Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. I. 2015-01-16 ir 2015-04-29 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 438-429 už tai, kad jis, dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą, leido dirbti miško ruošos darbus K. M., S. J. nuo 2014-08-18 iki 2014-09-03, J. M. nuo 2014-11-17 iki 2014-12-03, J. Š. nuo 2014-08-16 iki 2014-09-02 nesudaręs su jais šiais laikotarpiais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 93 str., 98 str. 1 d. 1, 2 p., 98 str. 2 d. bei padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d.

L. I. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau į posėdį jis neatvyko ir nenurodė neatvykimo priežasčių, nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti. Minėti veiksmai leidžia daryti išvadą, jog jis vengia administracinės atsakomybės, todėl byla nagrinėtina L. I. nedalyvaujant (ATPK 272 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apklaustas Trakų rajono apylinkės teisme 2015 m. balandžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-199-213/2015 su jam inkriminuojamu teisės pažeidimo padarymu nesutiko. Nurodė, kad rugpjūčio mėnesį darbo visai nebuvo, o nuo rugsėjo 2 d. pas jį dirbo tik J. Š. ir K. M.. Nurodė, kad jie dirbo legaliai, o J. M. nedirbo, jis tik buvo atėjęs darbintis, bet nebuvo priimtas. L. I. savo darbuotojams buvo davęs pjūklą ir savo automobilį važinėti. Darbininkai pjūklą sulaužė, o automobilį sudaužė, todėl buvo atleisti. Dėl to jie greičiausiai supyko ir todėl teigia, kad dirbo nelegaliai.

Liudytojas K. M., apklaustas Trakų rajono apylinkės teisme 2015 m. balandžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-199-213/2015, nurodė, kad pažeidėją pažįsta, pas jį nelegaliai dirbo nuo 2014-08-16 iki 2014-09-01. Jis, J. Š. ir S. J. su pažeidėju susitiko aikštelėje, (duomenys neskelbtini), jie buvo nuvežti (duomenys neskelbtini) mišką. Paklaustas, kada bus sutvarkyti dokumentai, L. I. atsakė, kad tada, kai grįš buhalteris. Taigi, apie porą savaičių jie dirbo nelegaliai, darbo sutartį kartu su kitais darbininkais pasirašė tik 2014-09-02. Kaip bus atsiskaitoma už nelegalų darbą, K. M. nesidomėjo. Atlyginimą daugiausiai mokėjo „vokelyje“, tik vieną kartą pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą. Pradžioje į mišką važiuodavo savo transportu, vėliau (maždaug rugsėjo mėn. viduryje) L. I. nupirko automobilį, su kuriuo jie važinėjo į mišką. L. I. pasidomėjus, ar yra dar norinčių dirbti, K. M. pasiūlė darbą broliui J. M.. Pastarasis taip pat nelegaliai dirbo apie 10 dienų, o ar su juo buvo atsiskaityta, K. M. nežino. K. M. buvo atleistas 2014-12-08, bet dar savaitę dirbo.

Liudytojas J. Š., apklaustas Trakų rajono apylinkės teisme 2015 m. balandžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-199-213/2015, nurodė, kad pažeidėją pažįsta - jis iš (duomenys neskelbtini). J. Š. nuo rugpjūčio 16 d. iki gruodžio 20 d. dirbo pas jį miško pjovėju. D. R. urėdijoje, vėliau Lazdijų rajone. Su juo dirbo dar du darbininkai – (duomenys neskelbtini). Visi trys savo dokumentus L. I. pateikė kuomet susitiko – 2014-08-16, o rugsėjo pradžioje jiems buvo įteikta darbo sutartis, taigi, maždaug dvi savaites jie dirbo nelegaliai. Pirmąjį mėnesį J. Š. į banko sąskaitą buvo pervesta 800 Lt, o vėlesniais mėnesiais jis į rankas gaudavo po 500 Lt. Lapkričio ar gruodžio mėn. pradėjus dirbti Aukštadvaryje kaip pagalbinis darbuotojas buvo priimtas J. M.. Pas L. I. dirbo ir daugiau darbininkų brigadų, sklido kalbos, kad žmonės įdarbinti nelegaliai.

L. S. J., apklaustas Trakų rajono apylinkės teisme 2015 m. balandžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-199-213/2015, nurodė, kad pažeidėją pažįsta - jis jo darbdavys. S. J. pas L. I. dirbo nuo 2014-08-16 iki 2014 m. gruodžio mėn. Darbo sutartis buvo pasirašyta 2014-09-02, iki tol jis su dar dviem darbininkais dirbo nelegaliai. Su pažeidėju žodžiu tarėsi dėl užmokesčio už darbą, dėl legalaus įdarbinimo, bet pastarasis vis delsė įteisinti darbą, teigė, kad tuo metu nebuvo buhalterės. Už nelegalų darbą atlygio negavo, spalio mėn. gavo apie 800 Lt, vėliau, sausio mėn. 15 d. gavo 100 Eur. Darbo sutarties pareikalavo, kuomet sužinojo, kad važiuos į rajoną, kuriame griežtai tikrinamas nelegalus darbas. Lazdijų rajone dirbo apie mėnesį laiko, lapkričio mėnesį dirbo prie Varėnos, o gruodžio mėnesį grįžo į Trakų rajoną. Pradžioje į darbą važinėjo su Kęsto automobiliu, vėliau L. I. nupirko kitą automobilį jiems važinėti į darbą. J. M. taip pat dirbo pas L. I. gruodžio mėn. Jam taip pat buvo žadama įteisinti darbą, bet tai nebuvo padaryta, todėl jis metė darbą.

Liudytojas J. M. rašytiniuose paaiškinimuose Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus inspektoriui 2014-12-23 teigė, kad darbą pas L. I. susirado per savo brolį K. M., kuris 2014 m. lapkričio mėn. viduryje pasakė, kad L. I. ieško darbuotojų miško ruošos darbams. J. M. su broliu 2014-11-17 nuvažiavo į Aukštadvarį, kur susitiko su L. I. ir susitarė dėl darbo pagalbiniu darbininku. L. I. žadėjo iš karto sudaryti darbo sutartį, tačiau jos nesudarė. J. M. dirbo pagalbiniu darbininkų su S. J. ir savo broliu K. M.. Taip dirbo iki gruodžio 3 d., o kadangi jam nebuvo mokamas žadėtas darbo užmokestis (iš viso už 12 darbo dienų), darbo sutartis nebuvo sudaryta, nuo gruodžio 4 d. į darbą nėjo.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovo A. B., apklaustas Trakų rajono apylinkės teisme 2015 m. balandžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-199-213/2015, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ir J. M., S. J. ir J. Š. dirbo nelegaliai protokole nurodytu laikotarpiu. Aplinkybė, jog jie dirbo nelegaliai paaiškėjo tuomet, kai darbuotojai kreipėsi į darbo inspekciją dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Su visais liudytojais išskyrus J. Š. buvo betarpiškai bendrauta tiriant pažeidimo aplinkybes, o J. Š. aptariamas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje. Mano, kad pažeidimo sudėtis yra įrodyta ir visos nelegalaus darbo aplinkės yra nustatytos.

Administracinė atsakomybė už nelegalų darbą numatyta ATPK 41³ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse. LR ATPK 41 ³ str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekse apibrėžta nelegalaus darbo samprata. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino nelegalaus darbo objektyviosios pusės du savarankiškus požymius: pirma, darbas nesudarius rašytinės darbo sutarties; antra, nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens (asmenų) priėmimą į darbą. Darbo kodekso 99 straipsnyje nurodyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą yra būtina išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Įrodymai šioje byloje vertintini pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis teisine sąmone.

Tai, kad L. I. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 438-429, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-199-213/2015 esančios pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. D59-1763 ir Nr. D59-1766 bei L. I. individualios veiklos darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nuoseklūs rašytiniai ir Trakų rajono apylinkės teisme 2015 m. balandžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-199-213/2015 pateikti žodiniai liudininkų parodymai. Šių ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad L. I., sutaręs su darbuotojais dėl darbo laiko, darbo tvarkos, konkretaus darbo ir jo apmokėjimo, leido dirbti miško ruošos darbus K. M., S. J. nuo 2014-08-18 iki 2014-09-03, J. M. nuo 2014-11-17 iki 2014-12-03, J. Š. nuo 2014-08-16 iki 2014-09-02 nesudaręs su jais šiais laikotarpiais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios, t. y., kad byloje yra nustatyti visi nelegalaus darbo sudėties požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad tokiais savo veiksmais L. I. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias darbo teisinių santykių atsiradimą tarp darbdavio ir darbuotojų, bei padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 41³ str. 1 d.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – be darbo sutarties buvo leista dirbti 4 darbuotojams, jie dirbo neilgą laiko tarpą. Taip pat teismas vertina pažeidėjo asmenybę – byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka. Teismas nagrinėdamas bylą nenustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat nenustatė išskirtinių, vertintinų kaip ypatingai pažeidėjo atsakomybę švelninančių, aplinkybių, leidžiančių pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad pažeidėjas pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, jam skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nutaria:

L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso – 3472 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.