Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimo, kuriuo L. R. už pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 164 str. 3 d. padarymą nubausta 14 (keturiolikos) eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. nubausta už tai, kad ji būdama degalinės „Lukoil Baltija“ operatorė, 2015 m. balandžio 18 d., apie 14.31 val., degalinėje „Lukoil Baltija“, Ozo 12, Vilniuje, pardavė alkoholinį gėrimą – alų „Švyturio alus J.W.Reincke“, 5,0 proc. alkoholio tūrio, asmeniui, jaunesniam nei 18 metų, pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p., kuriame numatytas draudimas Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Šiais savo veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 3 d.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu L. R. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 164 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Nagrinėjamoje byloje asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą yra grindžiama duomenimis, gautais liudytojų S. D., A. M., J. N., J. T. atlikto socialinio eksperimento degalinėje metu. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad L. R. prisipažino padarius administracinį teisės pažeidimą, tačiau iš byloje esančio asmens paaiškinimo matyti, jog nubaustoji savo kaltės neprisipažino nurodydama, kad su pažeidimu nesutinka, kadangi įvykio neprisimena (b.l.2). Kitų nubaustosios paaiškinimų byloje nėra.

ATPK 284 str. l d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Nustatant nubaustojo kaltę tais atvejais, kai nubaustasis ją neigia ir kaltinimas remiamas kitų asmenų parodymais, šie asmenys privalomai turi būti apklausti teisme, nepakanka remtis tik jų paaiškinimais surašytais renkant bylos medžiagą.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti visi įrodymai. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas vertino tik Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos L. M. 2015 m. balandžio 28 d. bei 2015 m. gegužės 6 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas įvykio aplinkybes. (b.l.8, 11). Liudytojų A. M., S. D., J. N., J. T. paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog L. R. pardavė alų nepilnamečiui J. T. (b.l.6-7, 9-10) bei šių liudytojų teismui pateiktą vaizdo įrašą. Tačiau pažymėtina, kad vien tik rašytiniai liudytojų ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai.

Atsižvelgus į išdėstytus procesinius pažeidimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kad atlikus papildomus tyrimo veiksmus gali būti priimtas ir kitoks teismo sprendimas dėl L. R. veiksmų įvertinimo, siekiant užtikrinti asmens teisę tokį sprendimą ginčyti jį apskundžiant apeliacine tvarka, ko nebūtų galima padaryti bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, kurios sprendimai neskundžiami, byla perduotina nagrinėti ir priimti skundžiamą sprendimą apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju teisiškai nebereikšmingi ir jie nebus vertinami.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.