Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. L. (V. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovui V. L. (V. L.) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-45039-930/2017 ieškovės prašymą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkino iš dalies, nustatė laikiną tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, prašymą sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0008/2017/01326 atmetė.

Nutartyje teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patvirtinta šalių sutarta bendravimo su vaikais tvarka. Prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė prašo riboti teismo patvirtintą maksimalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Prašymas grindžiamas į bylą pateikta 2017 m. rugsėjo 15 d. psichologės rekomendacija peržiūrėti vaikų bendravimo su tėvu grafiką bei tuo, kad atsakovas neturi įgūdžių bendrauti, auklėti bei prižiūrėti sūnaus ir nuo 2017 m. birželio mėnesio nepalaiko santykių su dukra.

Teismas, nustatydamas laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgė į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu, o taip pat į teisę bendrauti ir matytis su vaiku. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

Teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje nėra surinkta pakankamai duomenų, tikėtinai pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas negeba tinkamai pasirūpinti mažamečiu šalių sūnumi. Vien ieškovės raštai ir prierašas prie fotonuotraukos negali būti laikomi pakankamais riboti vaiko teisę bendrauti su tėvu. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su vaiko amžiumi, kalba, higiena ir kt., egzistavo ir sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje abi šalys susitarė dėl numatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Dukters nenoras bendrauti su tėvu taip pat nėra pakankamas pagrindas laikinai keisti nustatytą bendravimo tvarką, nes tam turi būti duomenų, jog nustatytas bendravimas daro vaikui žalą. Tokiais duomenimis gali būti pateiktas psichologės raštas, kuriame nurodoma, kad šalių dukra patyrė stiprų psichologinį sukrėtimą dėl tėvų konflikto, vaiko santykiai su tėvu yra sutrikę, mergaitė galimai nesijaučia su juo saugi, dėl nurodytų priežasčių vengia susitikti su tėvu. Tačiau psichologės rašte nėra rekomenduota riboti tėvo bendravimą su vaikais. Psichologė rekomenduoja peržiūrėti vaikų bendravimo su tėvu grafiką ir siūlo bendravimą organizuoti vaikams pažįstamoje ar neutralioje aplinkoje, pradžioje dalyvaujant abiem tėvams, pavyzdžiui motinai esant netoliese, palaipsniui įvedant tėvo namų aplinką, nakvynę tėvo namuose.

Teismas padarė išvadą, kad prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka nepagrįstai riboja atsakovo bendravimą su vaikais nenumatant 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nustatyto bendravimo dvi darbo dienas kas antrą savaitę bei švenčių dienomis. 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo keičiama tik tiek, kiek reikalinga, kad bendravimas vyktų neutralioje aplinkoje, stebint ar netoliese esant ieškovei, dėl ko tampa negalimu atsakovo bendravimas su vaikais pasiimant vaikus metų porinių savaičių penktadieniais 17.00 val. ir grąžinant tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val bei vasarą du laikotarpius po 15 kalendorinių dienų. Likusioje dalyje bendravimo tvarka koreguotina trumpinant bendravimo laiką, vadovaujantis vaikų interesais, atsižvelgiant į tai, kad bendravimas vyks viešoje vietoje, į būtinybę jiems pailsėti.

Nustatoma, jog atsakovas su vaikais bendraus stebint ar netoliese esant ieškovei, ji įpareigojama nustatytu laiku pristatyti vaikus į ieškovo nurodytą neutralią vietą - vaikų žaidimų kambarį ar kitą bendravimui su vaikais tinkamą viešą vietą (pvz. parką, žaidimų aikštelę).

Ieškovės prašymas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0008/2017/01326, siekiant, kad nebūtų priverstinai vykdoma 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patvirtinta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atmestas, atmestas, išaiškinant, jog šia teismo nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo pakeičiama 2016 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nustatoma laikina bendravimo tvarka, kurią nustačius, stabdyti anksčiau priimto teismo sprendimo vykdymą nebėra poreikio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo skundžiamos nutartimi. Nutartis buvo priimta neįvertinus atsakovo argumentų, nesusipažinus su jo pateiktais dokumentais. Nors teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, o procesiniai dokumentai atsakovui neįteikti neatsiėmus pašte, tačiau būtent dėl ieškovės atstovo klaidingai nurodyto atsakovo gyvenamosios vietos adreso, kuris sutampa su ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu, procesinių dokumentų atsakovas negavo. Teismas tinkamai neįvertino procesinio dokumentų įteikimo, kadangi, sutuoktiniai po santuokos nutraukimo negyvena tame pačiame bute, be to, jie turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, atsakovo gyvenamąją vietą, elektroninio pašto adresą žinojo ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Pirmos instancijos teismas nesivadovavo kasacinio ir apeliacinių teismų praktika, neįvertino, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje, pažeidė protingumo ir teisingumo principus, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką žiemos metu smėlio dėžėje ar parke, netoliese dalyvaujant ieškovei, kai šalių santykiai itin konfliktiški.

Teismas nesivadovavo šalių lygiateisiškumo principu ir rėmėsi išimtinai tik ieškovės gyvenamosios vietos Vaiko teisių tarnybos vertinimo išvada, eklektiškai naudojo Vaiko teisių tarnybos išvadas. Nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nelogiška ir neįgyvendinama, nes bendrauti su vaikais atsakovas turėtų buvusios sutuoktinės akivaizdoje, kurios iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Skundžiama nutartimi teismas sudarė prielaidas ieškovei nesilaikyti teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, iš esmės sumažinti tėvo bei artimų giminaičių bendravimo su vaikais apimtį, vengti atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą bei abejoti teismo nešališkumu. Teismas pažeidė tiek nacionalinius įstatymus, reglamentuojančius šeimos teisinius santykius, bet ir Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, neįvertino faktinių aplinkybių.Apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-45039-930/2017.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja faktinei bylos medžiagai bei vaikų psichiatrės – psichologės išvadai.

Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nutartis neteisėta dėl to, kad nebuvo vertinama Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada. Byloje pateikta Institucijos išvada, kurioje užfiksuota, kad atsakovas grasino ieškovei dukros akivaizdoje, dėl ko dukra nenori bendrauti su tėvu. Tėvo bendravimas su vaikais netoliese dalyvaujant motinai atitinka vaikų interesus, kadangi tokiu būdu vaikai jaučiasi saugiai, esant įtemtiems šalių santykiams.

Nesutinka su atsakovo argumentais dėl teismo nustatytų netinkamų bendravimo vietų, pasisakydama, jog yra pakankamai daug nebrangių ar nemokamų vaikų žaidimo aikštelių ir erdvių. Vaikai su tėvu gali matytis 8 kartus per mėnesį, todėl vertina, kad taip užtikrintas vaikų bendravimas su tėvu, tuo labiau, kad tėvas su dukra nesusitikinėja nuo 2017 m. liepos mėnesio, o su sūnumi – nuo 2017 m. lapkričio 13 d. Akcentuoja, kad dukros ir tėvo santykiai nutrūko po 2016 m. rugpjūčio 7 d. konflikto, kai atsakovas grasino nušauti ieškovę. Gydanti gydytoja rekomendavo peržiūrėti tėvo bendravimo su dukra grafiką, įvertinant mergaitės psichologinę įtampą. Po tėvo bendravimo su sūnumi, pastarasis taip tampa jautrus, sunkiai užmiega.

Apeliacinės instancijos teismo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-45039-930/2017, palikti nepakeistą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas iš dalies.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir ne tik aplinkybės, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, bet ir tai, kad iki bylos išnagrinėjimo galimai bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Civilinio kodekso 3.65 straipsnyje (toliau – CK) numatyta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas, tame tarpe – nustatyti vaikų su vienu iš tėvu bendravimo tvarką (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Vertinant nuostatą, jog asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, ir tai, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai, pažymėtina, jog ieškovė, reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė įrodymus pagrindžiančius prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Kartu su ieškiniu pateikta Žirmūnų psichikos sveikatos centro 2017 m. rugsėjo 15 d. pažyma dėl A. L., kurioje nurodyta, kad po tėvų konflikto mergaitės santykiai su tėvu yra sutrikę, mergaitė sunkiau pasitiki tėvu ir galimai nesijaučia saugi su juo, rekomenduojama peržiūrėti teismo sprendimu nustatytą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Tuo tarpu atsakovas, atskirajame skunde nurodydamas įstatymines nuostatas, reglamentuojančias vaiko teisių apsaugos principus, nenurodė konkrečių faktų, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimas, keičiant bendravimo apimtį ir nustatant papildomas sąlygas, sutrikdys nusistovėjusią, tėvo ir vaikų interesus tenkinančią bendravimo tvarką. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis, dėl besitęsiančio tėvų konflikto nėra nusistovėjusios ir vaikams įprastos bendravimo su tėvu tvarkos.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jo galimybes matytis su vaikais, nustatydamas bendravimo su vaikais vietą, t.y. atsakovo nurodytą neutralią vietą – žaidimų kambarį ar kitą viešą vietą (parką, žaidimų aikštelę). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius duomenis dėl šalių besitęsiančių konfliktų, laiko, jo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė viešas vietas, kuriose tėvas gali bendrauti su vaikais, suteikdamas galimybę būtent tėvui pasirinkti neutralią vietą. Apylinkės teismo įvardintos neutralios vietos – žaidimų kambariai, parkas, žaidimų aikštelės yra rekomendacinio pobūdžio ir atsakovas laisvas pasirinkti kitas neutralias, viešas vietas, kuriose ieškovė turėtų galimybę stebėti tėvo bendravimą su vaikais.

Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs psichologo rekomendaciją peržiūrėti vaiko su tėvu bendravimo grafiką bei siūlymą organizuoti bendravimą vaikams pažįstamoje ar neutralioje aplinkoje, laikė, kad bendravimo tvarkos keitimas būtinas ir neišvengiamas, tačiau bendravimo su vaikais tvarką keitė tik tiek, kiek reikalinga, t.y. kad bendravimas vyktų neutralioje aplinkoje, stebint ar netoliese esant ieškovei. Kadangi įvedus neutralios aplinkos kriterijų tapo negalimas atsakovo bendravimas su vaikais pasiimant vaikus metų porinių savaičių penktadieniais 17.00 val. ir grąžinant tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val. bei vasarą du laikotarpius po 15 kalendorinių dienų, bendravimo tvarka koreguota trumpinant bendravimo laiką.

Kiti atskirojo skundo motyvai, tame tarpe ir argumentai apie neinformavimą apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikumo nagrinėjimą, neturi teisinės reikšmės nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo, antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo, telefoninių pokalbių stenograma, bendrosios praktikos gydytojo pažyma dėl psichologo konsultacijos reikalingumo D. L. vertintini kaip nesusiję su atskirojo skundo argumentais, todėl nevertintini.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.