- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 1-554-749/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00065-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo Teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00065-12 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. 2012 m. vasario 26 dieną, apie 2 val., Panevėžio mieste, pro nerakintas duris įsibrovė į patalpą - N. S. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir slapta pagrobė svetimą, N. S. priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį SONY 1000 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG E 2530, IMEI numeris 355072041185109, su BITĖ LABAS SIM kortele bendros 200 litų vertės, iš viso pagrobė svetimo turto bendros 1200 litų vertės.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pareiškus įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., D. J. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2012 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, vieną vakarą pagalvojo, kad labai reikia pinigų ir reiktų apvogti kokį nors namą. Naktį, gal apie 2 val., išėjo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) , ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Link tos gatvės ėjo tiesiog šiaip sau, ir dairėsi namo, kur nedegtų šviesa. Žinojo, kad daug privačių namų gyventojų miega naktį neužsirakinę durų, todėl pagalvojo, kad įeis, tyliai ką nors pavogs, ir išeis. Priėjęs prie vieno namo, kuris buvo mūrinis, nuėjo prie to namo durų, kurios buvo iš kiemo pusės. Name šviesa nedegė, durys buvo medinės. Patraukė duris. Jos atsidarė. Įėjo į namo vidų. Kiek pamena, pirmiausia pateko į koridorių, paskui nuėjo į virtuvę. Virtuvėje ant stalo pamatė nešiojamąjį kompiuterį, atjungė jį nuo laido ir paėmė, o taip pat pamatė mobiliojo ryšio telefoną, jį irgi paėmė. Telefoną įsidėjo į striukės kišenę, kompiuterį laikė rankose, ir greitai išėjo iš to namo. Mano, kad namuose kažkas iš žmonių buvo, nes durys buvo paliktos nerakintos, tačiau asmeniškai name žmonių nematė. Kompiuterį ir telefoną parnešė į savo namus, eidamas juos apžiūrėjo. Kompiuteris buvo SONY, pilkos spalvos, telefonas buvo SAMSUNG, atlenkiamas, juodos spalvos išorinėje pusėje ir raudonos spalvos vidinėje pusėje. Telefone buvo SIM kortelė, ją išėmė ir išmetė eidamas link savo namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ryte pasiūlė pirkti tą telefoną savo draugui T. P., norėjo gauti už tą telefoną 50 litų. T. P. pradžioje nesusidomėjo, o paskui vieną dieną sutiko nupirkti tą telefoną už 40 litų savo draugei I. B.. Su T. P. nuvažiavo į I. B. namus, jis padavė I. B. tą telefoną, ji telefoną apžiūrėjo, telefonas I. B. patiko. T. P. padavė jam 40 litų, ir tą telefoną padovanojo I. B.. Nei T. P., nei I. B. nesakė, kad telefonas yra vogtas, jie neklausė, iš kur tą telefoną gavo. Pavogtu nešiojamuoju kompiuteriu pradžioje naudojosi pats, o 2012 m. kovo 17 dieną pardavė tą kompiuterį savo draugui G. M., gyvenančiam(duomenys neskelbtini) , už 450 litų. G. M. jam davė 400 litų ir dar 50 litų liko skolingas. G. M. nesakė, kad kompiuteris vogtas. Supranta, kad įvykdė vagystę, labai dėl to gailisi (b.l. 88-89).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.1. 91-94).
Nukentėjusioji N. S. apklausos metu parodė, kad 2012 m. vasario 26-os dienos ryte, apie 7 val., ryte pabudusi savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , pastebėjo, kad pavogtas nešiojamasis kompiuteris ir mobiliojo ryšio telefonas, kurie buvo padėti virtuvėje ant stalo. Namo durys naktį buvo paliktos nerakintos. Kompiuteris buvo pilkos spalvos korpusu, jo modelis buvo PCG-7Z1M, kompiuterio dokumentų neturi, jis pirktas Anglijoje, tačiau savo užrašų knygelėje buvo užsirašiusi gamyklinį numerį, tai yra 282704615007730. Ypatingas kompiuterio požymis buvo tas, kad, atidarius kompiuterį, buvo apklijavusi kairįjį kampą ties ekranu baltos spalvos SWAROWSKY kristaliukais, apačioje, aplink jutiklinį ekraną – mėlynos spalvos SWROWSKY kristaliukais, į dešinę nuo jutiklinio ekrano buvo keli rožinės spalvos kristaliukai. Kompiuteris pavogtas su juodos spalvos pajungimo laidu, kompiuterį bendrai su laidu įvertino 1000 litų. Mobiliojo ryšio telefonas buvo atlenkiamas, juodos spalvos išore ir raudonos spalvos vidumi, telefoną bendrai su SIM kortele vertina 200 Lt. Pavogto telefono garantinį dokumentą turi, jo kopiją pateikė prie apklausos. Į namus buvo atvykę policijos pareigūnai su jai nepažįstamu vaikinu, kuris, kaip ji suprato, apvogė jos namus. Policijos pareigūnai grąžino jai nešiojamąjį kompiuterį ir telefoną. Telefone buvusi SIM kortelė negrąžinta, tačiau ji atskirai jos nevertina, jokia žala dėl kortelės jai nepadaryta. Civilinio ieškinio nereiškia (b.1. 3, 9-10, 12-13, 15-16).
Liudytoja I. B. apklausos metu parodė, kad 2012 m. vasario mėnesio pabaigoje ar kovo mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugai D. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvės rajone, ir T. P., gyvenantis irgi (duomenys neskelbtini) gatvės rajone. D. J. paklausė, ar jai nereikia telefono, ji atsakė, kad reikia. D. J. padavė jai mobilųjį telefoną SAMSUNG, atlenkiamą, juodos spalvos išore ir raudonos spalvos vidumi. Ji apžiūrėjo tą telefoną, įjungė, telefonas veikė. D. J. norėjo už tą telefoną 40 litų, tuos pinigus jam padavė T. P., tai yra T. P. nupirko ir padovanojo jai tą telefoną. Ji neklausė ir nežino, iš kur pas D. J. tas telefonas. Tą pačią dieną ji įdėjo į tą telefoną savo SIM kortelę BITĖ LABAS, kurios numeris (duomenys neskelbtini) , ir naudojosi telefonu bei ta SIM kortele. Ji apie tai, kad telefonas yra vogtas, sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Apie vagystę iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji nieko nežino ir pasakyti nieko negali (b.l. 17-18).
Liudytojas T. P. apklausos metu parodė, kad pažįsta I. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. D. J. yra jo draugas, buvęs klasiokas, jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Maždaug prieš mėnesį, tai yra 2012 m. vasario mėnesio pabaigoje, vakare, gal apie 20-21 val., D. J. parašė SMS žinutę, kad parduos telefoną už 40 litų. Buvojau anksčiau, prieš kelias dienas, kalbėję, kad I. B. reikia telefono, ir kad telefoną jis I. B. norėtų nupirkti ir padovanoti. D. J. dar tuomet minėjo, kad turi telefoną SAMSUNG, ir norėtų už jį 50 litų. Tada jis atrašė D. J., kad pirktų telefoną už 40 litų, nuvažiavo į D. J. namus ir kartu nuvažiavo pas I. B.. D. J. padavė I. B. telefoną SAMSUNG, atlenkiamą, juodos spalvos išore ir raudonos spalvos vidumi. I. B. apžiūrėjo tą telefoną, jis patiko, įjungus telefoną, jis veikė. Jis davė už tą telefoną D. J. 40 litų, tai yra nupirko ir padovanojo telefoną I. B.. I. B. tą pačią dieną įdėjo į tą telefoną savo SIM kortelę BITĖ LABAS su numeriu (duomenys neskelbtini) ir naudojosi tuo telefonu iki šiol. Jis D. J. neklausinėjo, iš kur šis gavo tą telefoną. Jis apie tai, kad telefonas yra vogtas, sužinojo iš policijos pareigūnų. Jis apie vagystę iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo (duomenys neskelbtini) mieste nieko nežino ir nieko pasakyti negali (b.1. 24-25).
Liudytojas G. M. apklausos metu parodė, kad 2012 m. kovo 17 dieną, šeštadienį, jo draugas D. J. pasiūlė jam pirkti nešiojamąjį kompiuterį. Jis jau buvo anksčiau matęs, kad D. J. turi tą kompiuterį. Jis nuėjo į D. J. namus, adresu (duomenys neskelbtini) , apžiūrėjo kompiuterį. Kompiuteris buvo SONY, pilkos spalvos. D. J. norėjo už kompiuterį 450 litų, tuo metu jis turėjo tik 400 litų, juos davė D. J., ir liko skolingas 50 litų. Jis parnešė kompiuterį į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini) . Jis neklausinėjo D. J., iš kur jis turi kompiuterį. Jis apie tai, kad kompiuteris yra vogtas, sužinojo iš policijos pareigūnų. Jis apie vagystę iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo (duomenys neskelbtini) mieste nieko nežino ir nieko pasakyti negali (b.1. 26-27).
Iš 2012-02-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) pietinėje dalyje, adresu (duomenys neskelbtini) (b.1. 3-4).
Iš 2012-03-22 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja I. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG E 2530, IMEI (duomenys neskelbtini) kuris, pagal nukentėjusiosios N. S. pateiktą garantinio dokumento kopiją, buvo pavogtas iš N. S. namų 2012-02-26. Telefonas apžiūrėtas kaip daiktas, reikšmingas tyrimui, ir grąžintas N. S. (b.1. 19,20-23,14,37,38).
Iš 2012-03-22 poėmio protokolo matyti, kad iš liudytojo G. M. paimtas nešiojamasis kompiuteris SONY, gamyklinis numeris 28270461500730, su pajungimo laidu, kuris, pagal nukentėjusiosios N. S. papildomą apklausą, buvo pavogtas iš N. S. namų 2012-02-26. Kompiuteris ir laidas apžiūrėti kaip daiktai, reikšmingi tyrimui, ir grąžinti N. S. (b.1. 28, 29-30, 33-36, 12-13, 37, 38).
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę D. J., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), anksčiau neteistas (b.l. 101), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 107-108), jo atžvilgiu nusiskundimų iš kartu gyvenančių asmenų bei kaimynų negauta (b.l. 106), priklausomybių ligų kabinete ir psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 103).
Teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į teisingumo ir protingumo kriterijus, į prokurorės siūlomą paskirti bausmę - baudą, todėl kaltinamajam D. J., jam sutinkant, skirtina bausmė – bauda tokio dydžio, kaip prašė prokurorė.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir jam paskirti 15 MGL (1950 litų) baudą, kurią įpareigoti sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti D. J., kad nesutikdamas su priimtu sprendimu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodine tvarka. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta Teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jeigu jis šia teise nepasinaudoja, Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs Teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka yra neskundžiamas.