- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-507-30/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė, Edmundas Jaras (pran.)
- Ieškovas
- S. O., S.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Edmundo Jaro (pranešėjas), kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Ramunės Čeknienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. A2-5241-488/2007 pagal ieškovo S. O. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo S. O. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-00018-198/2005
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (ieškovas) prašo atnaujinti procesą Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-00018-98/2005, kurioje išnagrinėjus bylą yra priimtas 2005-02-24 dienos sprendimas (šis sprendimas yra įsiteisėjęs, nes byloje yra atmestas jo apeliacinis ir kasacinis skundas), ir, išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo, sprendimą pakeisti - atsakovės priešieškinį dalyje dėl namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo atmesti, šio turto nedalijant tarp sutuoktinių ir paliekant jo asmenine nuosavybe. Šį apylinkės teismo sprendimą jis skundė apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau atitinkamai Panevėžio apygardos teismas 2005-05-12 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2005-12-05 nutartimi jo skundus atmetė ir paliko Panevėžio apylinkės teismo sprendimą galioti (nepakeistą). Ieškovas prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas pateikė 1988-05-05 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir R. M. iš kurios matyti, kad ieškovas minėta sutartimi pirko gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninei nuosavybei. Ši sutartis, kaip jam paaiškėjo, nagrinėjant apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-00018-98/2005 dėl santuokos nutraukimo teismui nebuvo pateikta. Ieškovas nurodo, kad su atsakove jis susituokė 1989-08-12. Taigi, civilinėje byloje Nr. 2-00018-98/2005 buvo padalintas turtas, kuris buvo jo, ieškovo, įsigytas asmeninei nuosavybei iki santuokos sudarymo. Po santuokos sudarymo buvo atliekama nežymi namo rekonstrukcija ir namas su priklausiniais įregistruotas VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registre Panevėžio apskrities viršininko 1997-06-30 sprendimo pagrindu, ieškovui, kaip statytojui, pripažinus nuosavybės teises. Atsakovė nekėlė reikalavimo pripažinti ieškovo asmeninį turtą, namą su priklausiniais bendrąją nuosavybe. Teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-00018-98/2005 neturėjo byloje minimos namo pirkimo-pardavimo sutarties, rėmėsi tik teisine namo registracija atlikta registre Panevėžio apskrities viršininko 1997-06-30 sprendimo pagrindu. Teismas nežinojo, kad pastatai yra įsigyti pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir dėl to neteisingai pritaikė įstatymą. Ieškovas nurodo, kad pats apie pirkimo-pardavimo sutartį dėl savo amžiaus ir pergyvenimų dėl bylos buvo pamiršęs, jos neturėjo. Sutartį gavo tik 2007-08-12 gavo iš Panevėžio apskrities archyvo, ką patvirtina šio archyvo antspaudai ant sutarties.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo S. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-00018-198/2005 atmetė. Teismas nustatė, kad 2005 m. vasario 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta S. O. ir Laimutės B. O. santuoka. Šiuo sprendimu taip pat L. B. O. buvo priteista nuosavybei 54/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o S. O. nuosavybei priteista 46/100 dalis gyvenamojo namo (civilinė byla, Nr. 2-00018-198/2005, b. l. 175). Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę ieškovas nurodo, kad yra 1988-05-05 pirkimo-pardavimo sutartis tarp jo ir R. M., patvirtinanti, kad gyvenamasis namas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Tačiau iš išnagrinėtos bylos medžiagos matyti, kad ieškovo S. O. prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių byloje esančių aplinkybių. S. O. yra pirkimo-pardavimo sutarties viena iš šalių, todėl jis pats puikiai žinojo, ką ir kada perka, pirko, kokią nuosavybę įsigijo ir turi. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-00018-198/2005 yra nenuginčijami įrodymai, kad S. O. žinojo apie šią pirkimo-pardavimo sutartį bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nes yra užprotokoluoti jo paties paaiškinimai teisme apie šią sutartį (civilinė byla Nr. 2-00018-198/2005, 2005-02-10 teismo posėdžio protokolas, b. l. 157, 158,167, 209). Iš ieškovo paaiškinimų, duotų teismui ir užrašytų teismo posėdžių protokoluose, matyti, kad sutarties buvimas jam tikrai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė ir apie jos buvimą jis jau žinojo santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu. Taip civilinėje byloje Nr. 2-00018-198/2005 Panevėžio apylinkės teismo posėdžio protokoluose yra užrašyti tokie ieškovo paaiškinimai apie 1988-05-05 pirkimo-pardavimo sutartį dėl namo pirkimo (iš R. M.): „man priklauso pirmas aukštas, asmeniškai pirkau be jos“. Antras aukštas pastatytas būnant be jos“ (b. l. 157);Tai, kas priklauso Vilkapjūviuose , mano dalį kur pirkau palikti man, kitą dalį dalinti pusiau“ (b. l. 158); „Sodyba yra mano nuosavybė, pirkta mano vieno“ (b. l. 167); ieškovas 2005-05-12 bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme apie tą pačią nuosavybę ir sutartį taip paaiškino: „...sūnaus padedamas nusipirkau sodybą. Apylinkės teismo sprendimas neteisingas. Yra pirkimo sutartis 1988 m., aš ją turiu (b. l. 206) ir „man asmeniškai buvo pirmas aukštas...“ (b. l. 209). Apylinkės teismas nutartyje ir nurodė, kad iš šių ieškovo pasisakymų teismo posėdžiuose matyti, kad sutarties buvimas jam nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė ir apie jos buvimą jis žinojo santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu. Procesas vyko ilgą laiką, ieškovas naudojosi advokato paslaugomis, todėl savo procesines teises žinojo ir privalėjo teikti tokius dokumentus, kokie yra, jo nuomone, reikalingi tuomet, kai byla buvo nagrinėjama pirmoje arba apeliacinėje instancijoje. Ši ieškovo nurodyta proceso atnaujinimo aplinkybė, kuri jam buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu nėra pagrindas proceso atnaujinimui. Be to, teismas nutartyje dar nurodė, kad 1988-05-05 sutarties pateikimas į bylą nieko nepakeistų, nes nuosavybė į gyvenamą namą ir kitus statinius atsirado pagal 1997 m. apskrities viršininko įsakymą (kurio S. O. neginčijo), o ne pagal pirkimo- pardavimo sutartį. Iš to, kas buvo įgyta pagal 1988-05-05 pirkimo sutartį, tai yra, labai seno medinio namo su priklausiniais, statyto 1926 metais nieko nebeliko, viskas buvo išardyta, nugriauta, o vietoje jo buvo pastatytas visiškai naujas karkasinis gyvenamasis namas, visiškai nauji ūkio pastatai. Šią naują statybą, kaip nuosavybę, ir įteisino apskrities viršininkas įsakymu, o ne pagal pirkimo pardavimo sutartį. Šiuos naujai pastatytus statinius ir padalijo apylinkės byloje priimtu sprendimu, kuris ieškovo buvo apskųstas apeliacine ir kasacine tvarka. Ieškovo skundai buvo atmesti ir paliktas galioti apylinkės teismo sprendimas. Teismas, išanalizavęs aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą ir kad dėl nurodytų aplinkybių ieškovas yra praleidęs CPK 368 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti. Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas vyko nuo 2003 metų, pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1988-05-05 ir ieškovui ši sutartis tikrai turėjo būti žinoma ir buvo žinoma. Teismas kritiškai vertino ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės, kad jis apie sutartį buvo pamiršęs dėl savo amžiaus ir pergyvenimų, nes tokių įrodymų byloje pateikta nėra.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-10 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas nesutinka su teismo nutarties motyvais, kad jis, ieškovas, nagrinėjant civilinę bylą apylinkės teisme ir vėliau apygardos žinojo apie sodybos pirkimo-pardavimo sutartį, nors buvo jos šalis, posėdžiuose teigė, kad sutartis yra, kad naudojosi advokato pagalba ir kad sutarties buvimas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri galėtų turėti įtakos teismo sprendimui, kuris buvo patikrintas apeliacine ir kasacine tvarka. Nors teismai nurodė, kas nupirktas minėta sutartimi turtas iš esmės vėliau buvo perstatytas ir todėl įregistruota nuosavybė gyvenant santuokoje su ieškove kaip naujas statinys, su tuo skunde nesutinka ir skunde nurodo tokius nesutikimo motyvus. Jis procesą prašo atnaujinti CPK 366 str. l d. 2 p. pagrindu, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Panevėžio miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-00018-198/2005, kurioje jis yra ieškovas, buvo nagrinėjamas klausimas dėl gyvenamojo namo lAl/mp, unikalus Nr. 6698-6005-7017 su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas šį namą su priklausiniais padalijo tarp ieškovo ir atsakovės, ieškovui priteisiant 46/100 dalis, o atsakovei 54/100 dalis. Teismas laikė, kad šis gyvenamas namas su priklausiniais yra bendroji jungtinė nuosavybė įsigyta santuokos metu. Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta kaip įsigytas namas su priklausiniais iki Panevėžio apskrities viršininkui priimant sprendimą dėl nuosavybės į statinius pripažinimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo faktinių aplinkybių dėl namo, kitų statinių perstatymo laipsnio, nesvarstė klausimo, ar tai yra naujas statinys, kuris gali būti laikomas bendra nuosavybė CK 3.90 str. prasme. Jeigu nagrinėjant bylą būtų buvę nustatyta aplinkybė, kad statiniai yra įsigyti iki santuokos, tai teismo metu būtų reikėję nustatinėti turto, kuris yra vieno asmens nuosavybė, pripažinimo bendrąja nuosavybė klausimą. Apeliantas mano, jog šis pripažinimo klausimas turėjo būti išspręstas atskiru reikalavimu, tai yra atsakovė, esant nustatytam faktui, kad turtas įsigytas iki santuokos pirkimo-pardavimo sutartimi, turėjo pareikšti reikalavimą dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir tik teismui pripažinus turto statusą kaip jungtinę nuosavybę, šis turtas galėjo būti dalinamas tarp ieškovo ir atsakovės. Apeliantas nurodo, kad prašydamas atnaujinti procesą byloje, jis pateikė teismui 1988-05-05 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį tarp jo ir R. M. iš kurios yra matyti, kad ieškovas šia sutartimi įsigijo savo asmeninei nuosavybei gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Ši sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir atitinka įstatymo reikalavimus keliamus notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai. Ši sutartis pagal tuo metu galiojančius įstatymus buvo įregistruota, todėl ieškovas tapo teisėtu ir vieninteliu turto savininku. Ieškovas su atsakove susituokė 1989-08-12. Po santuokos sudarymo buvo atlikta nežymi statinio rekonstrukcija ir namas su priklausiniais įregistruotas VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registre Panevėžio apskrities viršininko 1997-06-30 sprendimo pagrindu, ieškovui pripažinus nuosavybės teises, kaip statytojui. Apeliantas nurodo, kad namo inventorinėje byloje B-4046, yra įrašai, kad gyvenamas namas pastatytas 1986 metais, gyvenamojo namo priestatas - 1996 metais, mėžimas-1996 metais, priestatas - 1996 metais, pirtis - 1994 metais, ūkinis pastatas - 1986 metais, ūkinis pastatas -1986 metais, ūkinis pastatas - 1986 metais. Tai rodo, kad pats gyvenamasis namas ir visi ūkiniai pastatai pastatyti iki santuokos su atsakovė ir šis turtas yra įsigytas iki santuokos. Po santuokos sudarymo buvo atliekama nežymi rekonstrukcija, kokio dydžio teismai visiškai nesiaiškino, nes visą paminėtą turtą laikė įgytu santuokos metu. Apeliantas skunde dar nurodo, kad sudarytos sutarties bylinėjimosi metu neturėjo, nes jį byloje atstovavęs advokatas nenurodė, kur ieškovas gali ieškoti sutarties, šios sutarties VĮ registrų centras neturėjo. Jis tik 2007-08-12 dieną sutartį gavo iš Panevėžio apskrities archyvo, ką patvirtina šio archyvo antspaudai ant sutarties. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas laikė save namo savininku, sakė, kad šį namą pirko, tačiau nenurodė kokiu metu, galvojo, kad pirko namą jau esant santuokoje su atsakove. Taigi, įstatymu nustatyto 3 mėnesių termino apeliantas nėra praleidęs. Apeliantas nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes neturėjo sudaręs atstovavimo sutarties su advokatu. Teismas be pagrindo nesuteikė ieškovui galimybės turėti byloje atstovą-advokatą. Taigi, nagrinėjant šią bylą buvo pažeista ieškovo teisė numatyta CPK 51 str. Be advokato dėl savo amžiaus, sveikatos ieškovas negalėjo tinkamai ginti savo teisių, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 161 str., turėjo ne tik teisę atidėti bylos nagrinėjimą, bet ir pareigą pasiūlyti pasirūpinti, kad ieškovui būtų atstovaujama procese ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 161 str.). Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad yra praleistas proceso atnaujinimo terminas ir nepagrįstai nustatė, kad nėra proceso atnaujinimo pagrindo nurodyto ieškovo pareiškime.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo nesutikimo su skundu argumentus. Ieškovo paaiškinimai teismo posėdžiuose civilinėje byloje Nr. 2-00018-198/2005 neabejotinai įrodo, kad S. O. bylos nagrinėjimo metu nebuvo pamiršęs apie sutartį, nes apie ją ne vieną kartą teisme kalbėjo (civilinė byla. Nr. 2-00018-198/2005, b. l. 206, 2005-05-12 Panevėžio apygardos teismo posėdžio protokolas, ieškovo S. O. paaiškinimai). Atsakovė mano, kad neturi reikšmės, kada pareiškėjas gavo sutarties kopiją iš archyvo, nes jos kopijos gavimo iš archyvo data nėra sužinojimo apie sutartį data. Sutarties kopijas ieškovas gali pasiimti iš archyvo bet kada. Be to, ieškovas privalėjo turėti ir tikrai turi šios sutarties originalą, nes vienas sutarties egzempliorius jam buvo notaro įteiktas (pažymėta sutartyje). Ieškovas teismo posėdžiuose sakė, kad turi sutartį. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-00018-198/200 yra nenuginčijami įrodymai, kad ieškovas žinojo apie pirkimo- pardavimo sutartį, nes jo paties tokie paaiškinimai teisme apie šią sutartį yra užprotokoluoti (Panevėžio apylinkės ir apygardos teismo posėdžio protokoluose b. l. 157, 158, 167, 206 209). Taigi, nėra jokios naujai paaiškėjusios pareiškėjui esminės aplinkybės, o todėl nėra ir proceso atnaujinimo pagrindo. Ta aplinkybė, kad egzistuoja 1988 m. pirkimo- pardavimo sutartis, ne tik nėra naujai pareiškėjui paaiškėjusi, bet nėra ir esminė. 1988-05-05 sutarties pateikimas į bylą nieko nepakeistų, nes nuosavybė į gyvenamą namą ir kitus statinius atsirado pagal 1997-06-30 apskrities viršininko įsakymą, kurio S. O. neginčijo, o ne pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Visas tas aplinkybes, nagrinėjant civilinę įvertino apylinkės teismas ir aukštesnių instancijų teismai, o pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja CPK 366 str. l d. 2 p. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartis, kuria atmestas ieškovo S. O. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-00018-198/2005, yra pagrįsta ir teisėta, todėl nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo. Pagal įstatymą procesas byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje numatytais pagrindais, tarp jų ir šio straipsnio 1 d. 2 punkte nurodytu pagrindu, tai yra, kai naujai paaiškėja esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, kuo ieškovas ir grindžia savo prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, kuri yra užbaigta įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-02-24 sprendimu. Iš byloje esančių duomenų ir aplinkybių nurodytų atmesti šį ieškovo prašymą matyti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio ieškovo prašymo, pagrįstai pripažino, kad tokių aplinkybių byloje nebuvo ir nėra. Apylinkės teismas teisingai nutartyje nurodo, kad ieškovo S. O. prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių jau išnagrinėtoje byloje esančių ir nustatytų aplinkybių ir pagrindo numatyto CPK 366 1 d. 2 punkte, su kuo kolegija sutinka. Taip civilinėje byloje Nr. 2-00018-198/2005 Panevėžio apylinkės teismo posėdžio protokoluose yra užfiksuoti tokie ieškovo paaiškinimai apie 1988-05-05 pirkimo-pardavimo sutartį dėl namo, esančio Vilkapjūviuse, pirkimo (iš R. M.): „man priklauso pirmas aukštas, asmeniškai pirkau be jos“. Antras aukštas pastatytas būnant be jos“ (b. l. 157); Tai, kas priklauso Vilkapjūviuose , mano dalį kur pirkau palikti man, kitą dalį dalinti pusiau“ (b. l. 158); „Sodyba yra mano nuosavybė, pirkta mano vieno“ (b. l. 167). Ieškovas 2005-05-12 nagrinėjant tą pačią bylą apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme apie tos pačios nuosavybės pirkimą minėta sutartimi teismui paaiškino: „...sūnaus padedamas nusipirkau sodybą. Apylinkės teismo sprendimas neteisingas. Yra pirkimo sutartis 1988 m., aš ją turiu (b. l. 206) ir „man asmeniškai buvo pirmas aukštas...“ (b. l. 209). Todėl kolegija sutinka su teismo išvada, kaip nurodė apylinkės teismas nutartyje netenkinti prašymo atnaujinti procesą, kad iš šių ieškovo paaiškinimų minėtų teismų posėdžiuose matyti ir yra nustatyta, kad minėtos sutarties buvimas jam nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė ir apie jos buvimą jis žinojo santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bylos nagrinėjimo metu (byla buvo nagrinėjama 2003-2005 metų laikotarpiu). Procesas vyko ilgą laiką, ieškovas, o kai buvo priimtas sprendimas apylinkės teisme naudojosi advokato paslaugomis (t. 1, b. l. 170-176), todėl savo procesines teises žinojo ir privalėjo teikti tokius dokumentus, kokie yra, jo nuomone, reikalingi tuomet, kai byla buvo nagrinėjama pirmoje arba apeliacinėje instancijoje. Todėl ši ieškovo nurodyta proceso atnaujinimo aplinkybė, kuri jam buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu nėra pagrindas proceso atnaujinimui, nes neatitinka įstatymo nuostatų, tai yra, pagrindo, atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Taip pat , teismas nutartyje teisingai nurodė, kad byloje, kurioje yra priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris ieškovo buvo apskųstas apeliacine ir kasacine tvarka, yra paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05 nutartimi, atmetus jo skundą. Apylinkės tesimo sprendimu byloje galutinai yra nustatyta, kad nuosavybė į gyvenamą namą ir kitus statinius atsirado pagal 1997 m. apskrities viršininko įsakymą (kurio S. O. neginčijo), o ne pagal 1988-05-05 pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą ir kad dėl nurodytų aplinkybių ieškovas yra praleidęs CPK 368 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti teismui. Ši byla teismuose buvo nagrinėjama nuo 2003 metų iki jos užbaigimo galutiniu sprendimu, o pirkimo-pardavimo sutartis, kuria grindžia ieškovas savo prašymą, buvo sudaryta 1988-05-05, kuri ieškovui tikrai buvo žinoma, kas yra jau konstatuota aukščiau šioje nutartyje, o ieškovas prašymą atnaujinti procesą teismui padavė tik 2007-08-10 (t. 2, b. l. 4-6), kas aiškiai patvirtina, jog jis praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą jam paduoti (CPK 368 str.). Apylinkės teismas pagrįstai kritiškai įvertino ieškovo prašyme nurodytos aplinkybes, kad jis apie sutartį buvo pamiršęs dėl savo amžiaus ir pergyvenimų, nes tokių įrodymų byloje ieškovas ir kiti proceso dalyviai nepateikė, jų nėra. Taigi apylinkės teismo tokia išvada yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta, atitinka įstatymą ir bylos aplinkybes, su kuo kolegija sutinka. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutar i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. O. į valstybės biudžetą 16,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.