Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-02-28 · Byla Nr. TS-12-932/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
TS-12-932/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
V. P.
Kategorijos
Byla Nr. TS-12-932/2018
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 59-7 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

nuteistasis V. P. pateikė teismui skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2018 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 59-7 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisijos priimtas nutarimas yra nesuprantamas, nes iki bausmės pabaigos jam liko TIK 4 mėnesiai ir 7 dienos. Pabrėžia, jog, būdamas pataisos namuose, nepadarė jokių pažeidimų, buvo paskatintas už gerą elgesį, lankosi pas psichologą, AA užsiėmimus. Nurodo, jog išleistas anksčiau laiko vykdytų teismo paskirtus įpareigojimus, todėl mano, jog turėtų būti paleistas lygtinai.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2018 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 59-7 nutarė netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Priimtame nutarime nurodė, jog V. P. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį - 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-20 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiustas atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu paskirtą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę subendrinus su 2016-03-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pakeista 2017-03-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, V. P. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia - 2017-06-01, bausmės pabaiga - 2018-06-01, 1/3 paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2017-10-05, neatliktos bausmės dalis 2018-01-25 - 4 mėnesiai 7 dienos. V. P. Komisijai buvo pristatomas pirmą kartą, ankščiau jis teistas 5 kartus, amžius pirmojo teistumo metu - 16 metų. Dėl nusikaltimo kaltės nepripažįsta, yra būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai nesunkėja. Vieną karta buvo taikytas lygtinis paleidimas, 3 kartus bausmės vykdymo atidėjimas. Nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nusikaltimą padarė vienas, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu. Nuteistasis reguliarų narkotinių medžiagų vartojimą neigia, jo patirtyje yra pavienių bandymų vartoti ekstazi, narkotikus iš kanapių. Asmens byloje nerasta informacijos apie nuteistojo narkotikų vartojimą, taip pat nėra fiksuota jo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus pataisos namuose šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Asmuo supranta ir pripažįsta narkotikų vartojimo žalojantį poveikį. Nuteistasis nėra kritiškas alkoholio vartojimo įpročiui, nemano, kad jis yra žalingas. Pripažįsta užgeriantis, po ko jam sutrinka fizinė sveikata. Paskutines nusikalstamas veikas, kurios vertinamos kaip smurtinės, atliko apsvaigęs nuo alkoholio, 4 kartus pažeidė bausmės atidėjimo sąlygas nevartoti alkoholinių gėrimų, pasak nuteistojo, buvo aptiktas neblaivus. Realių bandymų gydytis nuo žalingo alkoholio vartojimo nebuvo, vieną kartą teismo įpareigojimu detoksikavosi Klaipėdos priklausomybių centre, pripažįsta, kad ir jo artimieji jam priekaištaudavę dėl per didelio alkoholio vartojimo. Supranta kai kurias, ypač sutrikusios sveikatos, alkoholio vartojimo pasekmes, tačiau įžvelgia ir daug alkoholio vartojimo teikiamos naudos - „geriau bendraujasi, atpalaiduoja“. Šios laisvės atėmimo bausmės Vilniaus pataisos namuose metu nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų, pradėjo lankyti AA užsiėmimus. Nuteistojo alkoholio vartojimo problemos daro įtaką jo nusikalstamam elgesiui.

Nuteistasis linkęs savo paties noru save izoliuoti nuo kitų žmonių, jo socialiniai ryšiai daugiausiai apsiriboja paviršutiniškais santykiais, artimų draugysčių nemezga. Prastas nuteistojo saviveiksmingumas, neadekvačiai padidintas savo vertės jutimas, negeba savo galios jausmą palaikyti brandžiai, socialiai priimtinu būdu tenkindamas savo poreikius, norus, linkęs slopinti savo jausmus, išgyvenimus, neigti sunkumus, juos išveikti alkoholio vartojimu bei neteisėtu elgesiu. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas nebrandžių elgesiu) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai patenkinami, vertinimo metu stengėsi išlaikyti taktą ir savitvardą, jam sunku kalbėti be keiksmažodžių. Bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti, pats nuteistasis taip pat neigia savitvardos, emocinės kontrolės praradimus, tačiau jo nusikalstamai veiklai būdingi agresyviai kitus kontroliuojančio, smurtinio elgesio požymiai. Nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, jis sunkiai keičia savo požiūrį, asmeninį patyrimą, taikant jį prie visuomenės normų ir vertybių. Turi sunkumų identifikuoti kylančias problemas - neigia žalingą alkoholio vartojimą, nevertina savo neteisėto elgesio kaip nusikalstamo, linkęs sumenkinti jo problematiką, pateisinti jį, atsakomybę perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms. Problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas rigidiška taktika - jų vengimas, pasitraukimas į alkoholio vartojimą bei alkoholio įtakojamą elgesį. Nenumato savo elgesio pasekmių, neįvertina kitų dėl jo neteisėtų veiksmų patiriamos žalos, nesimoko iš savo patirties, klaidų. Nuteistojo išsakomi ateities tikslai (dirbti, nes dėl įsidarbinimo problemų neturi, išvažiuoti į užsienį užsidirbti pensiją) stokoja konkretumo, supratimo, kaip planuotai siekti jų efektyvaus įgyvendinimo. Mąstymo, požiūrio ir elgesio lankstumo stoka, sunkumai atpažinti, pripažinti kylančias problemas, rigidiški jų problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Atsakomybę už savo nusikalstamą veiklą neigia, jaučiasi aplinkybių auka, nuteistas, nes nebuvo mėgiamas tyrėjos, tyrusios nusikalstamos veikos aplinkybes. Su priežiūros sąlygomis taikosi - Šiaulių TI 2017-10-04 skatintas už gerą elgesį, nefiksuota tvarkos pažeidimų ar konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais atvejų, nuteistasis nuo 2017-11-03 pradėjo lankytis kassavaitinius psichokorekcinius „Bendravimo grupės“ užsiėmimus. Supranta įstatymų svarbą kaip baudimo priemonę, padedančią palaikyti tvarką visuomenėje, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam sunku visuotinai vadovautis šiomis nuostatomis. Savo nusikalstamos veiklos neigimas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Šiuo metu nuteistojo motyvacija ateityje nenusikalsti yra ganėtina. V. P. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2017-10-25 paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvalaikiu žiūri TV laidas, sportuoja. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, 2017-10-04 už gerą elgesį paskatintas pasimatymo laiko pailginimu. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, ankščiau dirbo užsienyje. Iš nuteistojo žodžių Lietuvoje dirbo pagal individualios veiklos liudijimą, turi šaltkalvio specialybę, darbo stažas apie 8 metus, planai dėl darbo nekonkretūs. Šiuo metu nedirba, gauna pinigines perlaidas, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų dėl ieškinio, pagal ankstesnį nuosprendį turi 315,97 Eur ieškinį. V. P. nevedęs, palaiko socialinius ryšius su seserimi telefonu, pasimatymų metu nelankomas. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po paleidimo planuoja apsistoti gyventi pas seserį, 2017-11-13 gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 55 balai, iš jų statiniai - 25 balai, o dinaminiai 30 balų.

Skundžiamame Komisijos nutarime nurodyta, jog atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (55 balai), nemažą teistumų skaičių, nusikaltimų pobūdį, nusikaltimams būdingą modelį, kaltės už padarytą nusikaltimą nepripažinimą, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis (paskutines nusikalstamas veikas atliko apsvaigęs nuo alkoholio), 4 kartus pažeistą bausmės atidėjimo sąlygą nevartoti alkoholinių gėrimų, emocinę gerovę - prastą nuteistojo saviveiksmingumą, nesugebėjimą savo galios jausmą palaikyti brandžiai, socialiai priimtinu būdu, polinkį slopinti savo jausmus išgyvenimus, sunkumus, mąstymą ir elgesį - mąstymo, požiūrio ir elgesio lankstumo stoką, sunkumus atpažinti, pripažinti kylančias problemas, ateities tikslų konkretumo stoką, pataisos namuose nedirba bei aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog V. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo V. P. skundą nepateikė.

Nuteistojo skundas dėl Komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 59-7 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai.

Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad visų pirma nagrinėjamu atveju kyla abejonės net ir dėl formalaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą buvimo – nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nuteistasis nepadarė. Nuteistojo V. P. nusikalstamo elgesio rizika vertinama 55 balais, iš jų statiniai veiksniai sudaro 25 balus, dinaminiai 30 balų. Akivaizdu, jog nuteistojo rizikos vertinimas yra artimesnis ribai, skiriančiai žemą ir vidutinę ribas ir, įvertinus tai, kad net 30 balų iš 58 yra dinaminiai, laikytina, jog nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda išties maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nuteistojo socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad nuteistasis dėl lygtinio paleidimo svarstomas pirmą kartą, Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuteistasis yra skatintas vieną kartą, palaiko santykius su seserimi, paleidimo atveju turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, yra įgijęs šaltkalvio specialybę, ketina dirbti užsienyje. Šias anksčiau nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog V. P. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Be to, kad, kaip nurodyta anksčiau, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra kur kas didesnis nei įstatymo numatytas taikant lygtinį paleidimą, teismas vertina ir tai, jog iš socialinio tyrimo išvados bei kitos medžiagos taip pat nustatyta, kad V. P. nevertina savo neteisėto elgesio kaip nusikalstamo, tokį savo elgesį sumenkina, o atsakomybę perkelia kitiems bei susiklosčiusioms aplinkybėms. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog problemų sprendimui nuteistasis linkęs rinktis alkoholio vartojimą, V. P. nenumato savo elgesio pasekmių, neįvertina kitų dėl jo neteisėtų veiksmų patiriamos žalos, nesimoko iš savo patirties ir klaidų. Nuteistasis negeba savo galios jausmo palaikyti brandžiai, socialiai priimtinu būdu tenkindamas savo poreikius, norus, linkęs slopinti savo jausmus, išgyvenimus, sunkumus neigti, juos išspęsti alkoholio vartojimu bei neteisėtu elgesiu. V. P. nėra kritiškas alkoholio vartojimo įpročiui, nemano, kad jis yra žalingas, be kita ko, įžvelgia daug alkoholio vartojimo teikiamos naudos, tokios kaip pagalba atsipalaiduojant, bendraujant. Nuteistajam sunku atpažinti ir pripažinti kylančias problemas, o neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką jo nusikalstamam elgesiui. Nors V. P. ir deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam sunku šiomis nuostatomis vadovautis.

Kaip itin reikšmingomis aplinkybėmis svarstant lygtinio paleidimo klausimą, vertinama tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas nuteistasis pažeidė, taip pat net 3 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, įvykdė būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Tos aplinkybės, kad nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, turi specialybę bei planuoja dirbti, yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Šiuo atveju pažymėtina, jog Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek jo ankstesnes nusikalstamas veikas, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas (šiuo atveju nutarimas) netenkina nuteistojo, dar nereiškia, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį V. P. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti dar labiau sumažinta, dėl ko negalima teigti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, V. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės, paskirtos už du nesunkius bei apysunkį nusikaltimus, tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, dėl ko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 59-7 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. P. (beje, toks Komisijos priimtas vieninga narių nuomone) yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. P. (V. P.) skundą dėl Komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 59-7, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė