- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- 1-520-1065/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53572-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.5.1Baigiamosios kalbos (BPK 293 str.)
- 2.3.5.2Kaltinamojo paskutinis žodis (BPK 294 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs, 2013 m. spalio 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2013 m. spalio 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, teistas 2016 m. birželio 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti pagal darbo sutartį visą bausmės laiką, o netekus darbo užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą bausmės laiką, bei 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. B. smurtaudamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, tai yra 2019 m. gruodžio 18 d., apie 19 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė rankos kumščiu vieną smūgį kartu gyvenančiam sugyventinės A. A. sūnui V. A. į veido sritį, tokiais savo veiksmais jam padarydamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą – nosikaulių lūžį.
Kaltinamasis J. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 18 d. vakare, apie 17 val. su sugyventine parvažiavo namo iš svečių, jos sūnus V. A. girtavo virtuvėje. Jis nuėjo prigulti. Po to išgirdo, kaip V. A. pradėjo triukšmauti, šaukė ant savo mamos A. A.. Tada jis nuėjo į virtuvę ir sudavė V. A.. Tai galėjo vykti apie 19.55 val. Jų namuose, (duomenys neskelbtini) alkoholį vartojo sugyventinės sūnus ir jo draugas V.. Nežino, dėl ko tarp jų kilo konfliktas, V. girtavo apie mėnesį laiko, kiekvieną dieną namie būdavo „erzelynė“, todėl jis net išeidavo iš namų, vengdavo konfliktų. Kai atėjo į virtuvę, V. rėkavo, o jis nesusilaikė ir „truktelėjo“ jam, t. y. sudavė kumščiu į nosį, po to jis jį stumtelėjo. Po smūgio sužalojimų nematė. Kad sulaužyta nosis, sužinojo, kai atvyko greitoji pagalba ir policija. Tą vakarą jis buvo neblaivus, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nuoširdžiai galisi. Ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino. Pripažįsta, kad V. A. nosis lūžo nuo jo smūgio. Ateityje stengsis išvengti tokių konfliktų.
Po kaltinamojo J. B. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir esant rašytiniam kaltinamojo sutikimui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi neblaivus kaltinamasis J. B. (nustatytas 2,22 promilių girtumas), tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį kartu gyvenančiam sugyventinės A. A. sūnui V. A. į veido sritį, dėl ko pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – nosikaulių lūžis.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamasis J. B. teisiamas antrą kartą (b. l. 101–107), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 108–109), niekur nedirba (b. l. 111), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 110), padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), yra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinanti aplinkybė, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jis baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu (BK 41, 50, 61, 64¹ straipsniai).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, J. B. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 18 d. 20.40 val. (b. l. 112) iki 2019 m. gruodžio 20 d. 13.39 val. (b. l. 223), t. y. 2 paros.
Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Atsižvelgdamas į tai, kad J. B. dėl savo veikos gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, ligonių kasai savanoriškai atlygino išlaidas už nukentėjusiosios gydymą, teismas sprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo J. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, įvertinus ir valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją, J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis), paskiriant jam teismo įpareigojimus, kurie parenkami, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir kt.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos 33,58 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo V. A. gydymą (b. l. 50–51) yra savanoriškai atlygintas 2020 m. vasario 12 d. (b. l. 56), todėl iš kaltinamojo nepriteistinas.
J. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 141–143) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 18 d. 20.40 val. iki 2019 m. gruodžio 20 d. 13.39 val., t. y. 2 (dvi) paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 6 ir 7 punktų, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.