Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-313-166/2016

Teisėjas R. R. Teisėjas R. P. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29716-2015-6

2016 m. gegužės 30 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir paskirta jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir bausmės vykdymo laikotarpiu (8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) uždrausta jam lankytis name, esančiame (duomenys neskelbtini) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. S..

Į bausmės laiką įskaitytas E. S. sulaikymo laikas nuo 2015-05-26 18.40 val. iki 2015-05-27 16.00 val.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista V. S. iš E. S. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2015 m. gegužės 26 d. apie 16.52 val., artimoje aplinkoje, kurią sudarė jis ir sutuoktinė V. S., ūkiniame pastate įrengtos pirties patalpose, (duomenys neskelbtini) (Švenčionių r.), žodinio konflikto metu, du kartus tyčia sudavė delnais sutuoktinei per veidą ir tuo jai sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu draudimu jam lankytis name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mano, kad šis teismo draudimas yra nustatytas netinkamai, kadangi svarstant skyrybų klausimą, bus sprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas ir jei teismas nuspręstų, kad minėtas namas po santuokos nutraukimo atitenka apeliantui, susidarytų situacija, kad jis negalėtų naudotis teisėtai jam priklausančiu turtu ir jame gyventi. Apelianto manymu jo teisės yra nepagristai apribotos.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad E. S. padarė LR BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas E. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Priešingai nei teigia nuteistasis visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Nuosprendis pakankamai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, esminių pažeidimų, teisėjų kolegija nenustatė.

Nuteistasis neigia sudavęs delnais sutuoktinei ir taip sukėlęs jai fizinį skausmą, tačiau tokią nuteistojo E. S. versiją aukštesnės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą ir kuri paneigiama byloje esančiais objektyviais duomenimis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji V. S. parodė, jog būtent jos sutuoktinis E. S., konflikto metu (kai ji numetė jo mobilųjį telefoną), ūkiniame pastate įrengtos pirtelės patalpose, sudavė jai pora kartų delnu per veidą ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, jog tarp nuteistojo E. S. ir nukentėjusiosios V. S. susiklostę labai priešiški ir konfliktiški santykiai, buvo pradėtas ir nutrauktas ne vienas tyrimas, vyksta santuokos nutraukimo procesas, todėl vertinant nukentėjusiosios V. S. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti. Šiuo gi atveju byloje yra 2015-05-26 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame, tame tarpe, nufotografuota ir nukentėjusioji, ant kurios veido specialistas matė patinimą. (t.1.,b.l.5-9) Iš 2015-05-26 GMP kvietimo kortelės matyti, kad V. S. nustatyta: veido kairės pusės patinimas, vidinėje kairėje žando pusėje žaizda 0,7x0.7 m.m. Diagnozė-veido sumušimas. (t.1.,b.l. 40-41). Taigi, V. S. nurodyti sumušimai, jų lokalizacija iš esmės atitinka tiek byloje esantį įvykio vietos apžiūros protokolą, tiek GMP kvietimo kortelėje nurodytą informaciją. Be to, tai, kad V. S. sumušė sutuoktinis E. S., iš dalies patvirtina ir liudytoja A. J., kuri pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš pirties išbėgo už veido ranka besilaikydama V. S. ir pasakė, kad jos vyras jai sudavė, liudytoja jos burnoje matė kraują (t.1.,b.l.153). Liudytoja E. S. ikiteisminiame tyrime (teisme ji patvirtino šiuos parodymus) paaiškino, kad matė, kaip iš pirties patalpų išbėgo V. S. ir šaukė, jog jai tik ką sudavė ir ji kvies policiją (t.1., b.l.53-54,t.2.,b.l.17-18). Iš byloje esančio 2015-05-26 tarnybinio pranešimo apie smurtą artimojoje aplinkoje fakto nustatymo matyti, kad 2015-05-26 16.52 va1., atvykusiems pareigūnams, V. S. pranešė apie tai, kad jos vyras E. S. sudavė jai du kartus ranka per veidą ir tokiu būdu sukėlė jai skausmą. (t.1.b.1. 1-2) Liudytoja B. P. teisme parodė, kad atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams V. S. buvo susijaudinusi, jos kraujospūdis buvo padidėjęs, veidas šiek tiek paraudęs ir patinęs, detaliau ją apžiūrėjus burnos ertmėje matėsi žaizdelė, truputį kraujo (t.1.,b.l.153). Liudytojas policijos pareigūnas D. K. parodė, kad nors sumušimo požymių V. S. veide nepastebėjo moteris buvo susijaudinusi, teigė jog E. S. jai sudavė (t.1., b.l.154). Nors byloje ir nėra tiesioginių įvykio liudytojų, tačiau aukščiau aptartų liudytojų parodymai esminėse detalėse sutampa su nukentėjusiosios parodymais, o įvertinus surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visuma kartu su kitais bylos duomenimis, teisėjų kolegija daryo išvadą, jog E. S. dėl sutuoktinei fizinio skausmo sukėlimo, pagal BK 140 str. 2 d. nuteistas pagrįstai. Tuo tarpu nuteistojo E. S. keliama versija, jog nukentėjusioji pati sau įsikando neįtikinama, nepagrįsta byloje esančiais duomenimis ir laikoma gynybinio pobūdžio, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, paaiškinimuose teisme liudytojai teigė, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, ranka laikėsi už sumušto veido, rodė burnos ertmę, kurioje buvo žaizdelė ir rinkosi kraujas, labai ryžtingai iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau (jau po įvykio) savo motinai ir draugei papasakojo, kad jos sutuoktinis jai sudavė. Be to tokią nuteistojo versiją paneigia pats faktas, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto ir iškviesti policijos pareigūnai. Tai, kad iš karto po įvykio ant nukentėjusiosios veido nebuvo kraujosrūvos, nepaneigia fakto, kad nuteistasis E. S. nukentėjusiajai smūgius sudavė. Pažymėtina, kad ne kiekvienas smūgis ar poveikis padaro išorinį sužalojimą, tuo tarpu nukentėjusiajai buvo nustatytas veido kairės pusės patinimas, vidinėje kairėje žando pusėje žaizda 0,7x0.7 m.m. Diagnozė-veido sumušimas. Tam tikri nukentėjusiosios parodymų netikslumai dėl smūgių stiprumo, skausmo apibūdinimo nepaneigia nuteistojo kaltės. Nors apeliantas nurodo, jog iš byloje esančių įrodymų teismui nebuvo pagrindo daryti išvadai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nurodo, kad teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo, kuris iš pelianto suduotų smūgių, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, kokio stiprumo bei intensyvumo skausmas buvo, kiek laiko truko, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu nuteistojo argumentu. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu E. S. pripažino kaltu dėl to, kad jis du kartus tyčia sudavė delnais sutuoktinei per veidą ir tuo jai sukėlė fizinį skausmą, tai yra, sukėlė sutuoktinei asmeninį neigiamą potyrį, kas negali būti objektyviai užfiksuota, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyse ne kartą konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti būtina nustatyti, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajautė skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą (LAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Šiuo atveju, sukelto fizinio skausmo faktą nukentėjusioji nurodė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir patvirtino pirmosios instancijos teisme. Fizinio skausmo faktą taip pat patvirtina ir tai, jog iš karto po patirtų smurtinių veiksmų nukentėjusioji iš karto pranešė policijai, ko pasėkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo. Liudytoja B. P. teisme parodė, kad atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams V. S. buvo susijaudinusi, jos kraujospūdis buvo padidėjęs, veidas šiek tiek paraudęs ir patinęs, detaliau ją apžiūrėjus burnos ertmėje matėsi žaizdelė, truputį kraujo. Šiuo atveju pagrįstai buvo konstatuota, jog nukentėjusioji V. S. dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, veika teisingai kvalifikuota, kaip BK 140 str. 2 d.

Apelianto manymu teismas nepagristai netyrė, neatsižvelgė ir nevertino jo nurodytos aplinkybės, kad V. S. pati atliko neteisėtus veiksmus, t.y. jėga ištraukė iš jo rankų telefoną ir jį numetė ant grindų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju jokio aiškiai gresiančio pavojaus apeliantui nustatyta nebuvo, tai, kad nukentėjusioji ištraukė telefoną iš apelianto rankų ir numetė ant grindų, tokie jos veiksmai nekėlė grėsmės nuteistojo sveikatai, todėl jis neturėjo jokio pagrindo imtis nukentėjusiosios atžvilgiu fizinių veiksmų. Be to, nuteistasis E. S. neneigia tąkart konfliktavęs su savo žmona V. S..

Nors apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 140 str. 2 d., t. y. kaip padarytų prieš šeimos narį, pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog tarp E. S. ir V. S. yra prasidėjęs santuokos nutraukimo procesas, jog jie bendro ūkio nevedė, jų nesiejo emociniai ryšiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog veiksmai, numatyti BK 140 str. dispozicijoje, nėra atlikti prieš šeimos narį. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir vykstant santuokos nutraukimo procesui, išlieka sutuoktinių susitaikymo galimybė, todėl kol nėra oficialių duomenų, jog jų santuoka nutraukta, nėra pagrindo tvirtinti, jog jie nėra šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad jei teismas nuspręstų, kad po santuokos nutraukimo namas, į kurį skundžiamu nuosprendžiu nustatytas draudimas apeliantui lankytis, atiteks E. S., pastarasis gali kreiptis į teismą, dėl paskirto apribojimo pakeitimo. Šiuo atveju nuteistojo teisės nėra pažeistos.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai skundžiamame nuosprendyje pateikė teorinius argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nurodė priežastis dėl ko neturtinę žalą sumažino. Sutiktina, jog nuteistojo nusikalstamais veiksmais (fizinio skausmo sukėlimas) nukentėjusiajai nesukėlė kokių nors akivaizdžiai neigiamų padarinių, tačiau bet kuriuo atveju tam tikras fizinis skausmas sukeltas buvo. Teismas iš esmės nesuabejojo ir dėl to, jog nuteistojo nusikalstami veiksmai nukentėjusiajai galėjo sukelti tam tikrą baimės, nesaugumo jausmą. Šiuo atveju iš nuteistojo E. S. nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis – 500 eurų, esminiai nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.