Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. U. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Rimai Gražienė, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank Lietuvos skyrių, D. A., R. A., K. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, jog antstolė Rima Gražienė vykdo išieškojimą skolininkui ir kitiems skolininkams D. A., R. A. ir K. Z. (toliau – kiti skolininkai) priklausančio ir kreditorės Luminor Bank AS, veikiančios per Luminor Bank Lietuvos skyrių (toliau – kreditorė) naudai įkeisto nekilnojamojo turto – viso 16 žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 16 d. pasibaigė skolininkui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) antrosios varžytinės Nr. 183611. Žemės aprašyme buvo nurodyta „0,6994 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pastaba: turto pagerinimo vertė (statybą leidžiantys dokumentai). Dokumentai įkainoti 10 000 eur suma, kuri įtraukta į pradinę turto pardavimo kainą“. Skolininkui 2020 m. sausio 16 d. tapo žinoma, kad varžytinės pripažintos įvykusiomis, o didžiausią kainą pasiūliusiu pirkėju pripažintas D. Č., įsigijęs žemės sklypą už 32 204 Eur.

Skolininko įsitikinimu žemės sklypo varžytinės buvo paskelbtos ir vyko neteisėtai, kadangi varžytinėse buvo pardavinėjamas netinkamas objektas: žemės sklypas su jo pagerinimu, t. y. statybą leidžiančiais dokumentais, kurie negali būti laikomi varžytinių objektu. Skolininkas nurodo, kad jis 2008 m. gruodžio 9 d. įregistravo ūkininko ūkį. Statybą leidžiantys dokumentai negalėjo būti parduodami kartu su žemės sklypu, kaip neatskiriama jo dalis, kadangi statybos leidimas išduotas skolininkui, kaip specifiniam subjektui – ūkininkui, įregistravusiam ūkininko ūkį. Skolininko nuomone, žemės ūkio pirkėjui, įsigijusiam šį žemės sklypą, automatiškai nepereina teisės ir pareigos, kylančios iš tokio statybos leidimo, nes jis yra susijęs su konkrečiu asmeniu, t. y. ūkininku, šiuo atveju skolininku. Antstolė, nustatydama pradinę turto pardavimo kainą, į ją nepagrįstai įtraukė 10 000 Eur vertės „turto pagerinimą“, kuris iš esmės dirbtinai padidino viso žemės sklypo vertę beveik 30 proc. Tokiu būdu buvo apribota galimybė šiose varžytinėse dalyvauti kaip įmanoma didesniam potencialių pirkėjų ratui ir buvo apribotos tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus atitinkančio turto pardavimo už kaip įmanoma didesnę kainą galimybės.

Antstolė Rima Gražienė 2020 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. 0090/19/0059, Nr. 0090/19/00060/S-170 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą su vykdomosiomis bylomis Nr. 0090/19/00059 ir Nr. 0090/19/00060 perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Patvarkyme nurodė, kad antstolė Rima Gražienė vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 14-58/2019 ir Nr. 14-60/2019 dėl 506 781,70 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų S. U., D. A., R. A. ir K. Z., išieškotojo Luminor bank AS naudai, priverstinai parduodant skolininkams priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal 2016 m. kovo 31 d. sutartinio įkeitimo – maksimalaus įkeitimo lakštą įkeitimo objektas – visos reikalavimo teisės kylančios iš projektuotojos V. J. 2011 m. parengto vystymui techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant visas teises, kylančias iš projekto vystymui išduotų sutikimų, leidimų, sąlygų ir kitų dokumentų. Statybos leidimas 2011 m. rugpjūčio 19 d. Nr. LNS-24-110819-00559 išduotas statyti sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeitimo objektų pardavimo varžytinėse eilė: įkeitimo objektas realizuojamas kartu su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad šis žemės sklypas negalėjo būti pardavinėjamas varžytinėse atskirai, be statybos leidimo, kuris yra įkeitimo objektas. Jeigu skolininkas manė, kad statybą leidžiantys dokumentai negalėjo būti parduodami kartu su žemės sklypu, jis turėjo pateikti skundą dėl šių aplinkybių tuomet, kai gavo žemės sklypų vertinimo ekspertizę, o ne įvykus varžytinėms. Savo skundą dėl antstolio veiksmų skolininkas grindžia aplinkybėmis, kad žemės sklypas buvo pardavinėjamas su statybą leidžiančiais dokumentais, kuriais pasinaudoti galimybę turi tiktai ūkininkas. Tačiau skolininkas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypą varžytinėse įsigijęs asmuo nėra ūkininkas, arba neketina tapti ūkininku ar ūkininkauti ateityje, arba ateityje neketina teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti įsigyto žemės sklypo naudojimo paskirtį bei gauti naują statybas leidžiantį dokumentą. Taip pat skolininkas nurodo, kad parduodamas žemės sklypas buvo įvertintas per brangiai, statybą leidžiančiais dokumentais dirbtinai padidinus žemės sklypo kainą, todėl buvo apribota galimybė šiose varžytinėse dalyvauti kaip įmanoma didesniam potencialių pirkėjų ratui ir gauti didesnę kainą. Tačiau akivaizdu, kad nors žemės sklypą parduodant už mažesnę kainą, potencialių pirkėjų galimai ir būtų daugiau, tačiau šie pirkėjai nebūtų pasirengę už parduodamą turtą mokėti didesnę sumą už tą, kuria parduodamas turtas buvo įvertintas, nes priešingu atveju jie būtų dalyvavę varžytinėse ir parduodant turtą už tą jiems priimtiną kainą, kuria parduodamas turtas buvo įvertintas.

Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atsiliepimo į skundą nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais, viešai paskelbtu pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolės Rimos Gražienės paskelbtų antrųjų varžytynių Nr. 183611, pasibaigusių 2020 m. sausio 16 d., kuriose D. Č. buvo parduotas pareiškėjui (skolininkui) S. U. priklausantis nekilnojamasis turtas: 0,6994 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kartu su statybą leidžiančiais dokumentais, kurie įkainoti 10 000 Eur suma ir, kurie buvo įtraukti į pradinę turto pardavimo kainą.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0090/19/00059 ir Nr. 0090/19/00060 rašytinės medžiagos nustatyta, kad antstolė Rima Gražienė vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 14-58/2019, Nr. 14-60/2019 dėl 506 781,70 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš S. U., D. A., R. A., K. Z., išieškotojo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvoje skyrių naudai, priverstinai parduodant skolininkams priklausančius šešiolika žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, b. l. 9; vykdomoji byla Nr. 0090/19/00060, b. l. 1, 12).

2019 m. balandžio 24 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti paskirta skolininkams priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Jungtinis verslas“ (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, b. l. 91-92).

2019 m. birželio 14 d. UAB „Jungtinis verslas“ vertinimo darbų perdavimo – priėmimo aktu parengė ir perdavė nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. K698/1905AE(203), kuriame buvo nustatyta pirmiau nurodytų žemės sklypų turto vertė (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, b. l. 96).

2019 m. birželio 14 d. patvarkymu antstolė priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo ir pirmųjų varžytynių paskelbimo (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, b. l. 100). 2019 m. liepos 11 d. antstolės kontoroje gautas skolininkų skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo nesutinkama su turto įkainojimu (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, b. l. 139-135). 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-19832-1026/2019 skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, b. l. 176-181). Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-680-267/2019 Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį paliko nepakeistą (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, b. l.182-188). 2019 m. lapkričio 13 d. patvarkymu paskelbtos pirmosios žemės sklypų varžytinės (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, b. l. 189-190). 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkymu pirmosios žemės sklypų varžytinės pripažintos neįvykusiomis, kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas dalyvis (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, b. l. 209-210). 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkymu kreditoriui Luminor Bank AS siūloma perimti žemės sklypus (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, b. l. 211-212). 2019 m. gruodžio 16 d. kreditorius informavo antstolę, jog atsisako perimti turtą (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, b. l. 219). 2019 m. gruodžio 17 d. skolininkams pranešama apie paskelbtas antrąsias varžytines (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, b. l. 217-218). 2020 m. sausio 16 d. pasibaigė skolininkui S. U. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) antrosios varžytinės Nr. 183611, varžytinės pripažintos įvykusiomis, o didžiausią kainą pasiūliusiu pirkėju pripažintas D. Č., įsigijęs žemės sklypą už 32 204 Eur (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, b. l. 243).

Skolininkas S. U. su tokiu turto pardavimu nesutinka ir skundu dėl antstolės veiksmų prašo pripažinti 2020 m. sausio 16 d. įvykusias varžytynes Nr. 183611 dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, neteisėtomis ir varžytynes Nr. 183611 atšaukti, įpareigojant antstolę Rimą Gražienę ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo grąžinti varžytynių laimėtojui D. Č. jo sumokėtą kainą už varžytynėse Nr. 183611 įsigytą turtą.

Skundas grindžiamas tuo, kad žemės sklypo varžytynės buvo paskelbtos ir vyko neteisėtai, kadangi varžytinėse buvo pardavinėjamas netinkamas objektas: žemės sklypas su jo pagerinimu, t. y. statybą leidžiančiais dokumentais, kurie negali būti laikomi varžytinių objektu, nes statybos leidimas išduotas skolininkui, kaip specifiniam subjektui – ūkininkui, įregistravusiam ūkininko ūkį, o žemės ūkio pirkėjui, įsigijusiam šį žemės sklypą, automatiškai nepereina teisės ir pareigos, kylančios iš tokio statybos leidimo, nes jis yra susijęs su konkrečiu asmeniu, t. y. ūkininku, šiuo atveju skolininku. Be to, antstolė, nustatydama pradinę turto pardavimo kainą, į ją nepagrįstai įtraukė 10 000 Eur vertės „turto pagerinimą“, kuris iš esmės dirbtinai padidino viso žemės sklypo vertę beveik 30 proc. ir tokiu būdu buvo apribota galimybė šiose varžytynėse dalyvauti kaip įmanoma didesniam potencialių pirkėjų ratui ir tokiu būdu turtą parduoti už kaip įmanoma didesnę kainą.

Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013); vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2015).

Kadangi skolininkas S. U. kartu su kitais skolininkais gera valia neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, prasidėjo priverstinis skolos išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kai hipotekos sutarties šalys susitaria prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į hipoteka įkeistą daiktą. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš hipoteka įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš hipoteka įkeisto turto, ir tik jeigu jis parduodamas už mažesnę kainą, nei būtina reikalavimui patenkinti, po to hipotekos kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-63K-7-85/2015). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank Lietuvos skyrių naudai buvo įkeista šešiolika žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00059, vykdomoji byla Nr. 0090/19/00060, b. l. 1-9), tarp jų ir skolininkui priklausantis žemės sklypas, kuris parduotas iš antrųjų varžytynių Nr. 183611. Pagal 2016 m. kovo 31 d. sutartinio įkeitimo – maksimalaus įkeitimo lakštą įkeitimo objektas – visos reikalavimo teisės kylančios iš projektuotojos V. J. 2011 m. parengto vystymui techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant visas teises, kylančias iš projekto vystymui išduotų sutikimų, leidimų, sąlygų ir kitų dokumentų. Statybos leidimas 2011 m. rugpjūčio 19 d. Nr. LNS-24-110819-00559 išduotas statyti sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0090/19/00060, b. l. 2-9). Hipotekos lakšte nurodyta, kad hipotekos objektų pardavimo varžytynėse eilė: įkeitimo objektas realizuojamas kartu su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartinės hipotekos 14 punktas, vykdomoji byla Nr. 0090/19/00060 b. l. 8). Sutartinė hipoteka pasirašyta abiejų šalių (skolininkų ir kreditoriaus) ir tikėtina, kad joje buvo išreikšta abiejų šalių laisva valia. Taigi šalys, suderinusios savo valią, išreiškė sutikimą, prievolės neįvykdymo atveju, dėl įkeisto turto varžytynėse pardavimo. O tai reiškia, kad žemės sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti pardavinėjamas varžytynėse atskirai, be statybos leidimo, kuris yra įkeitimo objektas. Šis susitarimas nėra šalių nuginčytas ir antstolė juo privalėjo vadovautis skelbdama varžytynes.

Vienas iš skundo argumentų tas, kad žemės sklypas buvo pardavinėjamas su statybą leidžiančiais dokumentais (statybos leidimu), kuriuo pasinaudoti galimybę turi tiktai ūkininkai, kad žemės sklypo pirkėjui automatiškai nepereina teisės ir pareigos kylančios iš tokio statybos leidimo, nes jis susijęs su konkrečiu asmeniu, t. y. ūkininku (šiuo atveju – skolininku). Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra išduotas statybos leidimas skolininkui kaip ūkininkui ir, kad žemės sklypo pirkėjui automatiškai nepereina teisės ir pareigos kylančios iš tokio statybos leidimo, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato reikalavimo prieš įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę būti ūkininku. Tam tikri privalomi reikalavimai įstatymuose yra numatyti norint vykdyti tam tikrą veiklą ūkio paskirties žemėje, pavyzdžiui būti ūkininku, jei žemės ūkio paskirties žemėje norima statyti ūkininko sodybą ar ūkio veiklai vykdyti reikalingus ūkinius pastatus (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnis). Tai reiškia, jog tik tuo atveju, jei žemės sklypo pirkėjas norės nusipirktame žemės sklype statyti ūkininko sodybą ar kitus ūkio veiklai vykdyti reikalingus ūkinius pastatus, jis turės būti įregistravęs ūkininko ūkį. Kitais atvejais jam tokio reikalavimo nėra. Pirkėjo valia, kaip jis disponuos įsigyta žemės ūkio paskirties žeme, kuriai yra išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Teismo nuomone, skolininko nurodyta aplinkybė, kad žemės sklypą įsigijęs pirkėjas turtą įsigijo per brangiai ir, skolininko nuomone, negalės pasinaudoti kartu su sklypu įsigytu statybą leidžiančiu dokumentu, galėtų sudaryti turtą varžytinėse įsigijusio asmens skundo dėl varžytinių pagrindą, tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju negali sudaryti pagrindą tenkinti skolininko, o ne turtą varžytinėse įsigijusio asmens, skundą. Kita vertus, pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turtą varžytinėse įsigijęs asmuo nėra ūkininkas, arba neketina tapti ūkininku ir ūkininkauti ateityje, arba ateityje neketina teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti įsigyto žemės sklypo naudojimo paskirtį bei gauti naują statybas leidžiantį dokumentą.

Be to, skolininkas skunde nurodo, kad parduodamas turtas jo nuomone buvo įvertintas per brangiai ir tokiu būdu buvo apribota galimybė šiose varžytynėse dalyvauti kaip įmanoma didesniam potencialių pirkėjų ratui, kas, skolininko nuomone, savaime padidintų šio turto pardavimo už žymiai didesnę kainą tikimybę. Teismas tokius skolininko samprotavimus laiko visiškai nepagrįstais, kadangi yra akivaizdu, kad nors turtą parduodant už ženkliai mažesnę kainą, potencialių pirkėjų ratas galimai ir būtų didesnis, tačiau šie kiti pirkėjai nebūtų pasirengę už parduodamą turtą mokėti sumą didesnę už tą, kuria parduodamas turtas buvo įvertintas, nes priešingu atveju jie būtų dalyvavę varžytinėse ir parduodant turtą už tą jiems priimtiną kainą, kuria parduodamas turtas buvo įvertintas.

Be to, kaip jau minėta, skolininkas S. U., kartu su kitais skolininkais, jau buvo padavęs skundą dėl antstolės veiksmų nustatant žemės sklypų, į kuriuos nukreiptas išieškojimas, įkaitant ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vertę. Šiame žemės sklype statybą leidžiančių dokumentų vertė 10 000 Eur taip pat buvo nurodyta 2019 m. birželio 14 d. UAB „Jungtinis verslas“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. K698/1905AE(203). Skolininko S. U. ir kitų skolininkų skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismo (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-19832-1026/2019, kurią Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-680-267/2019, Liteko duomenys). Teismai nustatė, kad antstolės veiksmai nustatant žemės sklypų, į kuriuos nukreiptas išieškojimas, įkaitant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vertę, yra pagrįsti ir teisėti. Statybą leidžiančių dokumentų vertė 10 000 Eur buvo nurodyta UAB „Jungtinis verslas“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. K698/1905AE(203), todėl visiškai sutiktina su antstolės argumentu, jog skolininkui manant, kad statybą leidžiantys dokumentai negalėjo būti parduodami kartu su žemės sklypu, jis turėjo pateikti skundą dėl šių aplinkybių tuomet, kai gavo žemės sklypų ekspertizę, o ne įvykus varžytinėms. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl turto vertės yra išspręstas galutinai ir nekvestionuotinas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tiek pirmiau nurodytoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje 2YT-19832-1026/2019, tiek ir tą pačią dieną kaip nagrinėjamas skundas paduotame dar viename skunde dėl antstolio veiksmų (civilinė byla Nr. 2YT-6071-955/2020, LITEKO duomenys), skolininkas S. U. ir kiti pareiškėjai įrodinėjo aplinkybes visiškai priešingas toms, kuriomis skolininkas grindžia šį savo skundą dėl antstolės veiksmų. Nurodytoje civilinėje byloje 2YT-19832-1026/2020 skolininkas ir kiti skolininkai įrodinėjo, kad žemės sklypai, įskaitant pirmiau paminėtą, yra įvertinti per pigiai. Tuo tarpu šį skundą dėl antstolės veiksmų tas pats skolininkas jau grindžia aplinkybėmis, kad tas pats žemės sklypas jo nuomone buvo įvertintas per brangiai. Tai, kad žemės sklypai parduodami per brangiai, skolininkas su kitais skolininkais įrodinėjo ir tą pačią dieną kaip šis nagrinėjamas skundas paduotame kitame skunde dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 2YT-6071-955/2020. Šios aplinkybės teismo nuomone sudaro pagrindą abejoti skolininko sąžiningumu ir jo veiksmus vertinti kaip galimą siekimą kuo ilgiau vilkinti išieškojimo procesą.

Taigi, iš to kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje antstolė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priimdama skundžiamą patvarkymą laikėsi įstatymuose nustatytų reikalavimų bei veikė teisėtai pagal įstatymų jai priskirtą kompetenciją jos neviršydama, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė pareiškėjo teises, teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo S. U. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Valstybė šioje byloje patyrė 29,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl skundą atmetus šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo S. U. skundą dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų atmesti.

Priteisti iš S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 29,48 Eur (dvidešimt devynių eurų 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąsias bylas Nr. Nr. 0090/19/00059 ir Nr. 0090/19/00060 grąžinti antstolei Rimai Gražienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.