Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nukentėjusiojo atstovei ir civilinei ieškovei D. B., kaltinamajam E. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1971-02-06 (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir BK 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. P. 2014 m. gegužės 6 d. apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Aibė“, kitų vaikų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia sugriebė mažamečiui D. B., gimusiam 2004-03-01, už striukės ir rankos delnu sudavė jam du smūgius į veido sritį bei po to paėmęs ranka už striukės iš už nugaros pusės, pakėlė į orą ir metė į šoną, o mesdamas spyrė vieną kartą jam į sėdmenų sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinėje, tai yra mušdamas ir smurtaudamas mažamečiui D. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl ko jis apsišlapino, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – tokiais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir BK 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tiriant įrodymus nurodė prisipažįstąs kaltu visiškai. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojos ir nukentėjusiosios parodymais, protokolu-pareiškimu, specialisto išvadomis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis E. P. parodė, kad 2014 m. gegužės 6 d. po pamokų važiavo į mokyklą (duomenys neskelbtini), pasiimti sūnaus A., kuriam yra 10 m. J. A. įsisodino į automobilį ir jie važiavo namo. Bevažiuojant jis pamatė prie parduotuvės „Aibė“ vaikus, klasiokus ir sūnus pasisakė, kad jį vienas iš tų vaikų muša. E. P. to vaiko nepažinojo, tik žinojo, kad toks yra, nes sūnus ir anksčiau buvo skundęsis juo. Jie abu su sūnumi sustojo, išlipo iš automobilio, nuėjo prie jų. A. parodė ant vieno berniuko – D.ir pasakė, kad jis jį muša. D. tai girdėjo. Kaltinamasis priėjęs prie D. jį barė už tai, kad mušąs jo sūnų A. ir prie D. pasilenkęs, atrodo, lengvai trenkė delnu per veidą pora kartų ir pasakė, kad jeigu dar kartą lys – gaus vėl. Ar pagriebė už striukės neprisimena, lengvai įspyrė D. į sėdmenų sritį. D. neverkė, tik visas nuraudo. D. nieko nesakė, tylėjo. E. P. buvo supykęs, susinervinęs, nes jo sūnus pastoviai mokykloje stumdomas, mušamas, kasdiena įtampoje, kai reikia eiti į mokyklą ir kaip tėvas bandė ginti savo vaiką. E. P. jaučiasi kaltas, kad per griežtai sudrausmino tą vaiką, kuris skriaudžia jo sūnų, kaltas, kad per griežtai užsipuolė. Praėjus kelioms dienoms po šio konflikto, E. P. užvažiavęs į parduotuvę, nupirko tortuką ir užvažiavo pas B. atsiprašyti, tačiau jie su juo nebendravo, jo nepriėmė. Šiuo metu jau atsiskaitė – teisiamojo posėdžio metu, per pertrauką, sumokėjo D. B. 1000 Lt ir taip atlygino reiškiamą civilinį ieškinį. Atsiprašo D. B. už savo neapgalvotus veiksmus ir jos vaikui padarytą sužalojimą.

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. pagrindu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

L. V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 5 d. po darbo buvo susitikusi su buvusiu vyru E. P., kuris pastoviai lanko vaiką A. P.. Su E. kalbėjo apie jų sūnų A., kad jis 2014-05-05 parėjo iš mokyklos ir skundėsi, kad jam būnant stadione prie mokyklos jis su klasiokais D. B. ir B. D. „treniravosi“ ir parėjęs verkė, kad jam vaikai liepė 20 atsispaudimų daryti, jam rodė imtynių pratimus, jis nenorėjo, nesutiko, tačiau jie vis tiek jį „treniravo“. Tris dienas jam skaudėjo šonkaulius, kūnas mėlynėse. Ji buvusiam vyrui siūlė sūnų leisti į treniruotes kokiam nors būrelyje, kad jis būtų stipresnis. Tuo ir baigėsi kalba. Kitą dieną, apie 14 val., buvęs vyras E. pasisakė, kad jis pasiims sūnų A. iš mokyklos ir jie norėtų važiuoti prie Nemuno. Apie 14.30 val. paskambino D. B., kuri pareiškė, kad vyras E. P. sumušė jos sūnų D., priekaištavo, kaip ji sprendžia sūnaus problemas, pati būdama socialine darbuotoja. Tuomet V. P. nuėjo pas D. B. į namus, bandė kalbėtis, aiškintis kas atsitiko, po to atvažiavo greitosios medicininės pagalbos darbuotoja, kuri išsivežė D. į Šakių ligoninės priėmimo skyrių. Ji siūlėsi parvežti iš ligoninės, tačiau ji nepaskambino. V. P. vakare paskambino D. B. paklausti kaip jaučiasi D., ji tuomet kalbėjo ramiau ir pasakė, kad jam nustatė ūminį stresą. V. P. teigia, kad jos sūnus A. pastoviai verkia naktimis, šokinėja iš lovos, šaukia klasiokų vardus, mokytojos vardą. Akys atmerktos, neįmanoma pažadinti, tai trunka apie 2-4 min. Po to jis nurimsta ir vėl užmiega. Mokykloje jį vaikai pravardžiuoja “koše-mamos sūris”, „stukačius“ ir prašo jos dėl to niekam nieko nesakyti, nes jį dar labiau vaikai pravardžiuos ir neduos praeiti. Prieš einant į mokyklą A. visada, verkia, dažnai nenori eiti. Jai labai sunku mokykloje dirbti, nes ji turi ginti visus vaikus. Kalbėjosi ji su klase ir jai atrodė, kad jie galvoja, kad elgiasi normaliai. Norėtų, kad jos sūnus A. nebūtų apklausiamas, kadangi jis viską labai jautriai priima, po šio įvykio, kai sužinojo, kad ir policija įsikišo, jis prastai miega, pergyvena, šokinėja naktimis. Nenorėtų jo traumuoti. Dabar, kai geria vaistus, šiek tiek yra aprimęs (b. l. 20).

Nukentėjusysis D. B., dalyvaujant mamai D. B., ikietsiminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 6 d. apie 12.45 val. po pamokų ėjo su draugais G. S. ir M. K. link namų. Jie sustojo pažaisti (duomenys neskelbtini), prie apleisto pastato, šalia parduotuvės „Aibė“, kai jiems bežaidžiant pajuto, kad kažkas sugriebė už striukės iš nugaros. Nepažystamas vyras paklausė „kuris B. D.“? Jis atsakė, kad tai jis ir prie visų draugų ir brolio, minėtas vyras, kurį jis matė pirmą kartą, rankos delnu sudavė D. du kartu į veidą. Po to jis paėmė ranka už striukės iš nugaros ir pakėlė į orą ir metė į šoną ir mesdamas spyrė vieną kartą Dovydui į sėdmenų sritį. Po spyrio jis pagriuvo ant žemės, labai išsigando, pradėjo verkti ir apsišlapino. Mušdamas šis vyras jam pasakė, kad jei dar lys prie jo sūnaus A. tai dar kartą gaus lupt. Tuomet jis suprato, kad tai A. P. tėvas ir kad jis mušė už tai, kad dieną prieš, t.y. 2014-05-05 d. jis su A. mokyklos stadione žaidė imtynes. Tačiau žaisdami jie nesipyko, vienas kito nesužalojo. M. A. imtynių, liepė jam daryti prisitraukimus. Gal tas jam nepatiko, todėl jis pasiskundė savo tėvui (b.l. 10-11).

Liudytojai, mažamečiai L. B. ir G. S. aplinkybes išdėstė takias pat kaip ir D. B., tik G. parodė, kad vyras, prie kurio buvo ir A. P., griebė už striukės kapišono. Tuo metu jie visi labai išsigando ir kai vyras su Andriumi išėjo, jie visi irgi išsibėgiojo namo (b. l. 16-17, 18-19).

Iš protokolo-pareiškimo (b. l. 3) matyti, kad D. B. 2014-05-06 kreipėsi į Šakių RPK dėl sūnaus sumušimo tą pačią dieną.

Specialisto išvadoje Nr. G 181/14(10) nurodyta, kad remiantis objektyvaus tyrimo ir medicininių dokumentų duomenimis, susieti nurodomą ūminę reakciją į stresą, naktinį šlapinimąsi, su užduotyje nurodomu įvykiu, nėra galimybės. Objektyviai naktinis šlapinimasis medicinos įstaigoje nenustatytas, kokia nors neurologinė simptomatika neužfiksuota. D. B. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz, ranka, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan., vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodomu laiku. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b.l. 13-14)..

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodomu laiku viešoje vietoje kitų vaikų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia sugriebė mažamečiui D. B. už striukės ir rankos delnu sudavė jam du smūgius į veido sritį bei po to paėmęs ranka už striukės iš už nugaros pusės, pakėlė į orą ir metė į šoną, o mesdamas spyrė vieną kartą jam į sėdmenų sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinėje, tai yra mušdamas ir smurtaudamas mažamečiui D. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl ko jis apsišlapino, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – tokiais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir BK 284 str. 1 d.

Byloje kaltinamajam buvo reiškiamas 1000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamojo pripažintas ir jau sumokėtas, tai patvirtino ir civilinė ieškovė, todėl teismas šioje dalyje daugiau nepasisako.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nustatė tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs; atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37-38).

Kaltinamąjį E. P. Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė charakterizuoja teigiamai, nurodydama, kad E. P. su žmona negyvena, tačiau dažnai lanko savo vaikus, padeda jiems materialiai, bendrauja. Kaimynai ir artimieji kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai (b. l. 56).

Kaltinamojo E. P. nuosavybės teisės laikinai neapribotos.

Ikiteisminio tyrimo byloje proceso išlaidų nebuvo.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nusikaltimai nesunkūs; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai (BK 284 str. 1 d.) ir netiesioginiai (nekonkretizuotai) tyčiai (BK 140 str. 3 d.); į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl nepagrįsto nesusivaldymo, visuomenės negerbimo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, sveikatos būklę – kaltinamasis yra pilnametis, teistas, teistumas išnykęs, nedirba; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybę; į tai, kad atlygino civilinį ieškinį.

Teismo vertinimu, kaltinamajam už kiekvieną nusikaltimą skirtina mažesnė nei vidurkio terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios subendrintinos jų apėmimo būdu. Esant įstatymo numatytoms sąlygoms, taikytina Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. bausmės vykdymas, atsižvelgus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėtinas (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.–2 d.) su LR BK 75 str. 2 d. numatytu įpareigojimu.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. bei BK 284 str. 1 d., ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. laisvės atėmimu 9 mėn.;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 9 mėn. (devyniems mėnesiams).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tai yra 3 mėn. (trimis mėnesiais), galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 8 p., ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieneriems metams), įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teismui.