėl jo laikymo sąlygų, be to, pareiškėjas nenurodo motyvų, argumentų, kaip suskaičiuota ši pinigų suma, kokie patyrimai galėjo sąlygoti tokios piniginės sumos susidarymą. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pareiškėjui tyčia sudaryti blogesnes laikymo sąlygas ir taikęs kokius nors įstatymo nenumatytus apribojimus, todėl nenustačius atsakovo veiksmuose nei vienos iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, šioje byloje turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo pareikštą prašymą taikyti ieškinio senatį už laikotarpį nuo 2011-07-27 iki 2011-10-25.

Pagal LR CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 str. 1 d.), tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti pareiškėjo skundą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2014 m. rugsėjo 16 d. (pagal spaudą ant voko), o neturtinę žalą prašo priteisti ir už laikotarpį nuo 2011-07-27 iki 2011-10-25, tačiau nurodytus nepatogumus pareiškėjas turėjo patirti būtent buvimo areštinėje metu, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2011-07-27 patalpinus pareiškėją į Mažeikių rajono PK areštinę, taigi į teismą dėl jo laikymo areštinėje 2011 metais jis kreipėsi praleidęs trijų metų ieškinio senaties terminą.

Objektyviai ir visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, be to, pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą už laikotarpį nuo 2011-07-27 iki 2011-10-25, todėl jo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK, 5000 Lt neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti.

Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė