Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-202-879/2024

Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-28
Bylos Nr.
1S-202-879/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40953-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Baudžiamoji byla Nr. 1S-202-879/2024Teisminio proceso Nr.1-01-1-40953-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė A. P. ( toliau-Pareiškėja) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria jai buvo pratęstas priverčiamoji medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį, kuria A. P., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. To paties teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi taikoma priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į stacionarinį į bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri pratęsta 2024 m. balandžio 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo nutartimi A. P. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas pratęstas. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad A. P. psichikos būklė nėra pagerėjusi tiek, kad jai būtų galima taikyti ambulatorinį gydymą ir stebėjimą, jos psichikos būklė nėra pakankamai stabili ir dar neleidžia gydymo tęsti ambulatorinėmis sąlygomis, todėl priverstinis gydymas stacionare turi būti tęsiamas.