Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-226/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-03
Bylos Nr.
2K-226/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Antanas Klimavičius (pirm.), Valerijus Čiučiulka (pran.), Olegas Fedosiukas
Kaltinamasis
V. L., BPK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K- 226/ 2008Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1 2.4.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,išteisintajam V. L.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 2006 m. liepos 20-22 d. vagystės), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį (epizode dėl 2006 m. liepos 26 d. vagystės) išteisintas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, kuria Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir VĮ Kauno miškų urėdijos apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo V. L., prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį V. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. liepos 20-22 d., tiksliau nenustatytu laiku, Kauno r., Domeikavos sen., Audėjų k., Veiveriškių miške, iš Vytėnų girininkijos 129 kvartale esančio miško sandėlio, jis pavogė 3,86 kietmetrio eglės plokščių malkų, kurių vertė 250, 90 Lt ir 8, 64 kietmetrio III gr. dviejų metrų ilgio malkų, kurių vertė 362, 88 Lt, padarydamas VĮ Kauno miškų urėdijai 613, 78 Lt turtinę žalą.

Be to, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį V. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. liepos 26 d., apie 13 val., iš to paties miško sandėlio jis pavogė 6, 25 kietmetrio III gr. dviejų metrų ilgio malkų, padarydamas VĮ Kauno miškų urėdijai 262, 50 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo prašymą prokuroras motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, prokuroro nuomone, nesilaikė BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimo išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, o taip pat 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, kurios įpareigoja teismą savo sprendimus pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių įvertinimu, o apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė. Prokuroras skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus prokuroro apeliacinio skundo motyvus, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nepatikrino, ar nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies 1-4 punktų reikalavimus. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo teiginius, neanalizuodamas prokuroro, o taip pat ir civilinio ieškovo kasacinių skundų argumentų dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, dėl to, ar teismo išvados atitinka tas aplinkybes. Prokuroras skunde tvirtina, kad taip teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Kasatorius nurodo, kad teisėjų kolegija nepasisakė ir nevertino šių prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių: kad pats išteisintasis miško nekirto, medienos nepjaustė, jos į miško sandėlį nekrovė; išteisintajam priklausančiame miške minėtų darbų pėdsakų bei požymių nenustatyta; visa eilė liudytojų patvirtino, jog V. L. priklausančiame miško sklype jokie kirtimai ar medienos ruošimo darbai nebuvo atliekami. Prokuroras skunde pažymi, kad palikdamas galioti išteisinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas apsiribojo ir besąlygiškai patikėjo V. L. aiškinimu, kad šis parsivežė jam priklausančią medieną, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad V. L. tiesiog suklydo. Prokuroras mano, kad abiejų instancijų teismai tinkamai neįvertino šių aplinkybių: pats išteisintasis niekada nėra nurodęs, jog suklydo; jis kategoriškai teigė, kad mediena buvo jo, kad ji buvo sukrauta jo miško teritorijoje; V. L. teigė, kad jam priklausanti mediena buvo vagiama, tačiau dėl to jis niekur nesikreipė; miško sandėlis, kuriame buvo sukrauta VĮ Kauno miškų urėdijai priklausanti mediena, buvo iš abiejų bendro naudojimosi kelio pusių, t. y. ne tik iš tos pusės, kur yra V. L. priklausantis miško sklypas. Kasatoriaus nuomone, išvadą apie tyčios pagrobti svetimą turtą nebuvimą teismas nepagrįstai parėmė V. L. asmenybės bruožais, t. y. tuo, kad jis senyvo amžiaus, neteistas. Anot prokuroro, tie asmenybės bruožai negali būti pagrindu išvadai, jog V. L. nesuvokė darąs nusikaltimą; jie gali turėti reikšmės tik bausmės parinkimui. Apibendrindamas aptartus motyvus, prokuroras skunde tvirtina, kad tinkamai apibūdinti veiką, nustatyti asmens kaltę galima tik visapusiškai išanalizavus ir įvertinus visas bylos aplinkybes. Anot kasatoriaus, šiuo atveju tai nebuvo padaryta, kas ir sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Kasatorius skunde nenurodė, kurių bylai reikšmingų aplinkybių neištyrė pirmosios instancijos teismas. Iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme (dėl to, kad tam tikrų bylai reikšmingų aplinkybių buvo neištyręs pirmosios instancijos teismas) posėdyje dalyvavusi prokurorė taip pat neprašė. Todėl kasacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimą išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, o apeliacinės instancijos teismas tos klaidos neištaisė, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų.

Prokuroro kasacinio skundo teiginys, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra nepagrįstas, nes jis prieštarauja bylos medžiagai. Teismo posėdžio protokolo, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas V. L. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo stadijoje atsirado dar vienas įrodymų šaltinis, kurio nebuvo ikiteisminio tyrimo metu. Tai kaltinamojo V. L. parodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. liepos 28 d. pareiškus įtarimą dėl malkų vagystės, V. L. parodymus duoti atsisakė; papildomai apklausus jį įtariamuoju 2006 m. gruodžio 6 d., jis paaiškino apie tai, ką miške buvo sutikęs 2006 m. liepos 28 d., t. y. antrą dieną po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nutraukimo, o apie pačią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaaiškino nieko. Tuo tarpu, teisme kaltinamasis davė gana išsamius parodymus, nurodydamas aplinkybes, kurių pagrindu jis buvo įsitikinęs, kad malkos, kurias jis vežė į namus, jam ir priklausė, t. y. kad jis nieko nevogė, o pasiėmė savo turtą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad priešingai, nei skunde teigia kasatorius, teismas įvertino duomenis apie tai, kad V. L. priklausančiame sklype miškas nebuvo kertamas, apie miškų urėdijos paruoštų malkų sandėliavimo vietą, apie tų malkų sužymėjimą ir kt. Tačiau teismas padarė išvadą, kad tų duomenų nepakanka kaltinamojo iškeltai versijai (apie tai, kaip jis suvokė savo veiksmus) paneigti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina, ar ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, nes įrodymų vertinimas ir to vertinimo pagrindu faktinių aplinkybių nustatymas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą panaikinti V. L. priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį prokuroras grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog V. L. neturėjo tyčios pagrobti svetimą turtą. Šis apeliantas skunde nurodė, kad teismas pervertino kaltinamojo V. L. parodymų reikšmę ir nepakankamai įvertino duomenis apie tai, kad V. L. priklausančiame sklype miškas nebuvo kertamas, apie miškų urėdijos paruoštų malkų sandėliavimo vietą, apie tų malkų sužymėjimą ir kai kuriuos kitus duomenis. Kasaciniame skunde prokuroras tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasatorius skunde pažymi, kad tas pažeidimas esminis, nes jis sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkte išaiškino, kad apeliacinės instancijos teismas jo priimtame nuosprendyje ar nutartyje turi išdėstyti ne atsakymus į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, prokuroro, civilinio ieškovo apeliacinių skundų turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad visi prokuroro apeliacinio skundo esminiai argumentai skundžiamoje nutartyje buvo aptarti ir motyvuotai paneigti, o civilinis ieškovas savo skunde jokių argumentų nebuvo pateikęs. Skunde jis apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas juos buvo įvertinęs teisingai, todėl šio teismo išvada, jog V. L. neturėjo tyčios pavogti svetimą turtą, yra pagrįsta. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas priešingai, nei teigiama prokuroro kasaciniame skunde, aptarė ir skundžiamo nuosprendžio surašymo trūkumus. Nutartyje pažymėta, kad nuosprendžio aprašomoji dalis nevisiškai tiksliai atitinka BPK 305 straipsnio 3 dalyje numatytą duomenų išdėstymo tvarką, tačiau ši teismo klaida nėra esminė, ji įtakos nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui neturi.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog prokuroro kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Antanas KlimavičiusOlegas FedosiukasValerijus Čiučiulka