Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. (buvusi pavardė – M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. RV-22-9xx6 taikyti nuteistajam V. R. (M.) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. R. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme

2. Bausmės pradžia 2022 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 28 d.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. RV-22-9xx6 nutarė taikyti nuteistajam V. R. (M.) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 2 metų 9 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, t. y. 2024 m. spalio 9 d.). Komisija nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas nurodė, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo V. R. skundas tenkinamas.

8. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo V. R. asmenybę, jo akivaizdžią elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė V. R. padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui bei likusiam neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su išlikusia žema nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti ir, kaip pagrįstai nurodyta skunde, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių V. R. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai, sutinkant su nuteistojo skundu, vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų svarbiausia, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Pritartina skundo argumentui, kad priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

9. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

10. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos matyti, kad nuteistasis V. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl vertinti atliktos bausmės dalį kaip per mažą, pagrindo nėra (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Komisijos posėdžio dienai nuteistasis nebuvo atlikęs 2 metų 9 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės iš jam paskirtų 6 metų 6 mėnesių, t. y. atliko kiek daugiau nei pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, todėl, apygardos teismo vertinimu, vienas iš BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas – yra pasiektas, nes V. R. laisvė yra suvaržyta pakankamai ilgą laiko tarpą.

11. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, V. R. pagal OASys metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, kuri nekito nuo pirminio 2023 m. balandžio 27 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. 2024 m. spalio 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-22-9xx0 nurodyta, kad nuo bausmės pradžios stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti – nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai, su aplinkiniais elgiasi mandagiai, kas suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką valdantys veiksniai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmės ir režimo reikalavimų nepažeidė, buvo tris kartus skatintas už gerą elgesį, sąžiningą, gerą darbą, paskutinį kartą – 2024 m. balandžio 16 d. leidžiant iki aštuonių valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos pasimatyti su artimaisiais arba švietimo, dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kultūros, sporto ar kituose ne bausmės atlikimo vietoje organizuojamuose renginiuose tikslais. Nuteistasis lankėsi individualiose konsultacijose „Elgesio keitimo terapija“, baigė 5 užsiėmimų kursą, „<...> asmuo linkęs bendrauti, savęs vertinimas adekvatus, savikritikos lygis 8/10. Nuteistasis emociškai stabilus, nepasiduodantis manipuliacijoms, yra linkęs ir geba ieškoti kompromisų įvairiose situacijose; plačių interesų, labai motyvuotas pozityviai veiklai, savo veiksmus praeityje vertinantis labai kritiškai, socialiniu požiūriu šiuo metu labai atsakingas, darbinėje srityje atsakingas, pareigingas, kruopštus <...>“. Nurodoma ir tai, kad nusikalstamos veikos metu mąstymo aspektai, susiję su problemų identifikacija ir sprendimo būdais, buvo aktualūs nuteistojo tuometiniam gyvenimo tarpsniui. Asmuo apskritai pasižymi orientacija į tikslą, pasiekimus. Stebima, jog teisės pažeidėjas yra motyvuotas keisti savo nusikalstamą elgesį, strategiškai susidėliojęs savo ateities planus, geba analizuoti savo elgesį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis deda akivaizdžias pastangas koreguodamas savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai.

12. V. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir labai sunkios, tačiau sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą padarytų nusikalstamų veikų sunkumas negali būti sureikšminamas, kadangi lygtinio paleidimo taikymui svarbu tai, kokios nuteistojo pažiūros yra šiuo metu, o ne nusikaltimo darymo metu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistojo nusikaltimai buvo siejami su prasta nuteistojo finansine padėtimi ar lėšų paskirstymo įgūdžių stoka tuo metu, tačiau po nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis išmoko valdyti savo finansus, įsteigė įmonę ir jai vadovavo. Nuteistasis yra motyvuotas dirbti bei užsidirbti legaliu būdu, pastangos matomos ir įkalinimo įstaigoje. V. R. ir šiuo metu laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, gauna pastovias pajamas. Nustatyta ir tai, kad nuteistajam leista mokyti nuteistuosius anglų kalbos, vesti jogos užsiėmimus, taip pat organizuoti įvairius renginius. Jis studijuoja statybos inžineriją, baigė programavimo kursus, taip pat praktinį mokymosi kursą verslo mokymų platformoje. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo nuteistojo dedamas maksimalias pastangas save realizuoti socialiai priimtinu būdu.

13. Nuteistajam nustatyti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių nuteistasis negali įtakoti, ir du dinaminiai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – buvo įtakojamas asocialios grupės, stokojo tinkamų konflikto sprendimo įgūdžių, tačiau iš aptartų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu sistemingai tęsdamas darbinę veiklą ir lankydamas užsiėmimus pas specialistus, deda akivaizdžias pastangas šiems kriminogeniniams veiksniams valdyti ir juos mažinti. Jau minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje išskirtinai asocialumu nepasižymėjo, tačiau, kadangi jaunystėje išryškėjo, jog V. R. neturėjo saugaus ryšio su niekuo, pernelyg daug pasikliovė asocialių draugų įtaka, negebėjo išvengti rizikingų situacijų, pasidavė neigiamos įtakos darymui, o su tuo gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška. Po pabėgimo į Jungtinę Karalystę bei įstaigoje matomos didelės pastangos keisti gyvenimo būdą, atsiribojant nuo asocialios aplinkos, išryškėja stiprios pamatinės vertybės, o tai gali būti vertintina kaip apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Šiuo aspektu teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas jauno amžiaus, nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėjęs ženklus laiko tarpas, šiuo metu nuteistasis suvokia savo veiksmais sukeltas pasekmes, savo ateitį sieja su legalia veikla ir atsargiai renkasi asmenis, su kuriais bendrauja, todėl teisiškai nepagrįsta sureikšminti išimtinai nusikaltimo padarymo faktą. Po aptariamų nusikaltimų padarymo nuteistasis daugiau nenusikalto, teistas nebuvo, vengia konfliktų ir jų nesukelia suprasdamas galimus neigiamos įtakos padarinius. Teismo vertinimu, nuteistojo pavyzdingas elgesys, itin teigiamas požiūris į darbą ir tęsiama darbinė veikla bei konkrečių tikslų ateičiai išsikėlimas, neabejotinai liudija, kad nuteistasis siekia integruotis į visuomenę, tapti doru ir naudingu visuomenės nariu.

14. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti trys apsauginiai veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, motyvacija darbinei veiklai, stebimas nuteistojo siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę. Šie veiksniai, apygardos teismo vertinimu, priešingai nei tai vertino apylinkės teismas, kartu su jau aptarta nuteistojo padaryta pažanga ir užsibrėžtu tikslu nebenusikalsti, nekelia abejonių tuo, jog nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo taikant jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad teigiamai V. R. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Neabejotina, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Sutinkant su skundo argumentu pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. R. (buvusi pavardė – M.) skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. RV-22-9xx6 taikyti nuteistajam V. R. (M.) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

V. R., gimusį (duomenys neskelbtini), lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.