Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1799-479/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
2S-1799-479/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Skolininkas
T. K.
Suinteresuotas asmuo
AB Swedbank
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-1799-479/2013Teisėja D. Žukauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-08316-2013-5)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 128.11.; 122.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininkės T. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-02 nutarties civilinėje byloje pagal skolininkės T. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys AB Swedbank, antstolis Aleksandras Selezniovas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

skolininkė T. K. kreipėsi į antstolį A. Selezniovą 2013-07-17 su skundu ir nurodė, kad antstolis, pardavęs skolininkei priklausantį įkeistą turtą, nepagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininkės darbo užmokestį bei kitą jos turimą asmeninį turtą. Antstolis neatsižvelgė į LR CPK 639, 643 str. nustatytas skolininko teises. Pardavus skolininkės priklausantį įkeistą turtą turėjo pasibaigti skolos išieškojimas. Skolininkė prašė teismo panaikinti 2013-03-27 patvarkymą Nr. S1-195260, kuriuo antstolis nusprendė tęsti išieškojimą pagal 2010-12-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/02011.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. Selezniovas skolininkės skundą atmetė ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Antstolis nurodė, kad vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-20 nutartį 2012-09-05 iš antrųjų varžytynių parduoti skolininkei T. K. nuosavybės teise priklausę bei įkeisti žemės sklypai. 2013-02-26 antstolio kontoroje gautas išieškotojo AB „Swedbank“ prašymas tęsti skolos išieškojimą, nes gautos lėšos skolos nepadengė. Taigi antstolis teisėtai vykdė hipotekos teisėjo nutartį ir pagrįstai atliko priverstinio vykdymo veiksmus LR CPK nustatyta tvarka bei likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš kito skolininkės turto.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-02 nutartimi skolininkės T. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad realizavus įkeistą daiktą ir gavus mažesnę sumą negu išieškoma skola hipotekos kreditoriui, tai kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 4.193 str. 1 d.). Ši įstatymo nuostata kreditoriui suteikia teisę nukreipti išieškojimą į kitą skolininko turtą tik realizavus jau įkeistą turtą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė T. K. prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-02 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir įpareigoti antstolį priimti naują patvarkymą bei atmesti išieškotojo AB „Swedbank“ 2013-02-21 prašymą dėl tolimesnio skolos išieškojimo. Skunde nurodyta, jog teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes įstatymas nesuteikia teisės kreditoriui ir įkaito turėtojui nukreipti išieškojimą į neįkeistą skolininko turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis A. Selezniovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o ginčijamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Šio byloje kilo ginčas dėl skolos išieškojimo iš kito neįkeisto turto, kai pardavus įkeistą turtą nepakanka lėšų kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-20 nutartimi nuspręsta už skolą parduoti skolininkei priklausantį turtą – žemės sklypus (vykd. b. l. t. 1, priedas). 2012-09-05 iš antrųjų varžytynių buvo parduotas skolininkei priklausantis ir kreditoriui AB „Swedbank“ įkeistas turtas – žemės sklypai (vykd. b. t. 2, b. l. 110-122) ir išieškota 47 900 Lt, o likusi skola sudaro 260 567,28 Lt (vykd. b. t. 2, b. l. 147). Taigi pardavus įkeistą turtą nepakako lėšų skolai padengti, todėl antstolis teisėtai tęsė išieškojimo veiksmus (vykd. b. t. 2, b. l. 224) ir nukreipė išieškojimą į kitą skolininkei priklausantį turtą.

Atskirajame skunde skolininkė teigė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolio veiksmai teisėti, nes antstolis galėjo parduoti tik įkeistą turtą ir neturėjo teisės nukreipti išieškojimą į kitą skolininkei priklausantį turtą bei jos darbo užmokestį. Su tokiomis skundo nuostatomis sutikti negalima. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, LR CK 4.193 str. reglamentuoja hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Įstatyme numatyta, kad tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nurodytu atveju išieškoma iš kito neįkeisto turto. Priverstinis įkeisto daikto realizavimas išlaisvina daiktą iš visų hipotekų (LR CK 4.197 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad nepakakus lėšų skolininkės įsipareigojimams padengti, nebus išieškoma iš kito skolininko turto. Daikto išlaisvinimas iš hipotekos nereiškia, kad skolininkės prievolė vykdyti įsipareigojimus kreditoriui pasibaigė, nes kreditoriaus skolai padengti sumos, gautos pardavus įkeistą turtą, nepakako.

Skolininkė skunde teigė ir tai, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 4.193 str., nes jos ir kreditoriaus santykiams taikytinos įkeitimą reglamentuojančios teisės normos. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Skolininkė savo prievolės įvykdymo kreditoriui užtikrinti įkeitė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus. Taigi šiems žemės sklypams buvo nustatyta hipoteka ir 208-03-21 išduotas hipotekos lakštas Nr. 03/2008/03707. Tai reiškia, kad šiems santykiams taikytinos hipoteką reglamentuojančios teisės normos. Be to, tiek hipotekos, tiek įkeitimo pabaigos vienas iš pasibaigimo pagrindų yra skolinio įsipareigojimo įvykdymas (LR CK 4.197 str. 2 d. 1 p., 4.224 str. 1 d. 1 p.). Šios bylos atveju skolininkės prievolė nebuvo įvykdyta, dėl to antstolis pagrįstai tęsė priverstinio vykdymo veiksmus ir nukreipė išieškojimą į kitą skolininkei priklausantį turtą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-02 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius