- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-113-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11319-432/2013 pagal ieškovo S. V. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 1500 Lt turtinės žalos atlyginimą, 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-02-03 LR STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnas įteikė jam 2010-01-12 pranešimą apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-217-09, kurioje S. V. įtariamas tuo, jog pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo ir padarė nusikaltamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., t.y. kad laikotarpiu nuo 2009-08-26 iki 2009-09-22 savo darbovietėje – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje, kabinete Nr. 419, surašė ir pasirašė 2009-08-26 „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolą“. Pažymėjo, kad dėl tų pačių aplinkybių 2009-11-18 Lietuvos kriminalinės policijos biuras parengė bei įteikė jam pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo. Iš pateikto paaiškinimo buvo akivaidžiai aišku, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, jog nebuvo tyčios, kad jis nebuvo atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir kontrolę, tačiaus nepaisant to, tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas ir ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-217-09. Ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų 3 mėnesių laikotarpiui. Jam nušalinimo laikotarpiu nemokėjo darbo užmokesčio. 2010-03-04 ieškovas buvo grąžintas į darbą, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas itin greitai. Tai akivaizdžiai įrodo, kad nebuvo pakankamai gilinamasi į įvykio aplinkybes, nebuvo pakankamai tiriami įrodymai ir vertinamos aplinkybės. Tokių kaltinimų pagrindu buvo sužlugdyta jo karjera, asmeninis gyvenimas, sunkiai bei nepataisomai sutrikdyta sveikata, bei, kas svarbiausia, viso to pasekmės jam bus juntamos visą likusį gyvenimą. 2010-03-16 LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės komisijos sprendimu dėl tinkamumo statutinei tarnybai buvo nuspręsta, kad ieškovas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. S. V. buvo priverstas atsistatydinti. 2010-04-22 LR VRM sprendimu Nr. 11SP-1047 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo S. V.“, jam nuo 2010-03-24 paskirta 764,25 Lt pensija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-27 nutartimi jis buvo išteisintas. Ieškovą išteisinus, visuomenės akyse jis nebuvo reabilituotas, todėl visam gyvenimui liko korumpuotu ir nesąžiningu pareigūnu. Pareigūnai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, dėl ko jų neteisėtų veiksmų padariniai buvo dar rimtesni (LR CK 6.263 str. 2 d., 6.272 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad ministerija įgaliota atstovauti valstybę bylose, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, todėl pasisakė tik dėl teismo atliktų veiksmų. Pažymėjo, jog išteisinamuoju nuosprendžiu nėra preziumuojamas baudžiamosios bylos iškėlimo neteisėtumas, tai nėra apkaltos aktas bylą tyrusiems pareigūnams. Nustatė, kad ieškovas padarė veiką, dėl kurios vyko ikiteisminis nagrinėjimas, tačiau ši veika nereiškia nusikaltimo padarymo, išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje. Teigia, kad ieškovo reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti atmestas arba žalos atlyginimas sumažintas, būtina tirti nuostolių atsiradimo priežastis, jie galėjo atsirasti ne tik dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, bet ir dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, jam atliekant tarnybines pareigas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme užtruko dėl pagrįstų priežasčių, kadangi ieškovas išnaudojo visas įmanomas teismų procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas. Tai, ar internetiniame portale paskleista informacija žemina asmens garbę ir orumą, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Ieškovo nurodomas neturtinės žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriterijų. Ieškovas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jo ieškinys negali būti patenkintas.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai negali būti patenkinti, kadangi ieškinio argumentai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų, prokuratūros ar teismo veiksmų neteisėtumo ir dėl jų atsiradusios neturtinės žalos yra nepagrįsti. Ieškovui buvo pareikšti įtarimai, laikantis BPK reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai. Vien faktas, kad baudžiamajame procese aukštesnės instancijos teismas pripažino, jog procesinė prievartos priemonė (laikinas nušalinimas nuo pareigų) pritaikyta, nesilaikant protingumo ir proporcingumo principų, neduoda pagrindo teigti, jog šis veiksmas yra neteisėtas, ikiteisminis tyrimas truko itin trumpą laiką - 4 mėnesius. Baudžiamąją bylą perdavus į teismą, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė maždaug po 8 mėnesių, galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje priimtas per beveik 2 metus, skaičiuojant nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Nurodyti laikotarpiai negali būti pripažinti, kaip aiškiai per ilgi, nepateisinamai ištęsti, todėl nėra pagrindo teigti, jog procesas truko itin ilgą laiką. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-27 nutartimi baudžiamąją bylą nutraukė, tai nereiškia, jog byloje buvo priimti neteisėti sprendimai ar atlikti neteisėti veiksmai (neveikimas). Iš teismų priimtų prieštaringų sprendimų galima teigti, jog byloje nebuvo akivaizdžių požymių, kad ieškovas nepadarė jam inkriminuojamų nusikaltimų, byloje surinkti įrodymai ir padarytos veikos negalėjo būti vertinamos vienareikšmiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-27 nutartyje neteisėto ieškovo nuteisimo fakto nepatvirtino, ieškovo atliktus veiksmus pagal pavojingumo lygį priskyrė drausminiam nusižengimui, paties ieškovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, todėl jam negali būti atlyginama nei turtinė, nei neturtinė žala, 50 % darbingumo lygis ieškovui buvo nustatytas iš esmės dėl tų ligų, kuriomis ieškovas sirgo iki jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Atsakomybė už neteisingų duomenų paskleidimą internetiniame žinių portale tenka ne valstybei, o viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui. Pagrindas paimti ieškovo ginklą buvo pranešimo apie įtarimą įteikimas. Nutraukus baudžiamąją bylą, ieškovas turi teisę kreiptis į ginklą paėmusią įstaigą dėl jo grąžinimo, neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų ieškovo atžvilgiu faktas nenustatytas, todėl valstybės prievolė atlyginti ieškovui žalą neatsirado.
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad prejudicinių faktų taisyklė netaikoma ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtiems sprendimams, nutarimams, tyrimo išvadoms. Šie, kaip ir teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini, kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, ieškovo sveikatos problemos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su ikiteisminiu tyrimu ir bylos nagrinėjimu teisme, už straipsnio naujienų portale „Delfi.lt“ turinį atsako jį paskelbę asmenys, o ne valstybė ar jos institucijos. Ikiteisminio tyrimo pradžią sąlygojo paties ieškovo neteisėti veiksmai, todėl jo reikalavimas atlyginti dėl šių veiksmų atsiradusią žalą negali būti patenkintas (LR CK 6.250 str. 2d., 6.272 str., 6.282 str. 1 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-17 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti valstybei iš ieškovo S. V. 23,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad 2010-01-12 Lietuvos Respublikos STT Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnas ieškovui pranešė apie įtarimus, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. Ieškovas buvo įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009-08-26 iki 2009-09-22 savo darbovietėje - Vilniaus apskrities VPK surašė ir pasirašė du 2009-08-26 Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus, kuriuose įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai netikrą dokumentą perdavė ONTV 4-ojo poskyrio vyresniajai tyrėjai, kaip ikiteisminio tyrimo dokumentą. Taip pat ieškovas buvo įtariamas tuo, kad nurodytu laiku nurodytoje vietoje surašė ir pasirašė 2009-09-22 Informacijos sunaikinimo aktą Nr. 10-IL-799, kuriame taip pat įrašė žinomai neteisingus duomenis ir šį žinomai netikrą dokumentą perdavė ONTV 4-ojo poskyrio vyresniajai tyrėjai, kaip ikiteisminio tyrimo dokumentą. Taip pat ieškovas buvo įtariamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2-jo poskyrio vyresnysis tyrėjas, nevykdė pareigų tirti nusikalstamas veikas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybės institucijos - Vilniaus apskrities VPK autoritetą, pasitikėjimą šia institucija bei jos pareigūnais. Iš šio dokumento aišku, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl ieškovo, kaip Vilniaus apskrities VPK pareigūno, veiksmų. Policijos pareigūnui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Jis privalo žinoti, kad darbe negalima surašyti ir naudoti tikrovės neatitinkančių dokumentų. Taip pat policijos pareigūnas privalo žinoti, kad kilus įtarimams dėl pareigūno veiklos, gali ir turi būti atliktas jo veiklos tyrimas, taip pat (jei reikia) ir ikiteisminis tyrimas. Pažymėjo, kad dėl ieškovo veiksmų iškeltą baudžiamąją bylą nutraukusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija nenurodė, kad ieškovas neatliko 2010-01-12 Lietuvos Respublikos STT Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūno pranešime apie įtarimą aprašytų veiksmų. Įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartimi konstatuota, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus: surašė neteisingo turinio procesinius dokumentus, tačiau teismas nusprendė, kad tokie veiksmai nėra taip pavojingi, kad juos galima būtų laikyti nusikalstama veika. Tad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2012-11-27 nutartis nėra ieškovą visiškai reabilituojantis dokumentas. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepadarė nusikaltimo, tačiau taip pat nustatyti neteisėti ieškovo veiksmai, nors jie ir nėra nusikalstami. Teisinga ir pagrįsta, kad neteisėtus veiksmus atlikęs pareigūnas patyrė neigiamas šių neteisėtų veiksmų pasekmes. Istatymai numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, laikosi nuostatos, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2012-11-27 nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą, kurioje ieškovui buvo pareikštas kaltinimas, ir šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis dokumentas prilygsta išteisinamajam pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiams. Kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą, kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama, kaip neteisėta, vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas, gavus duomenų apie S. V. veiką, šio asmens apklausos, pranešimas apie įtarimus laikytinas teisingais ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais šioje situacijoje. Skirtingas paties ieškovo ir ikiteisminį tyrimą vykdančių bei kontroliuojančių institucijų ieškovo veiksmų vertinimas ikiteisminio tyrimo metu ir šių veiksmų vertinimo išraiška - kaltinamojo akto surašymas, prokurorui įsitikinus tokio procesinio veiksmo tikslingumu, taip pat neperžengia bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ribų. Demokratinės šalies ir teisinės valstybės tradicijas atitinka ikiteisminio tyrimo institucijų bei prokuratūros sprendimai perduoti teismui spręsti ieškovo kaltės ar nekaltumo klausimą. Baudžiamoji byla buvo nutraukta, ne vieną kartą bylą išnagrinėjus visų instancijų teismuose. Nutartyje, kuria buvo nutraukta baudžiamoji byla, nėra konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu pažeidė įstatymus. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas nepatyrė neadekvačių įtarimams jo laisvės ar kitų svarbių vertybių suvaržymų. Nėra pagrindo konstatuoti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą ar teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje ieškovas buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, buvo atlikti neteisėti veiksmai ar buvo nepaisoma bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Demokratinėje valstybėje, kurioje funkcionuoja trijų pakopų teismai, teisingumo paieškos gali užtrukti, skirtingų instancijų teismai gali įvairiai vertinti tuos pačius faktus, veiksmus ir įvykius, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismai gali nurodyti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismams dar kartą išnagrinėti tą pačią bylą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009-12-03, užbaigtas 2010-03-20. Ikiteisminio bylos tyrimo terminas neperžengia BPK 215 str. nustatytų ribų. Šios bylos nagrinėjimą įvairių instancijų teismuose skyrė kelių mėnesių intervalas. Ši trukmė atitinka protingumo kriterijus. Ieškovo ir jo gynėjo pasinaudojimas demokratinėse šalyse suteikta galimybe skųsti teismų nuosprendžius ir nutartis nulėmė bylos nagrinėjimą visų trijų instancijų teismuose ir bylos nutraukimą. Bylos šalių naudojimasis demokratijos institutais ilgina teisingumo vykdymo procesą, tačiau tai neišvengiamas trūkumas, be kurio neįsivaizduojama demokratinių šalių institucijų veikla. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo baudžiamosios bylos procesas truko pernelyg ilgai ir kad bylos nagrinėjimas visų trijų instancijų teismuose padarė ieškovui turtinės ar neturtinės žalos. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo 2010-01-15 nutartimi ieškovui buvo pritaikyta procesinės prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų trims mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2010-02-20 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ieškovo laikino nušalinimo nuo pareigų. Pirmosios instancijos teismo paskirta procesinės prievartos priemonė galiojo 36 dienas, ji nebuvo susijusi su ieškovo laisvės suvaržymu, turtinės žalos ieškovui nepadarė (ieškovas nepareiškė reikalavimo kompensuoti negautą atitinkamo laikotarpio darbo užmokestį, vadinasi, šis klausimas buvo laiku išspręstas). Esant teisėtai vykdomam ikiteisminiam tyrimui, procesinės prievartos priemonės - 36 dienas trukusio nušalinimo nuo pareigų - pritaikymas pinigais atlygintinos neturtinės žalos ieškovui nepadarė. Ieškovas nepatyrė pinigais atlygintino laisvės ar kitų itin svarbių vertybių suvaržymo, pasinaudojęs galimybe apskųsti jam neįtikusį teismo sprendimą, pasiekė, kad nutartis būtų panaikinta. Ginklo iš ieškovo paėmimas buvo teisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų veiksmų - pranešimo ieškovui apie įtarimą neišvengiama pasekmė. Išnykus laikino ginklo ir šaudmenų paėmimo pagrindui, ieškovas turėjo galimybę susigrąžinti ginklą. Ginklo ir šaudmenų laikinas paėmimas, kurį sąlygojo dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas ir teismo procedūros, nesukėlė ieškovui pinigais atlygintinos neturtinės žalos. 2010-03-16 Lietuvos Respublikos VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija liudijimu Nr. 440 konstatavo, kad ieškovas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai. Ieškovas tvirtina, kad jo sveikatos problemos yra neteisėto ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pasekmė. Nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovo sveikatos pablogėjimo ir pradėto ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos dėl ieškovo padarytų veikų nagrinėjimo teisme. Liudijime parašyta, kad liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Ieškovo pateiktuose medicinos dokumentuose taip pat nėra duomenų, patvirtinančių ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ryšį su ieškovo sveikata. 2011-01-26- 02-04, 2011-03-08- 03-18, 2011-05-17- 05-30, 2012-09-25-10-04 epikrizėse konstatuotos daug metų trunkančios ieškovo sveikatos problemos (PAH- plaučių arterinė hipertenzija, padidėjęs arterinis kraujospūdis). Nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo įvairiose teismų instancijose metu būtų daromas koks nors poveikis ieškovo sveikatai (ieškovo laikymas nepalankiomis sveikatai sąlygomis, sveikatai kenkiantys procesiniai veiksmai ar apribojimai). Ieškovas neįrodė, kad jo sveikata pablogėjo ir jis buvo pripažintas netinkamu tarnybai dėl ikiteisminio tyrimo ar teisminio baudžiamosios bylos, kur jam buvo pareikšti įtarimai, nagrinėjimo. Ieškovo pateiktą straipsnį „Teisiamas komisaras: bandžiau legalizuoti operatyvinę informaciją“ naujienų portale „Delfi.lt“ parašė ne ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuratūra ar teismai. Šis straipsnis paskelbtas konkrečioje visuomenės informavimo priemonėje, jį sukūrė konkretus autorius. Jei ieškovas mano, kad šiame straipsnyje paskelbti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ar orumą, turi galimybę ginti savo interesus, pareikšdamas reikalavimus visuomenės informavimo priemonei ar (ir) straipsnio autoriui. Šios bylos atsakovų veiksmai nėra susiję su visuomenės informavimo priemonėse apie ieškovą paskelbtais duomenimis. Aprašytos aplinkybės ir teisiniai argumentai yra pagrindas konstatuoti, kad nėra atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl ieškinyje nurodytos neturtinės žalos pagrindų: neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pasekmių, todėl valstybės civilinė atsakomybė dėl neturtinės žalos negalima. Ieškovas nurodė, kad dėl jo baudžiamojo persekiojimo jis patyrė turtinės žalos 1500 Lt. Lietuvos teismų praktikoje išlaidos advokato pagalbai apmokėti baudžiamajame procese, asmeniui ginantis nuo neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo veiksmų, pripažįstamos to asmens žala, priteistina CPK nustatyta tvarka. Konstatavus, kad valstybės institucijos, tirdamos ir teisme nagrinėdamos baudžiamąją bylą, kur ieškovui buvo pareikšti kaltinimai, neatliko neteisėtų veiksmų, negalima ir valstybės atsakomybė dėl ieškovui padarytos turtinės žalos. Esant pozityviam ieškovo atžvilgiu bylos išnagrinėjimo rezultatui, ieškovas turėjo galimybę siekti jo turėtų išlaidų atlyginimo, pateikdamas atitinkamą prašymą baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas S. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas, panaikinti Vilniaus miesto apylikės teismo 2013-12-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad apeliantas buvo visiškai išteisintas, panaikintas jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl teismas turėjo nutartį vertinti, kaip visiškai apeliantą išteisinantį dokumentą. Pažymėjo, kad pasisakydamas, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nėra ieškovą visiškai reabilituojantis dokumentas, teismas privalėjo konkretizuoti, kokia apimtimi ieškovas reabilituotas, o kokia ne, tačiau to nepadarė. Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 10-1-00644-09 patvirtina, jog ikiteisminį tyrimą buvo pavesta atlikti ne S. V., o kitam pareigūnui, kuriam ir teko atsakomybė už tinkamą ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą. Pažymėjo, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nurodė, kad iš pateiktų medicininių dokumentų aišku, jog apeliantui kai kurie susirgimai buvo diagnuozuoti pirmą kartą. Ieškovas neprašė išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje, todėl nėra pagrindo netenkinti tokio prašymo civilinėje byloje, reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškinys pareikštas šioje byloje Lietuvos Respublikos valstybei dėl turtinės žalos, susijusios su valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais, atlyginimo. Akivaizdu, kad tokio pobudžio bylos yra susijusios su viešo intereso gynimu, todėl teismas turi pareigą itin kruopščiai tirti įrodymus bei pasisakyti dėl jų įrodomosios reikšmės.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo veiksmais joks poveikis LR BK 300 str. saugomiems teisiniams santykiams nebuvo padarytas, dėl jo surašytų protokolų ir informacijos sunaikinimo akto, kaip minėta, jokiems fiziniams ar juridiniams asmenims reali žala nebuvo padaryta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad ieškovo padaryti veiksmai – netikros informacijos įrašymas į dokumentą – pripažintini prieštaraujančiais teisei, t.y. laikytini neteisėtais. Baudžiamosios bylos nutraukimo motyvai turi esminės reiksšmės sprendžiant, ar buvo padaryta žala, ar paties ieškovo didelis neatsargumas turėjo įtakos žalai atsirasti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nes neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama nei turtinė, nei neturtinė žala, kurių padarymą sąlygojo jo paties neteisėti veiksmai. Teismas pagrįstai nepripažino šių išvardintų proceso veiksmų neteisėtais, kadangi jie buvo atlikti, laikantis visų teisės aktais nustatytų reikalavimų. Aplinkybė, kad galutine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ieškovas buvo išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, nereiškia, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami aplaidžiai. Nurodė, kad turi pagrįstų abejonių, ar tokio lygio sveikatos sutrikdymą, kuris po tokio trumpo laiko turėjo tiesioginės įtakos įvertinant S. V. netinkamu tarnybai, galėjo sukelti ką tik pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas nėra įpareigojamas įrodyti patirtos neturtinės žalos dydžio, tačiau yra įpareigojimas įrodyti jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį ir mastą. Ieškovo nurodomas patirtas stresas ir reputacijos pablogėjimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo negalėjo būti vertinamas, kaip reali prielaida žalai atsirasti.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Pagal turimus bylos duomenis apelianto teisė į nepagrįstai ilgą procesą nebuvo pažeista. Per nepilnų 2 metų laikotarpį, kuomet byla buvo teisme, ji buvo išnagrinėta 5 kartus, buvo nuolat atliekami procesiniai veiksmai. Procesas buvo greitas. Apelianto pateiktuose medicinos dokumentuose taip pat nėra duomenų, patvirtinančių ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ryšį su apelianto sveikata.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Taigi, objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.
Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus.
Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje teisė į nešališką teismą vertinama dviem aspektais: subjektyviuoju ir objektyviuoju. Nešališkumas subjektyviuoju aspektu reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (Hauschildt v. Denmark, no. 10486/83, judgment of 24 May 1989, § 48). Nešališkumas objektyviąja prasme reiškia, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Fey v. Austria, judgment of 24 February 1993, Series A no. 255, p. 12, § 27, 28 ir 30; Academy Traiding Ltd. and Others v. Greece, no. 30342/96, judgment of 4 April 2000, § 43; Poulitaival and Pirttiaho v. Finland, no. 54857/00, judgment of 23 November 2004.). Dėl objektyviojo aspekto Europos Žmogaus Teisių Teismas pabėžia, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; Salov v. Ukraine, no. 65518/01, judgment of 6 September 2005). Sprendžiant, ar yra pagrįsta priežastis abejoti teismo nešališkumu, ar ne, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Svarbiausia, ar pareikšti būgštavimai yra objektyviai pagrįsti (Hauschildt v. Denmark, § 48, Gautrin and Others, § 58).
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant teismo kaltės.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, pasireiškia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, buvo padaryta žala ir tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, neįvykdė procesinės pareigos pagal LR CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jis, reikšdamas ieškinį dėl neteisėto nuteisimo, neįrodė trijų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų: teisėjų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos. Tai, kad yra neįrodyta nė viena iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, sudaro teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad žalos atlyginimas negalimas, nes nagrinėjamu atveju žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Lietuvoje teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas baudžiamąja tvarka tikrinamas specialia instancine tvarka, skundžiant priimtą teismo nuosprendį ir/ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ir/ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamą bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys teisės aktai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo nuosprendžių ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancine, tvarka pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad, išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. I-407-648/2010 (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-217-09), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, priėmęs 2010-12-17 nuosprendį, Vilniaus apygardos teismas, priėmęs 2011-03-23 nuosprendį ir 2012-04-13 nutartį, ar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priėmęs 2011-10-11 nutartį, atliko neteisėtus veiksmus.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta nė viena iš minėtų būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo veiksmų buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ieškovui.
Byloje nėra duomenų dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo vykdymo ir duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami, nevilkinant ikiteisminio tyrimo. Tai, kad apeliantas buvo nušalintas nuo pareigų, savaime nereiškia ieškovo teisėtų interesų pažeidimo ir žalos apdarymo, nes pats ieškovas, būdamas pareigūnu, surašė neteisingo turinio procesinius dokumentus. Tokiu būdu iš neteisėtų paties ieškovo veiksmų negali atsirasti valstybei prievolė atlyginti žalą, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-27 nutartis nėra priimta reabilituojančiais pagrindais, o buvo konstatuoti S. V. neteisėti veiksmai, surašant neteisingo turinio procesinius dokumentus, pažymint, kad neteisėta S. V. veika nebuvo ilgai trunkanti.
Aplinkybės, kad S. V. nuo 1994 metų dirbo vidaus reikalų sistemoje ir jam buvo atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai, savaime neįrodo priežastinio ryšio tarp teismo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dėl sveikatos pablogėjimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos nutraukimas pats savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Nagrinėjamu atveju taikytinas įrodinėjimo standartas, kuriuo buvo pradėtas asmens baudžiamasis persekiojimas, pagal kurį pakako pagrįsto įtarimo, kad asmuo galėjo padaryti nusikaltimą, nes nagrinėjamu atveju egzistavo teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas užtikrintas sklandus ikiteisminio tyrimo procesas ir eiga, siekiant išnaudoti visas realiai įmanomas ikiteisminio tyrimo priemones ir nustatyti objektyvius duomenis. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė, nutraukus baudžiamąją bylą teismine tvarka. Vadinasi, baudžiamosios bylos pabaigimo faktas savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos.
Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, reikšminga aplinkybė yra baudžiamosios bylos nutraukimo pagrindas, nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-27 nutartyje, kad S. V. neteisėti veiksmai negali būti vertinami pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., kaip nusikalstamos veikos.
Ta aplinkybė, kad atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir S. V. pasinaudojus teismų instancine sistema, buvo konstatuota, kad S. V. neteisėti veiksmai, surašant neteisingo turinio procesinius dokumentus, nebuvo ilgai trunkanti veika, ir pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. negali būti vertinami, kaip nusikalstamos veikos, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir konstatuoti, kad tarp atlikto ikiteisminio tyrimo, teismų atliktų baudžiamosios bylos nagrinėjimo baudžiamojo proceso tvarka ir ieškovo sveikatos pablogėjimo yra priežastinis ryšys, kad ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nėra atleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti tris būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir turinę bei neturtinę žalą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neįrodžius paminėtų būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes ieškovo nurodytai turinei ir neturtinei žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teismine tvarka, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ar atlikti neteisėti procesiniai veiksmai ieškovo atžvilgiu.
Ta aplinkybė, kad ieškovas pateikė nuomonę, kad ieškovo sveikatos būsena pablogėjo dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo ir teisminio nagrinėjimo, kad dėl pastovios nervinės įtampos ieškovo sveikatos būklė pablogėjo, savaime neįrodo priežastinio ryšio tarp ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu atliktų procesinių veiksmų ir ieškovo sveikatos pablogėjimo ir pasekmių, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltę dėl ieškovo nurodytos turtinės ir neturtinės žalos. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti, kad dėl atlikto ikiteisminio tyrimo ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo buvo pažeistos ieškovo teisės ir padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Teisėjų kolegija nenustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos padarymo ieškovui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino LR Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tai, kad apeliantui nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo stilius, savaime nereiškia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ieškovo teises, nes ieškovui nebuvo užkirstas kelias patikrinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šalyje įtvirtinta instancine teismų sistema.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą nereiškia pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas išsamiai ir teisingai motyvuotas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.272 str. 1 d.; LR CPK 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą nepakeistą.