Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1417-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-29
Bylos Nr.
1S-1417-594/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nuteistasis
A. Z.
Nr. 1S-1417-594/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo A. Z. (toliau – A. Z.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataiso namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 94-212 taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., ir nuteistas 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., A. Z. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2005 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirta neatlikta bausmės dalimi, A. Z. paskiriant galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

2011 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendis buvo pakeistas: A. Z. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., ir nuteistas 10 (dešimties) parų areštu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šiuo nuosprendžiu A. Z. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2005 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, A. Z. paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių 18 (aštuoniolikai) dienų, bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

2011 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendis panaikintas, paliekant galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendį be pakeitimų.

2015 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. Z. nusikalstama veika, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., kurios padarymu jis pripažintas kaltu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota į BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., nustatant A. Z. 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu A. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė palikta nepakeista.

Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 12 d., bausmės pabaiga – 2018 m. kovo 28 d..

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. gegužės 6 d. Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo A. Z. prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, nutarimu Nr. 94-212 nuteistojo prašymą tenkino ir nutarė lygtinai paleisti A. Z. iš pataisos įstaigos. Tačiau, Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Z..

Šalies argumentai

Skundu (ir papildomais rašytiniais paaiškinimais) nuteistasis A. Z. prašo panaikinti 2015 m. birželio15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo teigimu, šiuo metu egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas: yra atlikęs reikalaujamą dalį bausmės, įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika yra žema, jo elgesys bausmės atlikimo vietoje buvo nepriekaištingas bei daug kartų įvertintas paskatinimais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo atsisakymas tvirtinti lygtinį paleidimą dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo nuteistojo valios – padaryto nusikaltimo pavojingumo bei pobūdžio, likusios bausmės dalies ir pan., A. Z. vertinimu, yra neteisėtas.

Skunde nurodoma, kad nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės – pirkdamas drabužius parduotuvėje, per pardavėjos klaidą į pirkinių maišelį jis įsidėjo drabužį, už kurį nebuvo sumokėjęs, - neleidžia pagrįstai konstatuoti jo ypatingo pavojingumo visuomenei. Tuo tarpu bausmės atlikimo metu jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi darbą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju, turi jauną šeimą – sutuoktinę ir mažametę dukrą, prie kurios išlaikymo jis prisideda finansiškai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje elgėsi nepriekaištingai. Visos šios aplinkybės, A. Z. vertinimu, parodo jo pasiruošimą doram gyvenimui laisvėje.

Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neįvertino ir pataisos įstaigos darbuotojų nuomonės dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visi Komisijos nariai balsavo už jo lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Z. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, vis tik pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad A. Z. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad A. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino. Siekdamas didesnio užimtumo, dalyvavo atrankoje į programą „Emocijų valdymas – pykčio samprata“, tačiau nebuvo atrinktas pagal nusikaltimo pobūdį, lankė individualias konsultacijas pas PT specialistus bei streso valdymo programą. Aktyviai dalyvauja sportinėje veikloje tiek būrio ir lokalinio sektoriaus, tiek Pataisos namų mastu. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, siuvėjo, duonos gaminių kepėjo, staliaus bei baldžiaus specialybes, šiuo metu mokosi suvirintojo specialybės. Šiuo metu yra pateikęs prašymą dėl įdarbinimo į gamybinę zoną bei darbui besargyboje. Už gerą elgesį bausmės atlikimo vietoje buvo skatintas 3 kartus, baustas nebuvo. Jo vardu išduotų ieškinių bei vykdomųjų raštu ar įsiskolinimų, neturi, gyvendamas laisvėje, pragyvendavo iš uždirbamo atlyginimo, padėdavo tėvai. Turėjo priteistą civilinį ieškinį, kurį apmokėjo. Be to, nuteistasis palaiko artimus ryšius su sutuoktine, savo dukra bei kitais šeimos nariais, su kuriais bendrauja telefonu, yra lankomas ir laisvės atėmimo vietoje. Individualių pokalbių metu ypač akcentuoja šeimos bei darbo svarbą.

Akivaizdu ir neginčytina, kad aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja A. Z. ir patvirtina jo elgesyje esant korekcijos požymių, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, taikant BVK 157 str. 1 d. nuostatas, ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šiuo metu A. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal 2 subendrintus nuosprendžius, tame tarpe ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. padarymą, kurios kvalifikacija 2015 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, pritaikius naująją BK 190 str. redakciją, buvo pakeista, iš BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., galutinę bausmę paliekant nepakeistą. Ir nors nuteistasis skundu apygardos teismui itin didelę reikšmę suteikia įvykdyto nusikaltimo menkam pavojingumui atskleisti (BK 178 str. 4 d. įtvirtinta nusikalstama veika, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams), tačiau šiame kontekste vis tik atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad 2010 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė buvo subendrinta su 2005 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu už itin sunkaus nusikaltimo, įtvirtinto BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p., padarymą jam paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, A. Z. 2009 m. birželio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus 4 (ketverių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių ir 13 (trylikos) dienų jam minėtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu už kito asmens nužudymą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis paskirtos 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmės. Netrukus po to, t. y. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo metu, A. Z. įvykdė naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą (paskirtas bausmes subendrinus) šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nepaisant nuteistojo skunde išdėstytų argumentų, neabejotinai atskleidžia jo pavojingumą visuomenei, rodo, jog anksčiau taikytos nuteistojo padėtį lengvinančios priemonės (lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos) nebuvo efektyvios, jų taikymas nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė bei leidžia pagrįstai abejoti probacijos sėkme ir šiuo atveju tikintis, kad jis turės pakankamai valios bei motyvacijos sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant A. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus A. Z. paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2018 m. kovo 28 d.), atsižvelgiant į tai, kad naująjį nusikaltimą jis įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo metu, dėl ko buvo pasiųstas atlikti ir už BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p. jam paskirtą ir likusią neatliktą bausmę, manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Tokiai išvadai pritariama ir vieningai formuojamoje teismų praktikoje, pagal kurią, vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, aukštesniojo teismo įsitikinimu, rodo ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, kartu pažymint, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Nors savo kaltę pagrobus svetimą, parduotuvei priklausantį turtą, nuosprendžio priėmimo metu A. Z. pripažino iš esmės, tačiau, sutinkamai su jo skunde išdėstytomis aplinkybėmis, jam inkriminuotą veiką jis įvykdė per klaidą, netyčia, detaliai aprašant ir nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – perkant drabužius parduotuvėje, per pardavėjos klaidą į pirkinių krepšį įsidėjo drabužį, už kurį nebuvo sumokėjęs, - kai tuo tarpu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu nustatytos iš esmės skirtingos įvykio aplinkybės, kurias nuosprendžio priėmimo metu pripažino ir nuteistasis, o būtent: megztinį A. Z. pagrobė besimatuodamas jį drabužių matavimosi kabinoje ir nuėmęs nuo jo magnetą, saugantį daiktus nuo vagysčių. Esant tokiai situacijai manytina, jog A. Z. visais įmanomais būdais bando pateikti save iš geriausios pusės, tačiau vien tai, jog jis skundu dėl atsisakymo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bando sumenkinti savo veiksmų pavojingumą, išgalvodamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, minimizuodamas savo vaidmenį jos įvykdyme, neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį bei suponuoja pagrindą spręsti, jog jis nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, nevertina kritiškai tų pasekmių, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė, nesigaili dėl padaryto. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą. Nors nuteistajam nustatyta 37 balų pakartotinio nusikalstamumo rizika, kas prilyginama žemai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ji yra artima vidutinei (41-99 balai), todėl vėlgi nelaikytina pagrindu nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šių duomenų visumoje analizuojant nuteistojo skundo argumentus, nors ir pritartina A. Z. pozicijai, jog šeima, t. y. jo sutuoktinė ir mažametė dukra, gali veikti jį kaip apsauginis faktorius nuo naujų nusikalstamų veikų įvykdymo, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, net ir ši aplinkybė nelaikytina pakankama lygtinio paleidimo instituto taikymui nagrinėjamu atveju. Konstatuojant šią išvadą, vis tik akcentuotina, kad nuteistojo šeima (mama) egzistavo jį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos ir pirmąjį kartą, tačiau tai nesutrukdė jam vėl nusikalsti, todėl abejotina, kad ir šiuo atveju sutuoktinės, mažamečio vaiko turėjimas paveiks nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo aspektu atkreiptinas A. Z. dėmesys ir į tai, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, kuria siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, todėl jos taikymas asmens atžvilgiu neabejotinai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, kartu pažymint, kad jų egzistavimas bei dėl jų nuteistojo patiriami nepatogumai, nelaikytini esmine aplinkybe, kurios pagrindu nuteistojo atžvilgiu galima būtų taikyti lygtinio paleidimo institutą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau nuteistojo asmenybė, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti pakankamą A. Z. elgesio korekciją, leidžiančią manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokiu būdu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis