Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „BITĖ Lietuva“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., S. J., antstolė Svetlana Kastanauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš antstolės Svetlanos Kastanauskienės gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomoji byla Nr. 0056/10/02735, kuri susijusi su prašymo nagrinėjimu.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (LR CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdo Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-663-732/2010, dėl 263,05 EUR (872,25 Lt) skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. rugsėjo 1 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 10,43 EUR (36 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0056/10/02735).

Antstolė Svetlana Kastanauskienė 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu Nr. 0056/10/02735-(BDR-46468) (S-50229) areštavo S. J. priklausančio darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti ir areštavo iš ½ dalies 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) bei 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Išieškotoja 2017-09-06 prašymu nurodė, kad nesutinka, kad turto dalis būtų nustatyta skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu ir prašė nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinio gaunamas pajamas. Antstolė 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu dėl siūlymo nustatyti turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje išieškotojui nurodė per 30 dienų kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrai su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi įstatyme, yra numatyta galimybė esant asmeninei tik vieno sutuoktinio prievolei vykdyti išieškojimą ir iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo tarpu jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prapažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Byloje nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal Civilinio kodekso 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (Civilinio proceso kodekso 185 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu bei Civilinio kodekso 3.110 straipsniu teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrajame turte, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir padalinama sutuoktiniams V. J. ir S. J. bendrąja jungtine nuosavybe S. J. gaunamos pajamos į dvi lygias dalis bei V. J. nustatoma teisę į ½ dalį jo sutuoktinės S. J. gaunamų ir būsimų pajamų taip, kad būtų galima iš jų išieškoti įsiskolinimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso pusė S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinio darbinės ar intelektinė veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.