Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. Y. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-116-301/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovei L. Y. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys AB „Kauno energija“, AB „City Service“. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl įsiskolinimo bei delspinigių priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 61,07 kv.m. butas, esantis daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 9-10), į kurį per prijungtą šilumos energijos tiekimo tinklą tiekia šilumos energiją UAB „Kauno energija“. Ieškovas 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu yra paskirtas namo, esančio Aušros (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Pagal pateiktus ieškovo paskaičiavimus už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2011-08-31, atsakovės skola 678,03 Lt už atsakovei tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas (T.1, b.l. 71-72).

Atsakovės butas nuo centralizuoto šildymo atjungtas 1997 m. Šalys nėra sudariusios atsiskaitymo už šildymą bendrojo naudojimo patalpose sutarties. Nei ieškovė, nei atsakovė šių aplinkybių neneigia. Atsakovė skunde teigė ir tai, kad jos bute atjungtas centralizuotas šildymas, kad ji nesinaudoja ieškovo teikiamomis paslaugomis, todėl neprivalo mokėti už bendro naudojimo objektų priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovės argumentu.

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatomos įstatymu ar (ir) tarpusavio susitarimu, todėl turi ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolinių teisinių santykių požymių. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugetas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, prižiūrėti ir kt. Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad apeliantei nuosavybės teise priklausantis butas 1997 metais atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo, tačiau šiluma į namą tiekiama per inžinierinius tinklus - šilumos energijos tiekimo vamzdyną - ir apšildo ne tik butus, bet ir name esančias bendro naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurių butai yra atjungti nuo bendro šildymo sistemos. Apeliantė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtė ir atsakinga už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad jos butas atjungtas nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Kiekvienas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją bei už karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą.

Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų sudėtinė dalis yra bendroji inžinierinė įranga, susidedanti iš namo šildymo tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių, kitos bendro naudojimo inžinierinės įrangos bendro naudojimo patalpose, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (CK4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų 2 str. 5 d. 2 p.), todėl kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu ir panorėjęs vėl gali prie jos prisijungti. Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės valdytojų pasirinktas CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas. Bylos medžiaga patvirtina, kad šią priežiūrą vykdė ieškovė. Byloje nėra pateikta Valstybinės energetikos tarnybos išvadų, kad ieškovė šiuos veiksmus būtų atlikęs neteisėtai. Nors su butų gyventojais nėra sudarytos individualios sutarys, tačiau šios paslaugos buvo tiekiamos, ką patvirtina ne tik paaiškinimai, bet ir rašytiniai įrodymai, t.y. vedamas šilumos punkte žurnalas apie priežiūrą (T.1, b.l. 50-96).

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu buvo patvirtinti Kauno miesto daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalūs tarifai (T.1, b.l. 102-105). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal pateiktus ieškovės paskaičiavimus atsakovė yra įsiskolinusi 678,03 Lt ne tik už šias paslaugas, todėl nepagrįstas atsakovės motyvas dėl neaiškaus skolos mokesčio dydžio, nes jis yra nustatytas anksčiau minėtu sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ji, nemokėdama mokesčių dėl, jos nuomone, negaunamų paslaugų, būtų kėlusi klausimą dėl mokesčio apskaičiavimo tinkamumo patalpų savininkų susirinkimuose ir pan. Atsakovė nepateikė kitų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų kategoriška išvada apie sąskaitose užfiksuotų duomenų neatitikimą buvusiai faktinei padėčiai, ar išbraukus iš gaunamų sąskaitų eilutę už šilumos sistemų priežiūrą, apie tai būtų informuota ieškovė, ar kiti namo bendraturčiai. Atsakovė nepasirūpino faktinių aplinkybių, pagrindžiančių mokesčio apskaičiavimo nustatymu, neiniciavo klausimo dėl mokesčių paskirstymo pakeitimo nagrinėjimo, ir be teisėto pagrindo naudojosi savigynos priemone - nemokėjo jai apskaičiuotų mokesčių, todėl teismas teisingai taikė CK 4.84 str. ir 4.85 str. nuostatas reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendros dalinės nuosavybės objektais galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už šių objektų priežiūrą atsakovei tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas bendraturčių susitarimas, tačiau nagrinėjamu atveju toks susitarimas nėra pateiktas, o atsakovė nėra atsidalinusi iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti ją nuo mokesčių mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų sistemų priežiūros paslaugas. Atsakovė, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtė, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties, todėl nemokėdama už suteiktas paslaugas, pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovė prievolę vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino apmokėjimo už suteiktas šilumos sistemų priežiūros ir kitas paslaugas, ji laikoma pažeidusia prievolę.

Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250.2. papunktis (galiojusi redakcija iki 2010-11-12) ir iki 2011-07-29 galiojusios Ūkio ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 124 papunktis nustatė, kad butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti šilumos tiekėjui kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti (CK4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Šią priežiūrą vykdė ieškovas, todėl atsakovė privalo atlyginti už daugiabučio namo šildymo ir sistemų priežiūrą. Vartotojo pareiga mokėti jam tenkančią dalį už pastato sistemų priežiūrą. Ji išlieka nepriklausomai, kad vartotojas atsijungė nuo pastato šildymo sistemos, nes šie mokesčiai yra priskirtini prie išlaidų bendram turtui išlaikyti. Šilumos energija, tiekiama namui, šildo ne tik gyvenamąsias patalpas, bet per jas, taip pat per šilumos tiekimo vamzdžius šilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms, laiptinėms, rūsiams. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas apgrįstai priteisė skolą už sistemų priežiūrą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė kaip daugiabučio namo buto savininkė, nėra atleidžiamas nuo pareigos - tai yra mokėti ieškovui už bendro naudojimo objektų priežiūrą, - kylančios iš įstatymo jai suteiktos pareigos proporcingai savo daliai dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą ir iš įstatymo jai suteiktos pareigos dalyvauti, kaip buto savininkui, proporcingai savo daliai apmokant jam tenkančią dalį išlaidų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir teisingai nurodė, kad ieškovė tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtino įrodymus, susijusius su skolos dydžiu ir jos apskaičiavimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Kiti apeliacinio skundo motyvai susiję su atsakovės buto atjungimu nuo centralizuoto šildymo. Nagrinėjamojoje byloje nesprendžiama dėl šio atjungimo teisėtumo, todėl šie apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į skundą išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui ir apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų motyvų nepasisako.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės priteistinos ieškovės apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė už procesinio dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundą) parengimą sumokėjo 242,00 Lt ir pateikė įrodymus apie tai (T.2, b.l. 28-30). Šios išlaidos nelaikytinos pernelyg didelės ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ši suma iš atsakovės priteistina ieškovei. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“, į.k. 149650823, buveinės adresas Žiburio g. 10-2, Alytus, a/s (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, 242,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.