- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- e1-2757-923/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27181-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Zakarauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1997 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 8 punktą (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), vadovaujantis BK 42 straipsniu (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo, bausmę atlikęs;
2) 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, 2018 m. rugsėjo 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. 2020 m. liepos 9 d. apie 22.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. V., t. y. virtuvėje tyčia vieną kartą ranka sudavė per viršugalvį bei ją pastūmė, dėl ko J. V. atsitrenkė į spintą ir susitrenkė kairės rankos petį, tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje, tyčia pastūmė J. V., dėl ko ji nukrito ant lovos bei įspyrė vieną kartą jai į gaktikaulį, į šlaunų vidinę sritį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje, dešinėje krūtyje, pilvo kairėje, gaktos kairėje, abejose šlaunyse, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. V. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis L. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu neprisipažino ir parodė, kad su J. V. kartu gyveno 14 metų nuo 2006 metų pavasario. Santuokoje yra 4–5 metus. 2020 m. liepos 9 d. apie 18.00 val. blaivus grįžo namo, parsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį. Su Jolanta sėdėjo virtuvėje ir dviese gėrė jo parsineštą degtinės butelį. Apie 22.00 val. jis nuėjo miegoti. Užmigo ant lovos, toje pačioje patalpoje. Pro miegus pajuto, kad yra judinamas. Jolanta jį išvertė iš lovos, jis nukrito ant grindų. Iš pradžių nesuprato kas vyksta. Jolanta pradėjo jam priekaištauti dėl telefone rastų senų žinučių su jų bendra pažįstama iš senų laikų. Jie tarpusavyje susistumdė. Jis bandė iš jos rankų atimti telefoną, Jolanta telefoną laikė rankose ir neatidavė. Jis Jolantą pastūmė, ši pastūmė jį atgal. Nukritę abu ant žemės nebuvo. Jolanta nubėgo į viršų, užsidarė su vaikais kambaryje, o jis bandė įeiti ir rankomis atstūmė duris. Iš kojos spyrė į duris, išspyrė skylę duryse ir jas apgadino. Kodėl jis veržėsi į jų kambarį nežino, turbūt norėjo išsiaiškinti su Jolanta. Jis daug ko neprisimena, smulkiai detalių nupasakoti negali, nes viskas įvyko greitai ir jis buvo neblaivus. Kai pateko į kambarį jis atsidūrė ant žemės visas kruvinas, daugiau nieko neprisimena. Kaip supranta, jį sužalojo sūnus. Jam tekėjo kraujas iš galvos srities. Jam buvo sužeista galva, todėl sekančią dieną buvo nuvykęs į Kauno klinikų priimamąjį, tačiau nesulaukęs savo eilės iš ten pasišalino neapžiūrėtas ir daugiau niekur nesikreipė. Iš įvykio pasišalino, nes tuo metu jam taip pasirodė geriausia. Apie įtarime nurodytas aplinkybes, t. y., kad tyčia vieną kartą ranka sudavė smūgį į galvos sritį bei pastūmė Jolantą, paaiškina, kad tyčia per galvą jai tikrai nesudavė. Tarp jų įvyko tik apsistumdymas, gal ji būdama neblaivi pati kažkur susitrenkė petį ir galvą. Jis prieš Jolantą nesmurtavo, nespardė ir tyčia nesmūgiavo (2 t., b. l. 23–24).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis L. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. liepos 9 d. apie 17.00 val. buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kai sutuoktinis L. K. grįžo namo ir su savimi parsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį. Jai jis pasirodė esantis šiek tiek neblaivus arba pagiringas. Namuose buvo ir abu vaikai. Kai jis grįžo namo jokių konfliktų nebuvo, pasigamino kartu valgyti, bendravo, šnekėjosi. Jis virtuvėje vienas gėrė savo parsineštą degtinę. Ji per visą vakarą išgėrė vieną stiklinę kokteilio (14 laipsnių aperityvo su sultimis), nebuvo neblaivi. L. K. vienas išgėrė apie pusę butelio degtinės ir apie 21.00 val. nuėjo miegoti, nenusivilkęs drabužių griuvo ant lovos ir užmigo kambaryje, namo pirmame aukšte. Kol jis miegojo ji iš jo šortų kišenės paėmė jo telefoną. Patikrinusi jo telefono žinutes ir skambučius, sužinojo, kad jis turi kitą moterį. Jai sėdint virtuvėje ant kėdės, L. K. staigiai priartėjo ar pribėgo prie jos, kai ji pajuto pirmąjį smūgį į galvos sritį. Buvo apie 22.00 val. Jis sudavė ranka, tačiau ar delnu, ar kumščiu įvardinti negali, nes smūgis jai buvo suduotas sėdint iš nugaros. Smūgis buvo stiprus, juto skausmą, tada ji instinktyviai šoko nuo kėdės, o jis ją vieną kartą pastūmė ir ji trenkėsi kairiu pečiu į spintą, tačiau nukritusi ant žemės nebuvo. Kur tuo metu buvo jos mažametė dukra nematė. Sūnus tuo metu tikrai buvo namo antrame aukšte. Ji išsigando L. K., nes jis buvo pieš ją smurtavęs 2017 metais, žino jo neprognozuojamą elgesį, todėl bėgo į viršų, į namo antrą aukštą pas vaikus. Jis buvo kaip žvėris, ji jo labai išsigando, bėgo pas dukrą į kambarį, o L. K. atbėgo iš paskos. Sūnus, dukra ir ji buvo dukros kambaryje ir laikė duris, kad Linas nepatektų pas jas į kambarį. Ji buvo stipriai išsigandusi, todėl visko tiksliai neprisimena, pamena tik tiek, kad glėbyje, apsikabinusi buvo savo dukrą. Nugara buvo stipriai atsirėmusi į duris ir laikė jas užrėmusi, kad Linas nepatektų į kambarį. Sūnus rankomis taip pat laikė duris, tačiau Linas atstūmė duris ir pateko į kambarį. Dukra tuo metu rėkė „tėti, nemušk mamos“, sūnus šaukė „tėti, palik mamą“. Ji sugriebė mergaitę už rankos ir jos laiptais žemyn išbėgo iš namų. Sūnus liko kambaryje ir galimai laikė tėvą, kad šis jų nesivytų. Ji nežino kiek jos su dukra laiko buvo išėjusios ir po kiek laiko grįžo namo, tačiau kai grįžo jau buvo atvykę pareigūnai, kuriuos iškvietė sūnus. Užėjusi į namus pamatė kraujo dėmes, daugiausiai jų buvo namo antrame aukšte. Mergaitė įvykio vietoje nebuvo, kraujo nematė, nes ji ją nunešė pas savo kaimynę J. K.. Kai ji grįžo namo, Lino namuose jau nebuvo. Namo antrame aukšte, dukros kambario duryse yra laužimo skylė, durys sugadintos. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinį skausmą, jai iki šiol labai skauda pečio sritį, tačiau jokios mėlynės nėra. Skauda galvos viršugalvį (1 t., b. l. 57–60).
Iš 2020 m. liepos 21 d. nukentėjusiosios J. V. papildomos apklausos protokolo matyti, jog nukentėjusioji paaiškino, kad 2020 m. liepos 9 d. konflikto namuose metu su L. K., jis pirmasis jai sėdint virtuvėje ant kėdės priėjęs sudavė vieną kartą ranka per viršugalvį, tuomet ji staigiai atsikėlė nuo kėdės ir jis ją pastūmė. Ji kairiu pečiu trenkėsi į spintą, juto skausmą kairio pečio srityje. Tuomet išsigandusi bėgo į namo antrą aukštą pas vaikus. Su sūnumi D. V. bei dukra M. K. užsidarė kambaryje ir laikė duris, kad Linas nepatektų pas jas į kambarį. Jis spardė, trankė rankomis duris ir pateko į kambarį. Ji laikė apkabinusi rankomis savo mažametę dukrą, kai jis mergaitę atitraukė nuo jos ir pastūmė ją. Ji nukrito ant mergaitės lovos ir jis įspyrė į gaktikaulį bei vidinių kojų šlaunų sritį. Įspyrė jis jai ne mažiau du kartus, tiksliai įvardinti negali, nes neprisimena iš didelio išgąsčio. Miglė tiesiog spiegė, o sūnus prašė Lino, kad jis baigtų ir išeitų. Neprisimena kaip tiksliai viskas įvyko, galbūt sūnus laikė tėvą ir bandė nuo jos atitraukti, kai ji staigiai ištaikiusi momentą paėmė dukrai už rankos ir jos išbėgo iš namų. Konflikto įvykusio tarp sūnaus ir Lino ji nematė, nes tuomet ji jau nebuvo namuose. Nukentėjusioji paaiškino, kad sužalojimai atsirado, kuomet konfliktas tęsėsi dukros kambaryje. Jis ją pastūmė, ji krito ant lovos, o po to jis jai įspyrė ne mažiau du kartus. Sužalojimai atsirado ir nuo spyrių ir nuo susitrenkimų į baldus, galbūt lovą, tiksliai pasakyti negali (1 t., b. l. 61–63).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. paaiškino, kad gyvena su mama J. V. bei sese M. K., (duomenys neskelbtini). Jo tėtis L. K. pas juos namuose būdavo ne visada, jis dirbdavo arba būdavo išvažiavęs pas draugus. 2020 m. liepos 9 d. apie 22.38 val., jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė, kad tėtis puola mamą. Apie 22.00 val. jis buvo savo kambaryje, antrame aukšte, nulipęs į pirmą aukštą, į tualetą, pamatė kaip mama tikrina tėčio telefoną. Ji sėdėjo prie stalo, virtuvėje, o tėtis tuo metu miegojo. Tėtis ir mama buvo neblaivūs. Užlipo atgal į kambarį ir netrukus, po kokių 10 minučių išgirdo triukšmą. Mama ir tėtis pradėjo rėkauti vienas ant kito. Sesė tuo metu gulėjo savo lovoje, savo kambaryje, kuris irgi yra antrame namo aukšte. Jis apsirengė ir nuėjo į apačią, sesuo taip pat atsikėlė iš lovos ir atsekė jam iš paskos. Nusileidęs į apačią, virtuvėje pamatė kaip mama su tėčiu tarpusavyje stumdėsi. Suprato, kad susipyko dėl to, kad mama tikrino tėčio telefoną. Jis neatsimena tiksliai, bet matė, kaip tėtis stūmė mamą, kad jis spyrė jai. Nelabai atsimena, kad tėtis būtų jai smūgiavęs, bet matė, kaip spyrė jai. Pamena, kaip tėtis nukrito ant stalo. D. V. bandė juos du kartus išskirti, jis atsistojo tarp tėvų ir rankomis stūmė vieną nuo kito. Po antro bandymo atskirti, tėtis norėjo tyčia jam rankos kumščiu suduoti per veidą, tačiau gavo tik pusę smūgio, nes atsitraukė. Sudavė nesmarkiai, jam neskaudėjo, tuo metu nieko nejautė. Tada nusprendė nueiti į balkoną ir iškviesti policiją. Nelabai atsimena kas buvo, tik žino, kad kol jis kalbėjo telefonu, mama ir tėtis tarpusavyje dar mušėsi pirmame aukšte. Kai baigė kalbėti telefonu, jis, mama ir sesė atsidūrė sesės kambaryje. Tuo metu tėtis buvo apačioje, peržiūrėjo savo telefoną ir kažką radęs, stipriai supyko ir užlipo į antrą aukštą. Jis girdėjo, kaip tėtis atlipa į viršų, bijodamas, laikė visu kūnu užrėmęs duris, kad tėtis neįeitų į kambarį. Iš pradžių laikė vienas, po to paprašė, kad padėtų mama ir sesė, o tuo metu tėtis daug kartų trankė duris. Duris palaikė apie minutę laiko. Jis buvo šiek tiek pravėręs duris, pilnai jų nebuvo atidaręs, kai peiliu jis jam dūrė. Žino, kad pataikė vieną kartą, nesitaikė peiliu niekur, tiesiog dūrė, o pataikė į galvą, tuo metu tėtis paleido duris. Kai tėtis įėjo į kambarį, pirmiausia priėjo prie jo ir vieną kartą smarkiai pastūmė, jis atsitrenkė į spintą, tačiau tuo momentu jis jokio skausmo nejautė. Mama su sese sėdėjo ant lovos, o tėtis mamai smūgiavo rankomis. Jis bandė mamą ginti ir jį už rankų tempė nuo mamos. Jis paslydo ant savo kraujo ir nukrito ant žemės. Nukritęs jis jį spardė. Pataikė kelis spyrius jam į kojas. Tada prisimena, kaip tėtis atsistojęs pirmasis išėjo iš kambario, nulipo žemyn, nuėjo į tualetą, apsivyniojo rankšluosčiu galvą ir išėjo iš namų. Jis buvo ramus, niekam negrasino. Tada jis išbėgo į lauką, nuėjo pas kaimyną Edviną, kuris gyvena netoliese. Jis kaimynui trumpai papasakojo kas įvyko ir paprašė, kad nueitų su juo iki namų pažiūrėti. Jis matė sužalojimus ant mamos, matė mėlynes ant rankų, ji sakė, kad jai labai skauda rankas. Labai dažnai mama su tėčiu pykstasi ir tėtis smurtauja prieš mamą. Jų nesutarimai prasidėjo prieš maždaug tris metus. Ne kartą jie yra stumdęsi, ne kartą tėtis mušęs, tampęs mamą. Mama policijos dažniausiai nekviečia, tačiau smurtą šeimoje nuolat mato jis ir jo sesė (1 t., b. l. 83–86), CD su apklausos įrašu (1 t., b. l. 87).
Liudytojas A. V. apklausos metu nurodė, kad dirba Kauno apskrities Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. Prisimena, kaip dirbdamas su kolega – vyriausiuoju patruliu M. B. 2020 m. liepos 10 d. pagal gautą iškvietimą dėl smurto šeimoje, apie 22.40 val. buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnus iškvietė nepilnametis sūnus D. V. dėl smurto prieš jo motiną J. V.. Atvykę minėtu adresu jų niekas nepasitiko, patikrino namo duris, kurios buvo užrakintos. Netrukus atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Pareigūnai pamatė keliu ateinantį, kaip vėliau paaiškėjo policiją kvietusį D. V.. Jis vilkėjo chalatą, buvo su šlepetėmis ir kruvinas. Jis paaiškino, kad tėvas L. K. namuose sukėlė konfliktą, buvo agresyvus ir jis su mama ir sese užsidarė kambaryje duris. Tėvas trankė duris, todėl kai tėvas įėjo pro duris, jis jo bijodamas dūrė peiliu. Sakė, kad dūrė vieną kartą ir pataikė į veidą. Lauko durys buvo šiek tiek kruvinos. J. V. namuose tuo metu dar nebuvo, L. K. taip pat namuose nebuvo. Išlaužę duris, pateko į vidų, namo pirmame aukšte matėsi kraujo dėmės, namo antrame aukšte vietomis buvo matyti labai daug kraujo. Į namus sugrįžusi motina J. V. buvo stipriai neblaivi, tai matėsi iš jos kalbėsenos, bendros būsenos, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė. Sužalojimų ant jos kūno jis nematė. Sūnus D. V. nurodė, kad tėvas smurtavo prieš motiną, kad sudavė jai smūgius, kad ji buvo spardoma (1 t., b. l. 90–92).
Specialisto išvadoje Nr. G 1605/2020(02) nurodyta, kad J. V. konstatuota poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje, dešinėje krūtyje, pilvo kairėje, gaktos kairėje, abejose šlaunyse sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio kietas bukas daiktas, ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 9 d. (1 t., b. l. 70).
2020 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–34).
Iš 2020 m. liepos 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas pokalbis su BPC operatore garso įrašo apžiūra (1 t., b. l. 44–47).
Teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad L. K. 2020 m. liepos 9 d. apie 22.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo sutuoktinę J. V., t. y. virtuvėje, tyčia vieną kartą ranka sudavė smūgį per viršugalvį bei ją pastūmė, dėl ko J. V. atsitrenkė į spintą ir susitrenkė kairės rankos petį, tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje, tyčia pastūmė J. V., dėl ko ji nukrito ant lovos bei įspyrė vieną kartą jai į gaktikaulį, į šlaunų vidinę sritį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje, dešinėje krūtyje, pilvo kairėje, gaktos kairėje, abejose šlaunyse, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. V. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata bei įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. K. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma skirti bausme sutiko (2 t., b. l. 68–70).
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
L. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). L. K. nedirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs, todėl laikytina, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje ir psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Teismas sprendžia, jog prokurorė pagrįstai prašo L. K. skirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė 2020 m. liepos 9 d., o nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai BK 48 straipsnio redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263), neliko įpareigojimo – tam tikru laiku būti namuose. Įstatymų leidėjas tokį įpareigojimą pakeitė intensyvia priežiūra. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vietoj intensyvios priežiūros tikslingiau skirti įpareigojimą neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo sutuoktinę, kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinos.
Kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, kompaktinis diskas su nepilnamečio liudytojo D. V. apklausos metu darytu vaizdo ir garso įrašu, paliktini saugoti byloje. Daiktai, paimti 2020 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros metu: kartoninė dėžė (1 vnt.) su stiklo šukėmis; vokai (2 vnt.) su vatos tamponais su raudonos spalvos skysčio pavyzdžiais; vokas (1 vnt.), kuriame atlenkiamas peiliukas (1 vnt.); kartotinė dėžė (1 vnt.), kurioje rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą – bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, L. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, du kompaktinius diskus – palikti saugoti byloje;
kartoninę dėžę (1 vnt.) su stiklo šukėmis; vokus (2 vnt.) su vatos tamponais su raudonos spalvos skysčio pavyzdžiais; voką (1 vnt.), kuriame atlenkiamas peiliukas (1 vnt.); kartotinę dėžę (1 vnt.), kurioje rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate – sunaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.